Pilies dvasia kaimo sodyboje (3)

„Jei apsilankę sodyboje pajutote šviesios, smagios nuotaikos pliūpsnį, jei širdyje kažkas sukrutėjo, vadinasi, tikslas pasiektas. Nes interjere svarbiausia ekspresija“, – įsitikinęs architektas Romas Pakėnas, kaimo sodyboje sukūręs nenusakomo stiliaus interjerą.

Šiuolaikiška sodyba

Daugiau nei prieš dešimtmetį kaunietis verslininkas Rolandas Aglinskas įsigijo kaimo sodybą nedideliame jaukiame kaimelyje prie vieno gražiausių Lietuvoje Sartų ežero. „Ieškojau tokios vietos, kur galėčiau atsipalaiduoti, pailsėti ir gerai paūžti smagioje draugų kompanijoje“, – sako Rolandas. Nedidelė sena vienkiemio sodyba, prigludusi prie miško, puikiai atitiko visus jo lūkesčius.

Po metų kitų ūkinio pastato vietoje, greta senosios trobelės išdygo naujas medinis namas su mansarda. Pastatą projektavęs architektas Dainius Čižas stengėsi sukurti šiuolaikišką, tačiau derantį kaimo aplinkoje namą, kuris atitiktų šeimininkų poreikius ir gyvenimo būdą: dideliais langais, su ilgomis, dengtomis, kolonijinio stiliaus pastatus primenančiomis terasomis bei lodžijomis.

Tiesa, kaip pasakojo Rolandas, baigus statybas, namas kuriam laikui buvo paliktas stovėti tuščias. Sodybos šeimininkai, atvažiavę čia pailsėti, tuomet glausdavosi senojoje trobelėje. „Labai gerai, kad neskubėjome įrengti interjero, o palikome pastatą, kad susėstų. Per tą laiką džiūdamas medis „vaikščiojo“ ir bendras namo sėdimas siekė 50–70 cm. Todėl teko iš naujo dengti stogo konstrukcijas“, – namo statybos rūpesčius prisiminė verslininkas.

Nestandartinis

Kai pagaliau atėjo laikas pabaigti sutvarkyti sodybą iki galo ir įrengti interjerą, Rolandas kreipėsi į pažįstamą Kaune gyvenantį architektą Romą Pakėną. „Norėjau, kad sodybos interjeras būtų nestandartinis, išskirtinis, kitoks. Kaip tik dėl to jam sukurti pasikviečiau Romą Pakėną – šiek tiek „crazy“ stiliaus architektą, mėgstantį paieškoti įdomesnių, netradicinių sprendimų. Ir esu labai patenkintas savo pasirinkimu“, – pripažino verslininkas.

Šeimininkas architektui išsakė tik pačius svarbiausius savo pageidavimus – sodybos interjeras turėjo būti tinkamas bet kokioms poilsio formoms, smagus ir gerai nuteikiantis. Visa kita jis paliko spręsti pačiam interjero autoriui.

Nors Romui Pakėnui buvo patikėta sukurti kaimo sodybos interjerą, jis atsisakė minties jį dekoruoti šiuo metu labai populiariu lietuviškojo kantri stiliumi. „Kaimas nebūtinai turi atrodyti kaip kaimas. Juk ir senovėje didikai bei bajorai nesėdėdavo ant suolų... – sakė jis. – Tiesą sakant, čia apskritai svarbiausia ne stilius. Nors labai norint jį galima būtų vadinti eklektika. Tai britai sugalvojo būdą, kaip naudojant nesuderinamus dalykus gauti gerą rezultatą. Tačiau mano tikslas buvo sukurti nuotaiką, atitinkančią ten gyvenančio žmogaus psichologinę būseną ir gyvenimo būdą. O priemonės, kuriomis galima tai pasiekti – ne tokios ir svarbios...“

Ant valgomojo grindų – mozaika

Kurti šiltą, linksmą interjero nuotaiką architektas pradėjo nuo valgomojo, kuriame taip pat įrengtas baras ir nedidelė virtuvėlė, grindų. Visą šią erdvę įstrižu raštu jis nusprendė iškloti plytelėmis. Viena vertus, tai labai funkcionalu: keraminės plytelės – atspari, lengvai valoma grindų danga, itin tinkama valgomajame, turint galvoje dar ir tai, jog sodybos šeimininkas mėgsta susikviesti būrį svečių.

