Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Moterys ir sportas: dvigubi standartai ar dvigubos galimybės?

Audrius Giržadas (LNK nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Laidoje „Jeigu“ dalyvavo dvi garsios Lietuvos sportininkės – krepšininkė Jurgita Štreimikytė ir maratonininkė Živilė Balčiūnaitė. Dėkinga televizijai esu vien už tai, kad šios valingos ir daug pasiekusios moterys pakviestos ne šiaip pasisukioti prieš kameras, bet išreikšti savo nuomonę.

Jau pati laidos tema rodo, kad moterys ir sportas dažnam atrodo nesuderinami dalykai. Nebent tas sportas – pabrėžtinai estetiškas, leidžiantis gėrėtis ne tik sportininkių meistriškumu, bet ir kūno formomis – dailusis čiuožimas, gimnastika, šokiai. Liūdniausia, kad tokios pozicijos laikosi ir laidos svečias Audrius Giržadas. Jam atrodo natūralu, kad antikinėse olimpiadose dalyvavo vieni vyrai – nes jie, kaip gladiatoriai, kaunasi iki galo. Žiūrint iš šių dienų pozicijos tai visai neatrodo „natūralu“ – nes tam, kad laisvi vyrai viešumoje švęstų stiprių kūnų pergales, privačioje sferoje neatlyginamai plušėjo moterys ir vergai.

<

Nors vergiškus darbus dabar atliekame patys, sporto pasaulis vis dar nėra lygių galimybių rojus, kuriame džiaugiamės „sveika siela sveikame kūne“, nepaisant lyties. Vyrų sportui skiriamas išskirtinis žiniasklaidos dėmesys ir rėmėjų pinigai, sportininkai vis dar uždirba daugiau nei sportininkės. Tai aiškinama tuo, kad vyrų sportas atletiškesnis, populiaresnis, o kadangi masiškai transliuojamas sportas vis labiau tampa šou dalimi, didesnį uždarbį lemia ne tik geresni rezultatai, bet ir dažnesni pasirodymai.

Deja, tokia situacija rodo ne „natūralią“ tvarką ar „natūralius“ poreikius, o nuo Antikos laikų įsigalėjusią atskaitos sistemą, kurios centre stovi vyras. Vaizdžiai tą įkūnija renesansinis Leonardo da Vinci žmogaus piešinys, išpopuliarintas liūdnai pagarsėjusio romano. Jei normos nustatomos atsižvelgiant į vyro kūną ir poreikius, tai viskas, kas vyriška, ir yra „normalu“ bei „natūralu“. Ypač kai toks vaizdinys nuosekliai diegiamas nuo pirmųjų olimpiadų. Kas neatitinka šių normų, tampa antraeiliu, neįdomiu. O gal reikia ne tik rezultatus, bet ir rungtynių eigą vertinti atsižvelgiant į skirtingą vyrų ir moterų fizinę ir kultūrinę patirtį? Moterų sportas, matuojamas pagal vyrų kovos kriterijus, stokoja jėgos ir agresyvumo, tačiau jame atsiskleidžia įvairesnė sportinių emocijų ir psichologinių taktikų paletė, kitoks erdvinis matymas ir mąstymas.  

Todėl įdomiausia laidoje kilusi diskusija – apie dvigubų standartų taikymą moterims sportininkėms. Menotyrininkė ir lyčių teoretikė Margarita Jankauskaitė teigė, kad iš moterų sporte reikalaujama ne tik gerų rezultatų, bet ir gražiai atrodyti, o vyras vertinamas pirmiausia kaip profesionalas. Audrius Giržadas paprieštaravo, kad tai – ne dvigubi standartai, o dvigubos galimybės, nes sportininkės gali pelnyti simpatijas ne tik dėl puikaus pasirodymo, bet ir dėl grožio. Kaip sėkmingą gražuolės sportininkės pavyzdį Giržadas nurodė rusų tenisininkė Ana Kurnikova. Kažin ar tai geras pavyzdys – net neprisimenu, kaip ji atrodo kortuose. Užtat dažnai matau ją šmėžuojančią žurnaluose šalia Enrique Iglesias. Tarsi didžiausias sportinis laimėjimas – „pakabinti“ žvaigždūną. Daug labiau imponuoja Marija Sarapova arba seserys Venus ir Serena Williams, žavinčios žiūrovus savo žaidimo profesionalumu ir plastika.

