Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

NK testas: Nemokamos antivirusinės programos

Virus
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Internete galima surasti nemažai nemokamų antivirusinių programų, tačiau kurią jų pasirinkti? Šiuos gaminius galima suskirstyti į kelias kategorijas pagal naudojimo sąlygas ir funkcionalumą. Kai kurie turi tik failų skenerį ir neleidžia ieškoti kenksmingo kodo realiuoju laiku, kiti turi integruotą monitorių, gebantį iškart nukenksminti pavojingus failus, tačiau stokoja kitų galimybių, pavyzdžiui, nemoka automatiškai atnaujinti savo duomenų bazių apie virusus. Skiriasi ir antivirusinių programų sparta bei gebėjimas aptikti virusus.

NK atliko nepriklausomą testą, kuriuo pabandė nustatyti, kuri iš nemokamų antivirusinių programų dirba sparčiausiai ir sugeba aptikti daugiausia virusų. Testas vyko „Windows XP“ SP2 kartu su naujausiomis pataisomis. Sistemoje – 512 MB darbinės atminties ir du 1 GHz „Pentium III“ procesoriai. Testuose sukosi 7200 aps./min., 80 GB talpos ir 2 MB spartinančiosios atminties turintis diskas su NTFS failų sistema.

Testams buvo panaudota 37 420 įvairiausių virusų, Trojos arklių, pašto kirminų ir nuotolinio valdymo kenkėjų (backdoor) kolekcija (tik neklauskite iš kur ją gavau, juolab neprašykite pasidalyti). Iš jos buvo atrinktos tik šiuolaikinės „Win32“ aplinkoje veikiančios ir grėsmę keliančios programos: beveik 10 tūkst. skirtingų rūšių užkrato, užimančio 1,47 GB. Reikia pažymėti, jog testams buvo naudojami ne tik dažniausiai pasitaikantys virusai ir kenksmingos programos, bet ir gana retas kenksmingas kodas ar virusų modifikacijos.

Taip pat norint detaliau palyginti programų greitį, buvo tikrinamas 1,08 GB užimantis švarus C:\Windows\System32 katalogas su beveik 8 tūkst. virusų nepaliestų failų. Visais atvejais buvo skenuojami visi failai, neatsižvelgiant į jų tipą. Nurodyti visi įmanomi kodo paieškos būdai: heuristiniai, bandant išskleisti vykdomuosius failus ir pan. Viruso aptikimo atveju programoms liepta ne gydyti, o iškart trinti visą failą.

Virusų skeneriai

Virusų skeneriai nemoka ieškoti kenksmingo kodo realiuoju laiku, todėl vartotojas kiekvieną parsisiųstą failą prieš jį paleisdamas ir atidarydamas kitoje programoje privalo patikrinti skeneriu. Žinoma, netikrinant monitoriumi kiekvieno failo didesnis pavojus ne tik užteršti savo kompiuterį, bet ir kitas sistemas. Daugelis pavojingų virusų, ypač jei jie buvo aktyvuoti administratoriaus teisėmis, kol bus paleistas juos medžiojantis skeneris, gali ne tik sunaikinti vertingus dokumentus, bet ir per tinklą išplisti į kitus kompiuterius. Kita vertus, ne visi vartotojai naudoja realiojo laiko monitorius: šie dažnai labai apkrauna kompiuterius ir darbas su kitomis programomis tampa nebeįmanomas. Tai ypač aktualu ne itin galingų kompiuterių savininkams. Jei naudojate saugią naršyklę, pavyzdžiui, „Firefox“ su specialiu priedu „NoScript“, patikimą pašto programą „Thunderbird“ ar „Evolution“, nesilankote „Warez“ ar pornografinio turinio svetainėse, nesisiunčiate programų iš P2P tinklų, galima apsieiti ir be realiojo laiko monitoriaus. Ir, svarbiausia, privalote dirbti vien apribotomis paprasto vartotojo, o ne administratoriaus teisėmis.

„ClamWin“

Šis virusų skeneris išsiskiria tuo, kad yra ne tik nemokamas, bet ir atvirojo kodo. Deja, „Windows“ pasaulyje mažai tikrai nemokamų dalykų: daugelį nieko nekainuojančių antivirusinių produktų galima naudoti tik nekomerciniams tikslams, t. y. asmeniniame, o ne darbo kompiuteryje.

