Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai prisipažino bijoję birželio pabaigoje įsigaliojusio laikinojo įstatymo dėl SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų savanoriško atidavimo.
Baimintasi, kad archyvą užplūs žmonės, nešini kada nors jiem lietuviškojo KGB ar kitos sovietų specialiosios tarnybos išduotais dokumentais. Tačiau dabar juos gąsdina tyla.
Dokumentams grąžinti – pusę metų
Kaip Alfa.lt sakė Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika, per daugiau nei mėnesį nesulaukta nei lankytojų, nei skambučių. „Gal kalta vasara, gal žmonės nieko nežino apie Seimo priimtą įstatymą“, – svartė jis.
Birželio pabaigoje parlamentarai priėmė laikinąjį įstatymą, pagal kurį nuo bausmės bus atleisti visi, iki gruodžio 30-osios archyvui grąžinę neteisėtai įgytus ar saugomus dokumentus.
Priimti šį teisės aktą politikus įkvėpė pernai tuometinei Liustracijos komisijos vadovei Daliai Kuodytei atnešti dėžės ir maišai archyvinių dokumentų. Nors pagal galiojančius teisės aktus už neteisėtą dokumentą laikymą numatyta atsakomybė, D. Kuodytė kategoriškai atsisakė atskleisti, kad atgabeno jai vadinamosios Balio Gajausko komisijos, veikusios Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime, bei KGB dokumentus.
Didelę dalį gautų dokumentų D. Kuodytė atidavė Ypatingajam archyvui. Anot K. Remeikos, tai buvusios dokumentų kopijos, jų originalus archyvas turėjo. „Buvo keli lapai, kurių neturėjome. Tačiau buvo ir bylų, kurių neturėjome. Tai stribų asmens bylos, registracijos žurnalų. Iš 16 tūkst. stribų bylų pas mus tebuvo likusios penkios“, – sakė specialistas.
Atnešė buvęs rajono KGB viršininkas
Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas neabejojo, kad tokių dokumentų tikrai ne vienas klaidžioja po Lietuvą.
Jis prisiminė, kaip prieš kelerius metus Telšių muziejus Ypatingojo archyvo fondus papildė KGB dokumentais. Juos muziejui atnešė buvęs vieno Žemaitijos rajono KGB viršininkas.
Todėl dabartinė tyla kelia nerimą. „Deja, mes kol kas nieko nesulaukėme. Rudenį galvojame net kokią nors akciją skelbti, kad žmonės išgristų apie priimtą įstatymą“, – tvirtino K. Remeika
Prisiminęs Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno galimo priklausymo KGB rezervui istoriją archyvininkas prisiminė, jog prieš trejus metus vieno paviešinto dokumento Ypatingasis archyvas neturėjo.
„Bet gali būti ir falsifikatų, juk dar yra likusių senų spausdinimo mašinėlių“, – svarstė jis.
Išpjaustytos bylos
K. Remeika pasakojo, kad labiausiai trūksta 1990-1991 metų KGB dokumentų.
„Senų bylų likę aprašai, jos buvo sunumeruotos, todėl mes žinome, kad jų trūksta. Taip pat pagal kai kuriuos duomenis dar galima nustatyti, kas buvo sudeginta, išvežta į Rusiją. Bet dokumentų, kurie paskutiniais KGB metais buvo darbuotojų kabinetuose, nesurišti į bylas, jų suskaičiuoti negalime. Tuomet vienus sunaikino be aktų, o kitus galėjo įsidėti į portfelį ir išsinešti“, – teigė archyvininkas.
Be to, jis priminė, kad KGB dokumentus Lietuva turi nuo 1993 metų, bet valstybiniams archyvams jie perduoti tik 1995 metais. Kiek spaudoje rašyta, kaip nešė maišais. Tada tie dokumentai nebuvo iki galo inventorizuoti“, – specialistas net nenorėjo spėti, kiek dokumentų galėtų trūkti.
Maždaug 13 tūkst. bylų preciziškai skutimosi peiliuku išpjauti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti slapto bendradarbio tapatybę.
