Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Moterys ir sportas: dvigubi standartai ar dvigubos galimybės?

Audrius Giržadas (LNK nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Laidoje „Jeigu“ dalyvavo dvi garsios Lietuvos sportininkės – krepšininkė Jurgita Štreimikytė ir maratonininkė Živilė Balčiūnaitė. Dėkinga televizijai esu vien už tai, kad šios valingos ir daug pasiekusios moterys pakviestos ne šiaip pasisukioti prieš kameras, bet išreikšti savo nuomonę.

Jau pati laidos tema rodo, kad moterys ir sportas dažnam atrodo nesuderinami dalykai. Nebent tas sportas – pabrėžtinai estetiškas, leidžiantis gėrėtis ne tik sportininkių meistriškumu, bet ir kūno formomis – dailusis čiuožimas, gimnastika, šokiai. Liūdniausia, kad tokios pozicijos laikosi ir laidos svečias Audrius Giržadas. Jam atrodo natūralu, kad antikinėse olimpiadose dalyvavo vieni vyrai – nes jie, kaip gladiatoriai, kaunasi iki galo. Žiūrint iš šių dienų pozicijos tai visai neatrodo „natūralu“ – nes tam, kad laisvi vyrai viešumoje švęstų stiprių kūnų pergales, privačioje sferoje neatlyginamai plušėjo moterys ir vergai.

<

Nors vergiškus darbus dabar atliekame patys, sporto pasaulis vis dar nėra lygių galimybių rojus, kuriame džiaugiamės „sveika siela sveikame kūne“, nepaisant lyties. Vyrų sportui skiriamas išskirtinis žiniasklaidos dėmesys ir rėmėjų pinigai, sportininkai vis dar uždirba daugiau nei sportininkės. Tai aiškinama tuo, kad vyrų sportas atletiškesnis, populiaresnis, o kadangi masiškai transliuojamas sportas vis labiau tampa šou dalimi, didesnį uždarbį lemia ne tik geresni rezultatai, bet ir dažnesni pasirodymai.

Deja, tokia situacija rodo ne „natūralią“ tvarką ar „natūralius“ poreikius, o nuo Antikos laikų įsigalėjusią atskaitos sistemą, kurios centre stovi vyras. Vaizdžiai tą įkūnija renesansinis Leonardo da Vinci žmogaus piešinys, išpopuliarintas liūdnai pagarsėjusio romano. Jei normos nustatomos atsižvelgiant į vyro kūną ir poreikius, tai viskas, kas vyriška, ir yra „normalu“ bei „natūralu“. Ypač kai toks vaizdinys nuosekliai diegiamas nuo pirmųjų olimpiadų. Kas neatitinka šių normų, tampa antraeiliu, neįdomiu. O gal reikia ne tik rezultatus, bet ir rungtynių eigą vertinti atsižvelgiant į skirtingą vyrų ir moterų fizinę ir kultūrinę patirtį? Moterų sportas, matuojamas pagal vyrų kovos kriterijus, stokoja jėgos ir agresyvumo, tačiau jame atsiskleidžia įvairesnė sportinių emocijų ir psichologinių taktikų paletė, kitoks erdvinis matymas ir mąstymas.  

Todėl įdomiausia laidoje kilusi diskusija – apie dvigubų standartų taikymą moterims sportininkėms. Menotyrininkė ir lyčių teoretikė Margarita Jankauskaitė teigė, kad iš moterų sporte reikalaujama ne tik gerų rezultatų, bet ir gražiai atrodyti, o vyras vertinamas pirmiausia kaip profesionalas. Audrius Giržadas paprieštaravo, kad tai – ne dvigubi standartai, o dvigubos galimybės, nes sportininkės gali pelnyti simpatijas ne tik dėl puikaus pasirodymo, bet ir dėl grožio. Kaip sėkmingą gražuolės sportininkės pavyzdį Giržadas nurodė rusų tenisininkė Ana Kurnikova. Kažin ar tai geras pavyzdys – net neprisimenu, kaip ji atrodo kortuose. Užtat dažnai matau ją šmėžuojančią žurnaluose šalia Enrique Iglesias. Tarsi didžiausias sportinis laimėjimas – „pakabinti“ žvaigždūną. Daug labiau imponuoja Marija Sarapova arba seserys Venus ir Serena Williams, žavinčios žiūrovus savo žaidimo profesionalumu ir plastika.

