Moterys ir sportas: dvigubi standartai ar dvigubos galimybės?

Audrius Giržadas (LNK nuotr.)
Aa+Aa-

Laidoje „Jeigu“ dalyvavo dvi garsios Lietuvos sportininkės – krepšininkė Jurgita Štreimikytė ir maratonininkė Živilė Balčiūnaitė. Dėkinga televizijai esu vien už tai, kad šios valingos ir daug pasiekusios moterys pakviestos ne šiaip pasisukioti prieš kameras, bet išreikšti savo nuomonę.

Jau pati laidos tema rodo, kad moterys ir sportas dažnam atrodo nesuderinami dalykai. Nebent tas sportas – pabrėžtinai estetiškas, leidžiantis gėrėtis ne tik sportininkių meistriškumu, bet ir kūno formomis – dailusis čiuožimas, gimnastika, šokiai. Liūdniausia, kad tokios pozicijos laikosi ir laidos svečias Audrius Giržadas. Jam atrodo natūralu, kad antikinėse olimpiadose dalyvavo vieni vyrai – nes jie, kaip gladiatoriai, kaunasi iki galo. Žiūrint iš šių dienų pozicijos tai visai neatrodo „natūralu“ – nes tam, kad laisvi vyrai viešumoje švęstų stiprių kūnų pergales, privačioje sferoje neatlyginamai plušėjo moterys ir vergai.

<

Nors vergiškus darbus dabar atliekame patys, sporto pasaulis vis dar nėra lygių galimybių rojus, kuriame džiaugiamės „sveika siela sveikame kūne“, nepaisant lyties. Vyrų sportui skiriamas išskirtinis žiniasklaidos dėmesys ir rėmėjų pinigai, sportininkai vis dar uždirba daugiau nei sportininkės. Tai aiškinama tuo, kad vyrų sportas atletiškesnis, populiaresnis, o kadangi masiškai transliuojamas sportas vis labiau tampa šou dalimi, didesnį uždarbį lemia ne tik geresni rezultatai, bet ir dažnesni pasirodymai.

Deja, tokia situacija rodo ne „natūralią“ tvarką ar „natūralius“ poreikius, o nuo Antikos laikų įsigalėjusią atskaitos sistemą, kurios centre stovi vyras. Vaizdžiai tą įkūnija renesansinis Leonardo da Vinci žmogaus piešinys, išpopuliarintas liūdnai pagarsėjusio romano. Jei normos nustatomos atsižvelgiant į vyro kūną ir poreikius, tai viskas, kas vyriška, ir yra „normalu“ bei „natūralu“. Ypač kai toks vaizdinys nuosekliai diegiamas nuo pirmųjų olimpiadų. Kas neatitinka šių normų, tampa antraeiliu, neįdomiu. O gal reikia ne tik rezultatus, bet ir rungtynių eigą vertinti atsižvelgiant į skirtingą vyrų ir moterų fizinę ir kultūrinę patirtį? Moterų sportas, matuojamas pagal vyrų kovos kriterijus, stokoja jėgos ir agresyvumo, tačiau jame atsiskleidžia įvairesnė sportinių emocijų ir psichologinių taktikų paletė, kitoks erdvinis matymas ir mąstymas.  

Todėl įdomiausia laidoje kilusi diskusija – apie dvigubų standartų taikymą moterims sportininkėms. Menotyrininkė ir lyčių teoretikė Margarita Jankauskaitė teigė, kad iš moterų sporte reikalaujama ne tik gerų rezultatų, bet ir gražiai atrodyti, o vyras vertinamas pirmiausia kaip profesionalas. Audrius Giržadas paprieštaravo, kad tai – ne dvigubi standartai, o dvigubos galimybės, nes sportininkės gali pelnyti simpatijas ne tik dėl puikaus pasirodymo, bet ir dėl grožio. Kaip sėkmingą gražuolės sportininkės pavyzdį Giržadas nurodė rusų tenisininkė Ana Kurnikova. Kažin ar tai geras pavyzdys – net neprisimenu, kaip ji atrodo kortuose. Užtat dažnai matau ją šmėžuojančią žurnaluose šalia Enrique Iglesias. Tarsi didžiausias sportinis laimėjimas – „pakabinti“ žvaigždūną. Daug labiau imponuoja Marija Sarapova arba seserys Venus ir Serena Williams, žavinčios žiūrovus savo žaidimo profesionalumu ir plastika.