Man nei vyrai, nei moterys sportininkai neatrodo pranašesni ar verti daugiau dėmesio. Gal dėl to, kad meilę sportui išugdė sportininkė mama,  1969 m. laimėjusi Baltijos šalių dviračių daugiadienes varžybas. Sportas tuometinėje Lietuvoje dar nebuvo verslo dalis, ir dauguma sportininkų dalyvavo varžybose ne dėl pinigų ar grožio. Šiandien sportininkai nelieja prakaito veltui – ir tai gerai, tačiau vartotojišką reginių visuomenės ideologiją siekia pakeisti kovinga sportine dvasia normoms tarnaujančiu kūnu. Moterims ypač dažnai primenama, kad jos turi būti gražios, „moteriškos“, seksualios – tarsi tai būtų jų sportinės karjeros alfa ir omega. Net įsimintinasis laidos vedėjas Svaras pabaigoje pasiūlo moterims pagalvoti, ar verta aukoti asmeninę laimę ir sveikatą dėl rekordų ir medalių. Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė?   

laidos kuriamos vykdant projektą „Novatoriškos socialinių partnerių švietimo strategijos, siekiant praktinio lygių galimybių principo įgyvendinimo“, kurio tikslas mažinti socialinę atskirtį, vykdyti jos prevenciją ir skatinti lyčių lygybę bei lygias galimybes darbo rinkoje.
Projektą remia:
 

Projektą remia
Lietuvos Respublika

Projektą iš dalies finansuoja
Europos Sajunga

 

 

 

 

TV laidos „Jeigu“ transliacijos metu maloniai kviečiame atsakyti į UAB „Fonitel“ skambučio metu užduotą klausimą.

„Jeigu“

Apklausa

Ar sportas yra tinkama sritis moterims daryti profesinę karjerą?

Balsuoti
Komentarai

Taip pat skaitykite:

LNK kviečia dalyvauti trečiame „Lietuvos balso“ projekte

Galingasis projektas „Lietuvos balsas“ jau nuo rudens trečiąkart drebins LNK eterį ir kvies prie ekranų tuos, kurie iš muzikinio šou tikisi aukščiausios kokybės, geriausių balsų ir įdomiausių asmenybių. Daugiau nei penkiasdešimtyje pasaulio šalių rodomo „The Voice Of...“ projekto, kuris prie TV ekranų traukia milijonus žiūrovų, kūrėjai ir LNK televizijos atstovai nedvejodami jungė žalią šviesą dar vienam sėkmingam sezonui Lietuvoje.

Dešimt vaikų vienas auginantis našlys: prieš mirtį žmona uždraudė turėti kitą

„Kai mirė žmona, galvojome, kad nesusitvarkys“, – taip apie Kėdainių rajone gyvenantį dešimties vaikų tėvą Vidą Kilijoną pasakė Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza. Bet Vidas įrodė, jog ir daugiavaikis vienišas tėvas – misija įmanoma.
Pirmagimio besilaukiančią žmoną Ireną, tuomet dar šešiolikmetę, Vidas vedė būdamas 21–erių. Ir per aštuoniolika bendro gyvenimo metų susilaukė vienuolika vaikų. Tačiau vienas neužaugo, būdamas aštuonių mėnesių mirtinai užspringo maistu.

„Dviračio šou“: Koršunovas stato spektaklį „Rubikono išvarymas iš Sankt Peterburgo“

Šiandien laidoje „Dviračio šou“ matysite:
Petruškevičiui suteikta Salasevičiaus drabužių veto teisė;
Koršunovas stato spektaklį „Rubikono išvarymas iš Sankt Peterburgo“;
Po premjero Butkevičiaus kalbos angliškai Europos socialistai masiškai pereina pas konservatorius.

Humoristė, renginių vedėja Laima Tamulytė: noriu būti pardavėja!

Visiems įdomu, kuo iš tikrųjų norėtų būti Lietuvos žvaigždės, galbūt jos mielai pakeistų proesiją. „Noriu būti pardavėja! Vieno renginio metu man teko pavaduoti buitinės technikos pardavėjus, ir, ką jūs galvojate – per dieną pardaviau prekių už 30 tūkstančių litų!“ – prisipažino žinoma dainininkė, humoristė ir renginių vedėja Laima Tamulytė, geriau žinoma kaip Mama Rock‘N‘Roll. „Viskas bus gerai“ su L. Tamulyte – jau šį vakarą 18.50 val. ir tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Į Ingos Jankauskaitės koncertą galima bus patekti tik kitais metais

Žavioji TV laidų vedėja Inga Jankauskaitė nuolatos džiugina savo gerbėjus puikiu laidos vedimu bei užburia savo dainavimu, tad, nenuostabu, kad į rengiamą koncertą „Aš tave labiau...“ bilietai išparduoti akimirksniu.

Televizija – Liutauro Salasevičiaus parodija

Baisios mados naujienos: visi, kurie galvojote, kad Lietuvos dizainerių pasaulyje dabar ant bangos yra Juozukas Statkevičius, Aleksandras Pogrebnojus ar Mantas Petruškevičius, – jūs klystate. Juos visus į šalį pastūmė genialusis Liutauras Salasevičius. Madingą dizainerį laidoje vaidins aktorius Giedrius Savickas.
Baisu, kad senieji Lietuvos dizaineriai – nebereikalingi. Dizaino auksakaliams neliko jokios pagarbos. Juozukas užsiaugino barzdą iš streso, tada ją nusipešė ir vėl užsiaugino.