Man nei vyrai, nei moterys sportininkai neatrodo pranašesni ar verti daugiau dėmesio. Gal dėl to, kad meilę sportui išugdė sportininkė mama,  1969 m. laimėjusi Baltijos šalių dviračių daugiadienes varžybas. Sportas tuometinėje Lietuvoje dar nebuvo verslo dalis, ir dauguma sportininkų dalyvavo varžybose ne dėl pinigų ar grožio. Šiandien sportininkai nelieja prakaito veltui – ir tai gerai, tačiau vartotojišką reginių visuomenės ideologiją siekia pakeisti kovinga sportine dvasia normoms tarnaujančiu kūnu. Moterims ypač dažnai primenama, kad jos turi būti gražios, „moteriškos“, seksualios – tarsi tai būtų jų sportinės karjeros alfa ir omega. Net įsimintinasis laidos vedėjas Svaras pabaigoje pasiūlo moterims pagalvoti, ar verta aukoti asmeninę laimę ir sveikatą dėl rekordų ir medalių. Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė?   

laidos kuriamos vykdant projektą „Novatoriškos socialinių partnerių švietimo strategijos, siekiant praktinio lygių galimybių principo įgyvendinimo“, kurio tikslas mažinti socialinę atskirtį, vykdyti jos prevenciją ir skatinti lyčių lygybę bei lygias galimybes darbo rinkoje.
Projektą remia:
 

Projektą remia
Lietuvos Respublika

Projektą iš dalies finansuoja
Europos Sajunga

 

 

 

 

TV laidos „Jeigu“ transliacijos metu maloniai kviečiame atsakyti į UAB „Fonitel“ skambučio metu užduotą klausimą.

„Jeigu“

Apklausa

Ar sportas yra tinkama sritis moterims daryti profesinę karjerą?

Balsuoti
Komentarai

Taip pat skaitykite:

„Chorų karų“ dalyvių laukia egzaminas

Sužinoję naujausios „Chorų karų“ laidos temą – „Pasaulio šalys“ – komandos suskubo pasirinkti įdomiausius kraštus. Alytiškiai sekmadienį kvies į dainingas Šv. Velykas Prancūzijoje, Utenos choras su daina skraidins į Ameriką, Kauno choristai keliaus į Airiją, Kėdainių choro komanda – į tolimąją Kubą, o senjorų choras atiduos pagarbą gimtinei Lietuvai ir mūsų šalies tradicijoms. Negana to, visi chorai atliks ir bendras dainas, kuriomis sveikins TV3 žiūrovus su gražiausia pavasario švente.

Ekstrasensė Jūratė Cannara: „tulpiniai“ labai domėjosi ezoterika

Du dešimtmečius Niujorke gyvenanti „tulpinių“ ekstrasensė Jūratė Cannara pasakoja: „jų mylimosios ir žmonos manęs klausdavo patarimų dėl ateities, patys „tulpiniai“ labai domėjosi ezoterika, o Virginijus Baltušis puikiai buvo įvaldęs hipnozės meną“, – prisipažįsta du dešimtmečius Niujorke gyvenanti ekstrasensė Jūratė Cannara.

„Dviračio šou“: Salasevičiaus juodą vestuvinę suknelę įsigijo Gruzijos kalnų piemuo

Šiandien laidoje „Dviračio šou“ žiūrėkite:
Salasevičiaus juodą vestuvinę suknelę įsigijo Gruzijos kalnų piemuo;
Darbo partijoje atidaryta įdarbinimo per žmoną darbo birža;
Kiaušinių marginimo paslapčių Sūrskis mokėsi moterų vienuolyne.

„Šokių ant ledo“ pusfinalyje – visų metų laikų stichijos

Projekte „Šokiai ant ledo“ – pusfinalis: liko penkios dalyvių poros, kurios tiesioginio pasirodymo iš „Akropolio“ ledo metu žiūrovams ir komisijos nariams pateiks savo pasirodymus metų laikų tema.
Šaltąjį sezoną primins Gintarė Gurevičiūtė ir Aleksėjus Rogonovas, kuriems teko žiemos sezonas. „Poros traukė lapelius, o mums liko paskutinis. Kartą jau šokome žiemos tematika, todėl norėjome pasikeisti, bet kitos poros nesutiko“, – kalbėjo Gintarė, šiam sekmadieniui su Aleksėjumis ruošianti jausmingą pasirodymą.

Inga Norkutė: jei būtų filmas apie Medą, visus kaskadinius triukus atlikčiau pati

Aktorė Inga Norkutė visada laukia ir džiaugiasi, kai pasirodo bet kuris jos darbų. „Moterys meluoja geriau. Kristina“ – ne išimtis. Nors mano šeima matė filmą kine, neabejoju, kad jį dar kartą pažiūrės per šv. Velykas“, – sako šypsodamasi žiūrovų numylėtinė, aktorė Inga Norkutė, serialo „Moterys meluoja geriau“ gerbėjams geriausiai pažįstama kaip Meda.
„Būtų labai smagu, jei kitas „Moterys meluoja geriau“ kino filmas būtų dedikuotas Medai. Tiesa, nežinau, ar filmas apie ją būtų šmaikštus.

„Dviračio šou“: Puteikį į prezidentus gena svajonė susigrąžinti skolas

Šį vakarą laidoje „Dviračio šou“ matysite:
Puteikį į prezidentus gena svajonė susigrąžinti skolas;
Antstolė areštavo lenkiškas gatvių lenteles;
Laisvos Darbo partijos moterys tapo svajonių nuotakomis.