Grafinę sąsają turinti „ClamWin“ paremta komandinės eilutės „ClamAV“ antiviruso varikliu. Deja, serveriuose labai populiaraus antiviruso „Windows“ versija neturi realiojo laiko monitoriaus. Tiesa, yra specialus „Outlook“ modulis, automatiškai tikrinantis visą gaunamą ir siunčiamą paštą. „ClamWin“ integruojasi į „Explorer“ ir per pelės kontekstinį meniu leidžia lengvai patikrinti pasirinktą failą ar visą katalogą.

Tai ne vienintelis šios programos privalumas: ji turi automatinio atnaujinimo modulį, o pačios virusų duomenų bazės atnaujinamos kas parą. Naujos programos versijos išleidžiamos vos tik sukuriamas patobulinimas ar pastebimos ir ištaisomos klaidos.

„ClamWin“ nepakeičiamas įvairiose organizacijose, kurių finansinės galimybės įsigyti komercinį produktą gana ribotos. Be to, derinant „ClamWin“ su įvairiais (tarp jų ir atvirojo kodo) serveriniais apsaugos nuo kenkėjų sprendimais rizika gali sumažėti iki minimumo.

„ClamWin“ turi savo planininką, skenerį leidžiantį paleisti pasirinktu laiku, pavyzdžiui, per pietų pertrauką. Be to, veikiantis skeneris beveik netrukdo dirbti su kitomis programomis: pavojingo kodo paieška pagal nutylėjimą vyksta žemiausiu prioritetu, dėl to skenuojama gana ilgai. Taigi skenavimo rezultatai:

Programai žinomi virusai – 122 470

Branduolio versija – 0.90.2

Patikrinta failų – 9756

Aptikta virusų – 4785

Skenavimo laikas – 35 min. 1 sek. (skenuota normaliu prioritetu)

Neaptiko virusų ir kitų kenkėjų:

„Backdoor“ programos – 2213 iš 3444

Trojos arkliai – 1934 iš 3134

El. pašto kirminai – 308 iš 1518

„Win32“ virusai – 517 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 16 min. 11 sek.

„Dr.Web CureIt“

Tai rusų kompanijos „Doctor Web“ nemokamas virusų skeneris, galintis aptikti bei pašalinti daugybę pavojingo kodo rūšių: virusus, įvairius pašto kirminus, Trojos arklius, pavojingus skriptus, nepageidaujamas programas ir pan.

Šios programos nereikia diegti atskirai, ji pasileidžia iškart iš vieno parsisiųsto vykdomojo EXE failo. Skeneris gali patikrinti pasirinktą failą, katalogą ar visą sistemą. Deja, programa neturi nei atnaujinimų, nei automatinio paleidimo modulio ir netinka nuolat naudoti. „CureIt“ daugiau tik demonstruoja komercinių „Dr. Web“ produktų galimybes. Jau vien paleidus programą iškart atsidaro langas, siūlantis pirkti pilnavertį produktą. Kita vertus, kūrėjai nereglamentuoja, kad nemokamas skeneris būtų naudojamas vien asmeniniuose kompiuteriuose.

Rimtai apsaugai šis nemokamas produktas nėra visai pritaikytas, tačiau gali pasitarnauti tikrinant neaiškius failus iš P2P ar naujienų grupių bei įtarus ūmią sistemos infekciją, kurios negali nustatyti kiti produktai. Patys kūrėjai tvirtina, kad „CureIt“ kartu su virusų duomenų bazėmis svetainėje atnaujinama net kas dvi valandas. Todėl prieš tikrinant sistemą programą derėtų kaskart atsisiųsti iš naujo.

Kenksmingo kodo paieška vyksta labai greitai, nors kompiuteris nėra labai apkraunamas – testuose buvo naudojama apie pusė resursų. Testų rezultatai, palyginti su „ClamWin“, atrodo gana įspūdingai:

Programai žinomi virusai – 206 663

Branduolio versija – 4.33.5.10.110

Patikrinta failų – 9753

Aptikta virusų – 8707

Skenavimo trukmė – 17 min. 38 sek.

Neaptiko virusų ir kitų kenkėjų:

„Backdoor“ programos – 269 iš 3444

Trojos arkliai – 528 iš 3132

El. pašto kirminai – 51 iš 1517

„Win32“ virusai – 173 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 8 min. 44 sek.

