Lietuvos bankas ramina, kad JAV prasidėjusi vertybinių popierių rinkos griūtis, skaudžiai palietusi Vokietijos bankus, mūsų šalies komercinius bankus aplenks.
Stebi situaciją
Ketvirtadienį prasidėjusi pasaulinė vertybinių popierių rinkų korekcija ypač skaudžiai palietė kai kuriuos bankus ir fondus investavusius į antrinę JAV paskolų rinką. „Kauno diena“ jau rašė, kad dėl šios krizės Vokietijos bankai patirs dešimtis milijonų eurų nuostolių.
Mūsų šalies bankai atidžiai seka situaciją pasaulio finansų rinkose, tačiau didesnės grėsmės neįžvelgia. Neoficialiais duomenimis, dar praėjusią savaitę didžiuosiuose Lietuvos bankuose buvo surengti pasitarimai, kuriuose aptarti veiksmai tuo atveju, jei situacija bankiniame sektoriuje blogėtų.
Švedija išliko rami
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius Arvydas Kregždė įsitikinęs, kad komercinių bankų nepalies JAV nekilnojamojo turto ir paskolų rinkos krizė. „Lietuvos bankai nėra tokie globalūs ir dideli, jų investicijos į JAV rinką yra minimalios arba net lygios nuliui“, – tikino pašnekovas.
Švedija, kuri Lietuvoje yra daugiausia investavusi į bankų sektorių, yra iš tų šalių, kurių beveik nepalietė Amerikos nekilnojamojo turto rinkos problemos. „Tuo metu, kai JAV, Japonijos, Australijos, Europos ir kitų šalių centriniai bankai pervedė didžiules lėšas stabilumui finansų sektoriuje išlaikyti, Švedijos centrinis bankas nesiėmė jokių veiksmų“, – kalbėjo A.Kregždė.
Jo įsitikinimu, Lietuvos neturėtų pasiekti ir Vokietijos bankus apėmusios problemos. „Vokietija tikrai susidoros su problemomis, kurios nėra labai didelės“, – mano pašnekovas.
Gali kristi būsto kainos
„Danske Bank“ analitikų apžvalgoje teigiama, kad situacija JAV nekilnojamojo turto rinkoje neturės tiesioginės įtakos Centrinei ir Rytų Europai. „Tačiau dėl krizės JAV pablogėjo kreditavimo sąlygos visame pasaulyje. Dėl to labiausiai nukentės šalys, kompanijos ir institucijos, kurių plėtrai reikia skolintis lėšų. Tarp tokių – Centrinės ir Rytų Europos rinkos. Pastarosioms kreditavimo sąlygų blogėjimas – prasta žinia“, – aiškinama „Danske Bank“ apžvalgoje.
Be to, Centrinės ir Rytų Europos šalių nekilnojamojo turto rinkoje įžvelgiama perkaitimo požymių, o Baltijos šalyse – reali nekilnojamojo turto kainų griūties grėsmė.
Kyla palūkanos
Dėl nerimo JAV rinkoje išsyk padidėjo tarpbankinių palūkanų normos – tai reiškia, kad bankai nenoriai skolina vieni kitiems lėšas.
Per pastarąjį mėnesį pusmečio tarpbankinių palūkanų norma eurais (LIBOR EUR) padidėjo nuo 4,36 iki 4,51 proc. Tarpbankinės palūkanos kaip ant mielių ėmė augti liepos pabaigoje – kaip tik tuomet, kai Vokietijos bankai viešai prabilo apie patiriamus nuostolius.
Lietuvoje didžioji dalis būsto paskolų išduodama iš užsienio bankų skolintų lėšų. Taigi didėjant tarpbankinėms palūkanoms, brangs paskolos.
Pranešama, kad kreditų rinkoje kilusi sumaištis gali lemti komercinių patalpų kainų nuosmukį. „Tokių patalpų kainos JAV krenta, nes investuotojai nebegali gauti paskolų tokiomis sąlygomis, kokias turėjo prieš pusmetį“, – teigė Robertas Horowitzas iš kompanijos „Cooper-Horowitz Inc.“ Komercinių patalpų įsigijimo išperkamosios nuomos būdu palūkanos JAV paaugo mažiausiai 0,5 proc.
Indeksai kilo
Pasaulio rinkos vakar jau bandė atsitiesti po praėjusią savaitę patirtų nuostolių: kilo didžiausių Europos biržų Londone ir Vokietijoje indeksai, taip pat Australijos ir Japonijos indeksai. Rytinės prekybos metu netgi JAV „Dow Jones“ indeksas kilo 0,56 proc., „Standart & Poors 500“ – 0,67 proc. Centrinių bankų pervedimai sumažino investuotojų baimes dėl pasaulinės finansų sektoriaus likvidumo krizės.
„Po to, kai buvo suteiktos paskolos bankų likvidumui palaikyti, pasaulio akcijų rinkos iš dalies atsigavo, o praėjusios savaitės pabaigoje vyravusi panika dingo. Centriniai bankai pareiškė, kad pasiruošę skolinti tiek, kiek reikės JAV rinkoje sukeltai nekilnojamojo turto krizei ir jos pasekmėms panaikinti“, – aiškino finansų maklerio įmonės „Finasta“ finansų makleris Mantas Galinis.
Situacija išlieka rimta
Siekdami užtikrinti stabilumą, Europos centrinis bankas (ECB) vakar finansų sektoriui paskolino dar 48 mlrd. eurų (166 mlrd. litų), Japonijos – 5,1 mlrd. JAV dolerių (12,9 mlrd. litų), JAV federalinis rezervo bankas – dar 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų). Kai kurių specialistų teigimu, tai rodo, kad situacija finansų sektoriuje išlieka labai rimta.
Nuo praėjusio ketvirtadienio ECB finansų sektoriaus likvidumui palaikyti jau pervedė 203 mlrd. eurų (701 mlrd. litų). ECB lėšas bankams skolina taikydamas minimalią 4 proc. palūkanų normą. Po finansinių injekcijų tarpbankinių palūkanų norma eurais vakar šiek tiek krito.
ECB ir kiti pasaulio centriniai bankai ėmėsi šių priemonių būgštaudami, kad nuostolių JAV didelės rizikos būsto paskolų rinkoje patyrę bankai gali pristigti lėšų įprastam skolinimui ir grynųjų pinigų operacijoms.
Vilniuje pirko
Įkandin pasaulio rinkų, žalia spalva vakar nusidažė ir Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) indeksas – jis kilo 0,68 proc. Dauguma akcijų brango – investuotojai skubėjo įsigyti po korekcijos atpigusių įmonių akcijų. Brango 17, pigo 7 įmonių akcijos.
Didžiausią apyvartą pasiekė „Aprangos“ akcijos, kurių kaina kilo 1,03 proc. Labiausiai kilo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (7,33 proc.), „Lifosos“ (6,25 proc.), „Panevėžio statybos tresto“ (3,96 proc.), „Lietuvos dujų“ (2,49 proc.) akcijų kaina.
Nors vertybinių popierių kainos vakar kilo daugelyje pasaulio rinkų, specialistai nesiūlo atsipalaiduoti ir prognozuoja, kad dar kurį laiką bus jaučiami nemenki svyravimai.
Rašyti komentarą