Tačiau Romas tokią grindų dangą pasirinko ir dėl galimybės pažaisti spalvomis ir raštais. „Grindys – labai svarbus interjero elementas, jos tarsi kilimas: gražios, spalvingos, raštuotos, linksmos ir nenuobodžios“, – sako architektas. Raštuotas grindų plyteles jis derino su daužytų įvairių spalvų plytelių mozaika. Anot jo, dūžis gali būti puikiai panaudojamas siekiant sukurti interjere ekspresiją. Kaip tik tokio rezultato jis ir tikėjosi.

Pietų kraštų spalvos

Kalbėdamas apie interjero koloritą, Romas Pakėnas dar kartą pabrėžė spalvų galią: „Savo gyvenamojoje aplinkoje mes turime išnaudoti spalvas, nes gyvename tokiame klimate, kur dažniausia spalva – pilka. Juk spalva turi galios kažką pajudinti sieloje – nesuvokiamus pasąmonės klodus“. Idėją dekoruoti namus švelniais, tarsi nublukusiais melsvais ar žalsvais atspalviais jis sako „pasiskolinęs“ iš pietinių Europos kraštų. „Pietų Prancūzijoje ar Ispanijoje itin intensyvi saulė greitai nublukina net ir ryškiausius dažus. Todėl ir aš kai kuriuos elementus – palanges, durų staktas, medžio kolonas, sijas – nudažiau švelniomis, lyg išblukusiomis spalvomis. Nors mes neturime galimybės džiaugtis tokia ryškia saule, tačiau žvelgiant į šį koloritą širdy vis tiek lieka kažkoks saulėtas įspūdis“, – sakė interjero autorius.

Amžinas baras

Kurdamas valgomojo interjerą ir projektuodamas barą architektas atsižvelgė į šeimininko pageidavimus. Rolandas norėjo, kad šioje erdvėje būtų galima jaustis laisvai ir patogiai, nebijant nieko sulaužyti ar sudaužyti. Todėl Romui Pakėnui kilo mintis baro stalą sumūryti iš natūralių akmenų ir priderinti prie jų masyvius natūralaus, metalu kaustyto medžio elementus. Pagal jo sukurtą projektą barą sukonstravo vietiniai Dusetų meistrai. Šiek tiek lenktas, į galą platėjantis akmeninis baras bei prie jo priderintos aukštos masyvios kėdės interjere sukuria stabilumo, amžinumo įspūdį ir tarsi nukelia laiku į viduramžių pilį. Šį įspūdį dar labiau sustiprina virš baro stalo, medinėje jo formas pakartojančioje ant stambių grandinių pakabintoje lentoje, dekoruotoje metalo elementais, sumontuoti mėlyną, šiek tiek paslaptingą šviesą skleidžiantys šviestuvėliai.

Masyvų taisyklingų formų valgomojo stalą su kėdėmis architektas rado vienoje baldais prekiaujančioje parduotuvėje. „Galiu pagirti Lietuvos baldų gamintojus – šis stalas tikrai vertas dėmesio. Ypač įdomiai atrodo jo ir kėdžių faktūra. Vos jį pamatęs supratau, jog šiame valgomajame jis kaip tik. Rolandas pritarė mano nuomonei, taigi valgomojo apstatymo klausimas buvo išspręstas be problemų“, – prisiminė architektas.

Originalus šviestuvo projektas

Valgomajame labiausiai dėmesį patraukia virš valgomojo stalo kabantis didžiulis raudonu prabangiu audiniu aptrauktas ir kutais dekoruotas šviestuvas. Romas Pakėnas sako pats sukūręs šio šviestuvo projektą, pagal kurį jis ir buvo pagamintas. Pakartojantis stalo formas ir puikiai apšviečiantis jo paviršių metalinio korpuso šviestuvas pakabintas ant masyvių grandinių, kurios nusitęsia iki pat mansardos pastogės. Šis architekto sumanymas tarsi atveria aukštą ir šviesią mansardinę erdvę, o ryški audinio spalva interjerui suteikia skaidrumo ir ekspresijos.

Beje, Romas pasidžiaugė, jog sodybos šeimininkas labai geranoriškai žiūrėjo į kartais keistas jo idėjas. Nors dėl kai kurių sprendimų iš pradžių tekdavo jį įtikinėti, architektas vis dėlto jautė pasitikėjimą savo atžvilgiu.

Verslininkas, kurio viena veiklos sričių yra prekyba prabangiais, pasaulyje garsių firmų audiniais, leido architektui rinkti audinius iš jo asortimento. „Audinys interjere labai svarbus – jis padeda sukurti nuotaiką. Šioje sodyboje visi audiniai yra iš Rolando firmos. Nors tai iš tiesų ir nepigu, tačiau išbaigtumo įspūdis ir kokybės bei prabangos pojūtis viską atperka“, – tikino interjero autorius.

Ko negali paslėpti, reikia parodyti