„BitDefender Free Edition“

Tai nemokamas Rumunijoje įsteigtos komercinius antivirusinius produktus kuriančios kompanijos skeneris. Įdiegus programą vartotojui iškart suteikiama teisė nemokamai ja naudotis metus. Pasibaigus licencijai teks tiesiog atsisiųsti programą iš naujo. Ji moka automatiškai kas tris valandas ar kitais intervalais parsisiųsti atnaujinimus. Skenerį taip pat galima paleisti pagal tvarkaraštį.

Nuostatų keitimą nuo kitų vartotojų galima apsaugoti slaptažodžiu. „BitDefender“ galima nurodyti, kad ji skenuotų tik vykdomuosius ar pasirinkto tipo failus. Čia yra netgi specialus karantinas, į kurį bus sudėti užkrėsti ar įtartini, tačiau automatiškai nepagydyti failai.

Skelbiama, kad „BitDefender Free“ gali apsaugoti tik nuo virusų, tačiau nesaugo nuo įvairių šnipinėjančių ir kitų nepageidaujamų įskiepių. Kenksmingo kodo paieška vyksta gana greitai. Kad ir kaip būtų, nemokamas skeneris aptiko ir pašalino nemažai „backdoor“ tipo programų. Nepaisant kiek ilgesnio skenavimo laiko, rezultatai įspūdingesni net už „Dr. Web“ produktus:

Programai žinomi virusai – 511 984

Branduolio versija – 8.0.202

Patikrinta failų – 9753

Aptikta virusų – 9228

Skenavimo trukmė – 9 min. 53 sek.

Neaptiko virusų ir kitų kenkėjų:

„Backdoor“ programos – 52 iš 3444

Trojos arkliai – 63 iš 3132

El. pašto kirminai – 31 iš 1517

„Win32“ virusai – 151 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 3 min. 48 sek.

„A-squared Free“

Šis privačiam naudojimui nemokamas austrų skeneris yra komercinio produkto „A-squared Anti-Malware“ dalis. Nuo pilnos versijos jis skiriasi tuo, kad neturi galimybės realiuoju laiku ieškoti pavojingo kodo bei nemoka automatiškai atnaujinti savo duomenų bazės. Tiesa, vartotojui palikta galimybė atnaujinti bazes – tereikia patiems paspausti papildomą atnaujinimų mygtuką. „A-squared Free“ aptinka ir pašalina daugiausia įvairius kirminus bei Trojos arklius, taip pat nepageidaujamus reklaminius ar šnipinėjančius modulius. „A-squared free“ turi net karantiną, tačiau nemoka pati automatiškai pasileisti ir patikrinti kompiuterį nustatytu laiku.

Galimi keturi skenavimo režimai. Pasirinkus greitą (quick) patikrinami tik visi paleisti procesai, atverti failai ir ieškomi šnipinėjantys moduliai. Pagal nutylėjimą siūlomas sumanusis (smart) režimas leis patikrinti tik visus sisteminius katalogus. Pasirinkus gilųjį režimą bus tikrinama viskas. Galima pasirinkti ir savo režimą, per kurį bus leista pasirinkti katalogą, kurį tikrinti, nurodyti, ko ir kur ieškoti, ir t. t. Tik dėl pastarosios savybės ryžausi „A-squared Free“ įtraukti į šią apžvalgą. Kaip parodė testai, nuo kanoninių virusų ši programa labai mažai saugo ir jos negalima naudoti kaip vienintelės apsaugos priemonės.

Deja, programai sunkiausiai sekėsi aptikti „Win32“ virusus. Dalį jų ji pažymėjo kaip įtartinus ir net nesiūlė iškart trinti. Nepaisant to, „A-squared Free“ moka išgaudyti kitus kenksmingus įskiepius geriau už „Dr. Web“ produktus.

Programai žinomi virusai – 729 815

Branduolio versija – 3.0.0.313

Patikrinta failų – 9753

Aptikta virusų – 8393

Skenavimo trukmė – 12 min. 41 sek.

Neaptiko virusų ir kitų kenkėjų:

„Backdoor“ programos – 30 iš 3444

Trojos arkliai – 50 iš 3132

El. pašto kirminai – 32 iš 1517

„Win32“ virusai – 1320 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 6 min. 19 sek.