Man nei vyrai, nei moterys sportininkai neatrodo pranašesni ar verti daugiau dėmesio. Gal dėl to, kad meilę sportui išugdė sportininkė mama,  1969 m. laimėjusi Baltijos šalių dviračių daugiadienes varžybas. Sportas tuometinėje Lietuvoje dar nebuvo verslo dalis, ir dauguma sportininkų dalyvavo varžybose ne dėl pinigų ar grožio. Šiandien sportininkai nelieja prakaito veltui – ir tai gerai, tačiau vartotojišką reginių visuomenės ideologiją siekia pakeisti kovinga sportine dvasia normoms tarnaujančiu kūnu. Moterims ypač dažnai primenama, kad jos turi būti gražios, „moteriškos“, seksualios – tarsi tai būtų jų sportinės karjeros alfa ir omega. Net įsimintinasis laidos vedėjas Svaras pabaigoje pasiūlo moterims pagalvoti, ar verta aukoti asmeninę laimę ir sveikatą dėl rekordų ir medalių. Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė?   

<

laidos kuriamos vykdant projektą „Novatoriškos socialinių partnerių švietimo strategijos, siekiant praktinio lygių galimybių principo įgyvendinimo“, kurio tikslas mažinti socialinę atskirtį, vykdyti jos prevenciją ir skatinti lyčių lygybę bei lygias galimybes darbo rinkoje.
Projektą remia:
 

Projektą remia
Lietuvos Respublika

Projektą iš dalies finansuoja
Europos Sajunga

 

 

 

 

TV laidos „Jeigu“ transliacijos metu maloniai kviečiame atsakyti į UAB „Fonitel“ skambučio metu užduotą klausimą.

„Jeigu“


Apklausa

Ar sportas yra tinkama sritis moterims daryti profesinę karjerą?

Balsuoti
*Sutinku su taisyklėmis
Skaityti visus komentarus (5)

Taip pat skaitykite:

​Atsisveikindami su televizija radistai išdūrė Ugnę Skonsmanaitę
5 ..

Šį penktadienio vakarą 21 val. – prašmatniojo, nuotaikingojo, populiariojo LNK šou „Norim dar! Su radistais“ sezono ...

​Geriausių pasaulio serialų gerbėjai pasiruošę pasiekti televizijos žiūrėjimo rekordą
19 ..

Lapkričio 21-ąją, švenčiant Pasaulinę televizijos dieną, TV3 televizija pristato ypatingą įvykį – pirmą kartą šalies ...

Rolandas Vilkončius: televizija – tarsi bičiulis, sugebantis pralinksminti
5 ..

„Tai menas, kuris šviečia kaip vilties žibintas problemų kupiname pasaulyje.

„Didysis pasivaikščiojimas“ – auganti įtampa tarp dalyvių
..

Nakvynė saunoje, puodeliuose teliuskuojantys pusryčiai automobilyje, drėgmė ir šaltis, baudžiavos laikus menantys ...

​Mafijos bosą Makarą vaidinančiam Vytautui Kupšiui teko atlaikyti devynmečio smūgius
4 ..

Prieš repeticiją teatre – į koshiki karatė treniruotę.

​„Lietuvos talentų“ atrankų paskutinėje laidoje – stebinanti šokių įvairovė
2 ..

Šį sekmadienį, lapkričio 23 d., 19.30 val. TV3 eteryje – dešimtoji atrankų laida. Joje pasirodys nemažas dainuojančiųjų ...

​„Beatos virtuvėje“ svečiuosis kelionių įkvėptos idėjos ir du talentingi vyrai
6 ..

„Atostogos – vienas geriausių ir maloniausių dalykų gyvenime! Neslėpsiu, vos tik vienos atostogos baigiasi, kone iš ...

Neįgaliųjų užimtumo centrai – neįkainojama pagalba jų šeimoms
..

Retas turbūt susimąsto, kaip šiandien neįgaliesiems sekasi gyventi Lietuvoje? Kaip jaučiasi, kuo užsiima ir kur gyvena ...

​Neįtikėtini dviejų vaikų mamos pasikeitimai laidoje „Mes pačios“
..

Pametinukus sūnų ir dukrą auginanti mama Vilma ryžosi savo gyvenimo avantiūrai - kardinaliems savo išvaizdos pokyčiams.

​„Padėkime augti“: trys žingsniai kosulio išgydymo link
..

Atšalus orams tradiciškai paūmėja įvairūs susirgimai.