Trečiadienio vakarą į traukinį sulipo 22 atrinkti jaunuoliai, tęsiantys pernai pradėtą tremtinių kapų tvarkymo ir įkalinimo vietų lankymo akciją „Misija Sibiras 2007“. Per 20 dienų jaunosios kartos atstovai lankys lietuvių tremties vietas Krasnojarsko srity, Manos upės baseine. „Jaučiu jaudulį, nes važiuojame į visišką nežinią“, – atvirai prisipažino viena iš ekspedicijos dalyvių.
Vilniaus geležinkelio stotyje prieš ilgą nenuspėjamą kelionę susirinkę ekspedicijos dalyviai skirtingai rodė savo jausmus: vieni juokėsi ir šmaikštavo su išlydėti atėjusiais artimaisiais, kiti viduje tyliai slėpė jaudulį. Kareiviška apranga išdavė, kad jaunuolių laukia nelengvas kelias.
„Man atrodo, kad mes dar neįsivaizduojame, kas mūsų laukia. Jaučiuosi ramiai, – atviravo šviesiaplaukė ekspedicijos bendrakeleivė, laukdama toli išgabensiančio traukinio. – Nors mano proseneliai ir buvo ištremti, tačiau šeimoje apie tai mažai kalbėta. Domėdamasi to laikotarpio istorija, pajutau pagarbą, todėl noriu atiduoti duoklę ir prisidėti prie šios misijos.“
„Aš tai jaučiu jaudulį, nes važiuojam vistiek į nežinią, nieko nesuplanuosi, nežinai, kas ten bus, – prisipažino kita ekspedicijos narė Asta Semokaitė. – Man tai ir žavu, nes viską darysi ir gyvensi šia akimirka. Prisiliesi prie to, pajausi kažką, matysi kažką, patirsi. Tikrai jaudinuosi.“
Šių metų ekspedicija tęsia pernai vasarą pradėtą misiją, kai Lietuvos jaunimo 
organizacijų taryba (LIJOT) surengė tris ekspedicijas į Irkutsko, Komijos ir Tomsko sritis. Jaunimas kartu su patyrusiu ekspeditoriumi tvarkė lietuvių tremtinių kapines, susitiko su ten gyvenančiais lietuvių bendruomenės nariais, pasakojo jiems apie dabartinę Lietuvos situaciją.
„Sunku prognozuoti, kokių išdaigų mums šiemet pateiks gamta, bet vien tas faktas, kad ši ekspedicija bus gerokai ilgesnė ir mes visą laiką būsime taigoje, tik retkarčiais prieidami gyvenvietes, iš esmės šią kelionę skiria nuo pernai buvusių, – Alfai.lt sakė misijos ekspeditorius Gintautas Alekna. – Per 16 žygio dienų mes turime įveikti 100 kilometrų ir ne keliu, o visai laukine taiga, todėl nusimato tikrai nelengvas žygis. Be to, reikės tvarkyti, apžiūrėti kapus, o tai – vėlgi fizinis darbas, todėl rūpesčių ir problemų bus daug. Reikės kažkaip jas spręsti.“
Pernai nebuvo vykdytas bandomasis žygis atrinktiems dalyviams, todėl sunkiais ekspedicijų momentais, prasidėjus liūtims išryškėjo kai kurių jaunuolių fizinis nepasiruošimas sunkiai kelionei. Todėl šiemet idėjos iniciatorė LIJOT visus labiausiai motyvuotus keliauti į Sibirą jaunuolius išbandė Dzūkijos miškuose.
„Ši grupė, kuri čia atrinkta, yra pakankamai ištverminga. Aišku, su kiekvienu gali kas nors atsitikti, ne geležinė sveikata net ir jauno žmogaus, bet iš esmės, jei niekas nesusirgs, nesusižeis – ji turi atlaikyti sunkumus, nes jau yra išbandyta“, – įsitikinęs patyręs ekspeditorius.
Sudėtingai ekspedicijai buvo atrinkti ne tik fiziškai ištvermingiausi jaunuoliai, bet ir labiausiai psichologiškai motyvuoti, turintys svarių argumentų, kodėl jie vyksta į taigą.
„Labai keičiasi jaunimas, nuvykęs ten. Tai pastebėjau nuo pat 1989 metų, kai 
vykome į pirmąsias ekspedicijas, – pastebėjimais dalijosi G. Alekna. – Per tą mėnesį ar pusę mėnesio, praleisto Sibire, jaunuoliai dvasiškai užauga, pasikeičia jų požiūris, nuotaika. Viena yra pamatyti tremtinių kryžius nuotraukose ir visai kas kita išvysti juos taigoje tarp medžių. Keičiasi tų jaunų žmonių mąstymas...“
Pernai viena ekspedicija neįvyko, nes Rusija, nusprendusi, kad jaunuoliai vyksta skleisti politinių minčių, o ne tvarkyti tremtinių kapų, keliautojams neišdavė vizų. Tačiau šiemet ekspedicijai keblumų nekilo ir visi misijos dalyviai gavo vizas.
Grįžę iš Sibiro, jaunuoliai toliau turės tęsti misiją ir pasakoti savo bendraamžiams įspūdžius ir patirtus išgyvenimus, tokiu būdu šviečiant jaunąją kartą ir primenant jai skaudžius istorijos puslapius.
Rašyti komentarą