Kompleksiniai įrankiai

Į kompleksinius apsaugos rinkinius, be failų skenerio, paprastai būna įtrauktas realiojo laiko monitorius, kuris privalo pastebėti ir blokuoti ar pašalinti pavojingą kodą iki jo paleidimo. Realiojo laiko monitorių gali papildyti dar kiti, giminingi jam, įrankiai: HTTP, POP3/SMTP srautų analizatoriai, failų pakitimų stebėjimo funkcijos ir t. t. Tai iš esmės gerokai padidina apsaugos priemonių patikimumą. Tokie rinkiniai turi mokėti automatiškai atnaujinti virusų duomenų bazes, kitaip papildomos apsaugos priemonės tampa neveiksmingos. Atsitiktinai paleistas neatpažintas virusas gali iškart sunaikinti visą antivirusinę įrangą ir išplisti akimirksniu. Naudojantiems realiojo laiko monitorius patariama vien jais nepasikliauti ir iš neaiškių šaltinių parsisiųstus failus papildomai patikrinti skeneriu prieš tai atnaujinus duomenų bazes.

„Active Virus Shield“

Daugeliui tikriausiai jau žinomas „Kaspersky Antivirus“. KAV yra vienas iš lyderių – šis produktas labiausiai išgarsėjo dar prieš dešimtmetį, CIH95 („Černobylio“) viruso siautėjimo laikais. Vos ne vienintelė Kasperskio laboratorijos išleista AVP sugebėjo aptikti ir visiškai sunaikinti itin pavojingą virusą. Daugelis kitus produktus naudojusių ar visai nesisaugojusių vartotojų itin žiauriai nukentėjo: vieną gražią dieną buvo sunaikinta ne tik milijonuose kompiuterių saugota informacija, bet dar perprogramuoti daugelio AK BIOS lustai.

Dabar sunkiasvorę ir lėtą KAV labiau garsina marketingo triukai, o daugelis renkasi alternatyvias komercines programas, pavyzdžiui, NOD32.

Tikriausiai ne visi žino, kad Kasperskio laboratorija su amerikiečių kompanija AOL sudarė sutartį, pagal kurią pastaroji KAV pagrindu leidžia savo nuosavą produktą. „Active Virus Shield“ nekomerciniams tikslams yra visiškai nemokama, nors savo galimybėmis ir funkcionalumu beveik prilygsta KAV.

Šią antivirusinę įsidiegti panorusiam vartotojui teks nurodyti el. pašto adresą, į kurį bus atsiųstas programos aktyvavimo metams raktas.

„Active Virus Shield“ turi visas „KAV 6.0“ galimybes, išskyrus HTTP tikrinimo ir „Root Kit“ paieškos modulius. Diegiant šią nemokamą antivirusinę programą bus pasiūlyta į „Internet Explorer“ įkelti ir AOL įrankių juostą. Šios funkcijos galima drąsiai atsisakyti. Iškart reikėtų būtinai atnaujinti virusų duomenų bazes. Į diegimo failą įtrauktos tik praėjusiųjų metų rudens pabaigos bazės. Virusų paieška ir jų naikinimas vyko stulbinamai ilgai. Kita vertus, tai vienintelė antivirusinė, kuri visuose iš virusų kolekcijos skenuotuose failuose aptiko kenksmingą kodą. Tačiau paieška užtruko beveik 2 valandas.

Programai žinomi virusai – 340 057

Branduolio versija – 6.0.0.308

Patikrinta failų – 9753

Aptikta virusų ir jų modifikacijų – 9753

Skenavimo trukmė – beveik 2 val.

Aptiko kenkėjų, tačiau dėl neaiškių priežasčių nepašalino:

„Backdoor“ programos – 5 iš 3444

Trojos arkliai – 5 iš 3132

El. pašto kirminai – 32 iš 1517

„Win32“ virusai – 1 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 3 min. 20 sek.

„AVG Anti-Virus Free Edition“

Tai nemokamas čekų kompanijos „Grisoft“ įrankis. AVG vardu išleista nemažai įvairių komercinių produktų, skirtų ne tik namų kompiuteriams, bet ir įmonės darbinėms stotims bei serveriams. Nemokama antivirusinės programos versija skirta tik namų vartotojams. Šis įrankis, be failų skenerio, turi ir realiojo laiko monitorių, karantino modulį. Taip pat papildomai galima atsisiųsti ir apsaugos nuo „Rootkit“ modulį.