„Pavyzdžiui, paliktas agento pseudonimas, o vardas, pavardė, tėvavardis išpjauta. Kiek žinome, nuo 1988 metų pabaigos KGB pensininkai sėdėjo su peiliukais, skaitė ir pjaustė, – pasakojo archyvininkas.– Tačiau kartais pavyksta rasti informacijos, pagal kurią galima nustatyti kokio nors agento Petras asmenį. Jo vardas ir pavardė išpjauti, bet kitame dokumente randame, kad jos tėvas buvo Vardenis Pavardenis, motina – Vardenė Pavardenė, jie gyvena ten ir ten. Galima rasti tokių liapsusų.“
Rusija neprisileidžia
K. Remeikos teigimu, KGB bylos iš Lietuvos, kaip ir kitų sovietinių respublikų, vežtos nuolat.
„Dokumentai, skirti nuolatiniam saugojimui, iš Lietuvos gabenti į Uljanovsko srities KGB archyvą“, – sakė jis.
Nors būta bandymų archyvus susigrąžinti, nė vienas iš jų rezultato nedavė. „Operatyvinės agentūrinės medžiagos rusai tikrai neatiduos. Pas mus tai istorinis archyvas, pas juos – operatyvinis. Pagal Rusijos taisykles praėjus nustatytam laikui tokie dokumentai naikinami. Manau, dalis jų gali būti ir sunaikinta“, – svarstė pašnekovas.
Jis teigė, kad tokių archyvų durys lietuviams užvertos. Iki jų prasimušti nepavyko nei istorikams, nei archyvininkams. „Jie mums neprieinami“, – konstatavo Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas.
Iš Rusijos valstybės archyvų Lietuvos specialistai į mikrofilmus nukopijavo viską, ką tik buvo galima. „Tai Stalino, Molotovo segtuvai, Vidaus reikalų ministerijos dokumentai apie karo belaisvius, ten yra kapinių planai, sąrašai, nukopijavome MVD, MGK bylas, susijusias su Lietuva, – sakė K. Remeika. – Bet ten nėra asmeninio pobūdžio informacijos, tik – bendri dokumentai, planai, statistinės ataskaitos.“
Lankytojų padaugėjo nežymiai
Pernai Seimas pateisė Archyvų ir dokumentų įstatymą ir liberalizavo priėjimą prie sovietinio laikotarpio dokumentų.
Tačiau dėl to, anot K. Remeikos, archyvo skaityklos netapo pilnesnės.
„Ypatingo antplūdžio nebuvo. 2005 metas, kai visuomenei tvirtinta, jog tuomet archyvai buvo uždaryti, per metus užregistravome 642 skaitytojus, 2006 metais – 511, šiemet per pirmąjį pusmetį – 409. Gal ir galima sakyti, kad jų padaugėjo, bet tas padaugėjimas visada būna pavasarį, kai studentai rašo kursinius, bakalauro, magistro darbus“, – sakė direktoriaus pavaduotojas.
Dokumentai, kuriuose esame buvusių slaptų KGB bendradarbių, darbuotojų duomenys, liko neprieinami plačiajai visuomenei. Gavę prašymą susipažinti su tokiais dokumentais pagal Vyriausybės nutarimą kreipiamės į Valstybės saugumo departamentą. Jis sprendžia leisti ar ne,“ – pasakojo K. Remeika.
Ypatingajame archyve saugomi KGB, Vidaus reikalų ministerijos (MVD), Lietuvos komunistų partijos, SSRS gynybos ministerijos Pabaltijo karinės apygardos prokuratūros, Lietuvos SSR prokuratūros spec. bylų, Vyriausybinės komisijos 1941 m. bei kitų įvykių aplinkybėms tirti, Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijos „Tėviškė“, Lietuvos kareivių motinų sąjungos, Lietuvos partizanų, Lietuvos SSR karinių komisariatų dokumentai.
P.S. KGB ir kitų buvusių sovietų specialiųjų tarnybų dokumentai priimami Vilniuje Gedimino pr. 40/1. Teirautis telefonu (8 5) 251 4210, elektroniniu paštus lya@archyvai.lt.
Rašyti komentarą