„AVG Anti-Virus“ leidžia patikrinti atskirus katalogus bei failus (taip pat ir suglaudintus) ir visus skirsnius iš karto, gali reguliariai patikrinti visą sistemą, moka pati atsinaujinti.

Skenuojant failus rankiniu būdu visas procesas suskaidomas į dvi dalis, nepaisant to, kad programai nurodytas koks nors konkretus veiksmas, pavyzdžiui, iškart ištrinti ar bandyti gydyti užkrėstą failą. Pirma tik skenuojama, vėliau teks dar nurodyti užbaigti procesą, pavyzdžiui, ištrinti užkrėstus failus.

Programai žinomi virusai – nenurodoma

Branduolio versija – 7.5.467

Patikrinta failų – 9753

Aptikta virusų – 9284

Skenavimo trukmė – 41 min. 49 sek. Dar apie 12 min. užėmė galutinė virusų pašalinimo operacija.

Neaptiko virusų ir kitų kenkėjų:

„Backdoor“ programos – 177 iš 3444

Trojos arkliai – 203 iš 3132

El. pašto kirminai – 55 iš 1517

„Win32“ virusai – 33 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 6 min. 33 sek.

„Avira AntiVir Personal Edition Classic“

Ši vokiečių sukurta antivirusinė programa tikriausiai yra labiausiai žinoma. Tai buvo pirmoji nemokama pilnavertė tokio tipo programa, su kuria teko susidurti pačiam.

„AntiVir Personal“ gali ne tik skenuoti failus rankiniu būdu bei realiuoju laiku stebėti visą sistemą. Palaikoma heuristinė virusų paieška. Ši antivirusinė turi modulį, tikrinantį siunčiamą paštą. Deja, gautą paštą automatiškai gali patikrinti tik komercinė „Premium“ versija.

Iškart į akis krenta programos nustatymai: čia galima nurodyti, kad būtų ieškoma ne tik virusų, kirminų, Trojos arklių, bet įvairiausių kitų nepageidaujamų programų. Tiesa, reklaminius bei šnipinėjančius modulius moka nukenksminti tik „Premium“ versija.

„AntiVir Personal“ turi karantiną ir gali dirbti pagal tvarkaraštį. Programa gali atnaujinti duomenų bazes, tačiau maždaug kas pusmetį, pasibaigus licencijai, vartotojas verčiamas atsisiųsti naują pilną programos versiją.

„AntiVir Personal“ dirba itin sparčiai. Nustatymuose dar galima pakeisti skenavimo proceso prioritetą į žemesnį. Tai gali itin pasitarnauti pasenusių kompiuterių savininkams.

Programai žinomi virusai – 740 715

Branduolio versija – 7.04.00.12

Patikrinta failų – 9753

Aptikta virusų – 9712 (kartu su 83 įtartinais failais, kuriuos iškart nukėlė į karantiną)

Skenavimo trukmė – 8 min. 42 sek.

Neaptiko virusų ir kitų kenkėjų:

„Backdoor“ programos – 6 iš 3444

Trojos arkliai – 21 iš 3132

El. pašto kirminai – 16 iš 1517

„Win32“ virusai – 67 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 2 min. 6 sek.

„Avast Home Edition“

Dar viena nemokama čekų programa, mokanti ne tik skenuoti failus, bet ir ieškoti piktybinio kodo realiuoju laiku. Įrankis gali patikrinti suglaudintus duomenis bei peržiūrėti tiek atsisiunčiamus, tiek išsiunčiamus laiškus. Atskiri moduliai gali kontroliuoti IM programas ir P2P srautus.

Nemokamą versiją leidžiama naudoti tik namų kompiuteriuose. Tereiks tik užregistruoti programą: nurodyti el. paštą, kuriuo bus atsiųstas raktas su licencija metams.

„Avast“ galima suderinti vos pradėjus ją diegti: vartotojas galės nurodyti, kokius realiojo laiko apsaugos modulius įjungti. Programos derinimą galima pratęsti vėliau, pavyzdžiui, reikės įjungti failų monitorių ir nustatyti jo jautrumo lygį. Vartotojas gali pasirinkti vieną iš trijų realiojo laiko skenavimo būdų: ekspreso, įprastą ir pilną. Galima skenuoti ir suglaudintus failus. „Avast Home“ tik nesaugo nuo nepageidaujamų reklaminių modulių. Versija namams taip pat nemoka blokuoti kenksmingų skriptų interneto svetainėse. Šios ir kitos papildomos funkcijos įtrauktos į „Avast Professional Edition“.

Viena iš įdomesnių „Avast“ funkcijų – pagalbinis duomenų generatorius virusų pažeistiems failams atkurti. Šis įrankis sukuria visų įdiegtų programų duomenų bazę ir leidžia atkurti pirminį pažeistos sistemos funkcionalumą.

Man itin nepatiko šios programos vartotojo sąsaja. Kodėl antivirusinė turėtų būti panaši į neaiškios paskirties grotuvą, kuriame net neatvaizduojama aktuali informacija apie skenavimo procesą? Tiesa, įprastą sąsają leidžia įjungti komercinė versija. Nepaisant bjaurios išvaizdos, „Avast Home Personal“ pasiekė labai neblogus, pagarbos vertus rezultatus:

Programai žinomi virusai – nenurodoma

Branduolio – 4.7.1001

Patikrinta failų – 9753

Aptikta virusų – 9982

Skenavimo trukmė – 15 min. 57 sek.

Neaptiko virusų ir kitų kenkėjų:

„Backdoor“ programos – 64 iš 3444

Trojos arkliai – 32 iš 3132

El. pašto kirminai – 32 iš 1517

„Win32“ virusai – 14 iš 1660

Švaraus system32 katalogo skenavimo laikas – 5 min. 6 sek.

Apibendrinimas

Mane, kaip atvirojo kodo puoselėtoją, labiausiai pribloškė ir nuliūdino „ClamWin“ rezultatai. Praleistus „backdoor“ ir Trojos arklių užkratus dar galima atleisti, tačiau stebina nesugaudytų įprastų virusų skaičius. Telieka tikėtis, jog „ClamWin“ neaptiko išmirusio kenksmingo kodo, t. y. tokio, kuris internetu nebeplinta.

Ypač tiksliai užkratus sugaudė KAV pagrindu sukurta „Active Virus Shield“. Iš pirmo žvilgsnio tai geriausia programa. KAV produktai turi unikalią savybę: moka išskleisti specialiai virusų kūrėjų suspaustus vykdomuosius failus su pavojingu užkratu. EXE failus ir kitas „Windows“ bibliotekas galima suspausti įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip „ASPack“, UPX, „PECompact“ ir t. t. Taip suspausti failai nepraranda savo vykdomųjų savybių: failas gali būti iškleidžiamas ir iškart vykdomas darbinėje atmintyje. Šios technologijos buvo sukurtos pirmiausia norint sutaupyti diske užimamą vietą, taip pat saugantis nuo įvairių krekerių – nežinomu algoritmu suglaudintą programą sudėtingiau nulaužti. Tuo naudojasi ir virusų kūrėjai, nes suspaustą virusą kur kas sunkiau aptikti. Be to, kenksmingas kodas gali būti suspaustas iškart keliais skirtingais algoritmais. KAV ir jo pagrindu sukurta „Active Virus Shield“ atpažįsta kone visus vykdomųjų failų suspaudimo būdus. Pasirinkus nuostatą, kad prieš tikrinimą įtartinas kodas būtų išskleidžiamas, KAV produktai bando iškoduoti ir išskleisti binarinį kodą iki galo. Todėl „Active Virus Shield“ taip ilgai gaudė užkrėstus failus. Kita vertus, sudėtingą procesą lydėjo antivirusinės sukeltas sistemos „lūžis“ su mėlynu langu – paiešką teko pratęsti rankiniu būdu perkrovus kompiuterį. Nepaisant „lūžio“ ir sugaišto laiko, paieškos tikslumas neturi lygių. Kita vertus, tokios virusų paieškos nuostatos labai stabdo KAV šeimos produktus, o jas išjungus prarandamas pranašumas prieš kitas antivirusines: dažnai neaptinkami net tie suglaudinti užkratai, kuriuos kiti produktai moka aptikti kur kas paprastesniais metodais. Dėl šios priežasties ir nenorėčiau tvirtinti, kad tai pati geriausia programa.

Kitas nemokamas rusų kūrinys „Dr. Web CureIt“ gana patenkinamai ir greitai atliko užduotį. Išgirtųjų „Dr. Web“ produktų galimybės gražiai atrodo, kol „CureIt“ nepalygini su kitais, kiek mažiau arogantiškais konkurentais. „CureIt“ pagal skenavimo kokybę atsiliko nuo visų jų. Matyt, rusams atėjo laikas mažiau girtis, jog jie geriausi apsaugos nuo virusų specialistai pasaulyje, ir žvilgtelėti į europinius gaminius. Pavyzdžiui, į santūrius vokiečius: nemokamas pilnavertis „Avira AntiVir“ užkrėstus failus nuskenavo net dvigubai greičiau ir paliko beveik dešimt kartų mažiau virusų. „CureIt“ gerokai aplenkė ir nemokama pilnavertė čekų „Avast“ bei rumunų „BitDefender Free“. Didesniu paieškos tikslumu pasižymi ir AVG produktai.

Ką patarčiau rinktis? Pats rinkčiausi „Avira AntiVir“. KAV klono „Active Virus Shield“ nesirenku pirmiausią dėl to, kad šis skenuodamas sukėlė sistemos „lūžį“ ir niekaip nesugebėjo sunaikinti failų, kuriuose surado akivaizdžiai kenksmingą kodą. Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į keistą vartotojo sąsają turinčią, tačiau labai veiksmingą „Avast Home Edition“.

„Naujoji Komunikacija“
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Perkant internetu labiausiai vertinamas patogumas

Internetas jau yra daugelyje sričių tapęs pagrindine priemone, svarbiausiu darbo įrankiu, patogia sistema skirtingiems veiksmams atlikti. Augant interneto svarbai, pastebima, kad prekių įsigijimas ar pardavimas internetu taip pat įgauna vis didesnį pagreitį – vis daugiau lietuvių prekiauja arba perka ne išeidami iš namų, o naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis.

Išmanusis mobilumas: 8 geriausios buitinių prietaisų koncepcijos

Tarptautinis koncepcinių buities prietaisų konkursas “Electrolux Design Lab” paskelbė 8 finalistus – studentų projektus, kurie geriausiai atitinka šiandieninius „išmanaus mobilumo“ keliamus iššūkius. Tarp geriausiųjų šiemet pateko Slovakijos, Vengrijos, Suomijos, Kanados, JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos studentų sukurti koncepciniai buities prietaisai.

Karas penktoje erdvėje darosi rimtas

Iki šiol karus valstybės rengdavo ant žemės, vandenyje, ore ir iš dalies kosmose. Tačiau pastaraisiais metais išpopuliarėjo penktasis karo elementas - kibernetinės atakos ir šnipinėjimas.
Kibernetinė ataka gali akimirksniu sužlugdyti kompiuterines sistemas, kuriomis kuriamas visas modernus pasaulis. Sugadinus kompiuterių tinklus fabrikai ir chemijos gamyklos susprogtų, satelitai nepaklustų žmonių valiai, o finansinė imperija žlugtų.

Iš akmeninio pasaulio į skaitmeninį

Kartais pagalvoju, jog neapčiuopiami ir plika akimi nematomi objektai tampa labai svarbūs, net svarbesni už apčiuopiamus fizinius objektus, t.y. tuos, kuriuos galima paliesti, parsinešti namo. Galbūt pirmieji keičia antruosius.
Trumpa žmonijos (arba fizinių daiktų) istorija
Akmens amžius. Kažkas išrado plaktuką, kuris labai daug padėjo (ir tebepadeda) buityje, kuriant naujus daiktus, koreguojant senus. Geras išradimas. Po plaktuko išrasti kiti įrankiai, kurie savo ruožtu skatino dar kitus įrankius.

Lietuva nėra pasirengusi kibernetinėms atakoms

Gruodžio 16 d. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija Teisingumo ministerijoje surengė seminarą, kuriame 15 teisėsaugos bei

Ar „Digg“ ateina paskutinioji?

Anot „Buisiness Week“, „Digg“, vieno didžiausių „Web 2.0“ atstovo, finansiniai duomenys gali ir nustebinti – kompanija, 2007 metais