Operatoriui Petkui Venesueloje pavyko išvengti pagrobimo

Stasys Petkus, Jūratė Statkutė de Rosales, Venesuela (© Asmeninis albumas)

Filmų autorius, Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus ką tik sugrįžo iš Venesuelos sostinės Karakaso, kur liepos mėnesį turėtų vykti atrankinis krepšinio turnyras į Londono olimpines žaidynes. Tačiau jis gali ir neįvykti. Kol kas apie tai nekalbama, bet, pasak S. Petkaus, tokia tikimybė – milžiniška.

Gali būti paskelbta karinė padėtis

„Niekam ne paslaptis, kad Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas sunkiai serga, jis jau kelis mėnesius nesirodo viešumoje, skraido į Kubą gydytis. Jeigu nutiks blogiausia, ir jis iškeliaus Anapilin, Venesueloje iškart bus įvesta karinė padėtis, o tada apie jokį čempionatą negalės būti nė kalbos. Tokiu atveju turnyras turėtų vykti šios teisės siekusioje Lietuvoje arba Makedonijoje,“ – mano sporto pasaulyje puikiai besiorientuojantis S. Petkus.

Venesueloje, pasak jo, politinė įtampa šiuo metu pasiekusi piką – praėjusį mėnesį čia buvo nušauti net du aukšti pareigūnai – H. Chavezo konkurentai ir potencialūs kandidatai į šalies prezidento postą. Nauji prezidento rinkimai turi įvykti ateinantį rudenį, tačiau priešrinkiminė kova jau prasidėjusi. „Baiminausi, kad nespėsiu išskristi namo, kad valdžią Venesueloje perims kariuomenė. Šalyje bręsta labai rimti įvykiai, dabartinė padėtis gali pasikeisti bet kurią dieną“, – neabejoja iš nenuspėjamo režimo valdomos šalies ką tik sugrįžęs S. Petkus.

Į Venesuelą jis skrido norėdamas nufilmuoti išeivę iš Lietuvos, istorikę ir žurnalistę, populiaraus opozicinio leidinio „Zeta“ vyriausiąją redaktorę Jūratę Statkutę de Rosales, tapusią kovos prieš Venesueloje klestintį nusikalstamumą, valdžios savivalę ir korupciją simboliu. Apie daugybę įvairių šalių – tarp jų Lietuvos ir Venesuelos – apdovanojimų už savo veiklą pelniusią lietuvę S. Petkus ketina ketina kurti dokumentinį filmą.

Venesuelos žmonės už jų tautiečio prieš kelias dešimtis metų ištekėjusią J. Statkutę de Rosales seniai laiko sava, dėkoja už tai, ką ji daro jų šalies labui, sveikinasi su ja gatvėje, neleidžia praeiti turguje. Jos vedamųjų straipsnių su nerimu ir apmaudu kas savaitę laukia aukščiausia Venesuelos valdžia, vietos mafija – prekiautojai narkotikais, ginklais ir žmonėmis.

Žmonės dingsta vidury baltos dienos

„Tik grįžęs namo suvokiau, kodėl J. Statkutė de Rosales visą viešnagės laiką kartojo, kad Venesuela – nesaugi šalis. Aš pats, jos globojamas, nieko baisaus nepatyriau, todėl ir nesuvokiau pavojaus mąsto. Bet grįžęs namo suvokiau, kodėl ji neišleido po Venesuelą man pakeliauti net lydimam Lietuvos garbės konsulo Boriso Petrusevičiaus. Klausiau kodėl – juk atvažiavus į svetimą šalį man įdomu viską pamatyti, nufilmuoti. Be to mašiną duoda, nuveža, maitina, apnakvydina viešbučiuose...“ Bet ji vis tiek prašė nevažiuoti. Tada prisiminiau B. Petrusevičiaus rodytus raštelius, kuriuose pilna grasinimų jam tiek iš mafijos, tiek iš valdžios pusės. Iš jo H. Chavezo valdžia jau yra atėmusi pusę turto. Nesiliaujant grasinimams ir neišmanydamas ką daryti, vyras kreipėsi pagalbos į J. Statkutę de Rosales,“– Venesuelos verslininkų kasdienybę atskleidžia S. Petkus.

Didžiulė tikimybė, kad kelyje jiems abiem būtų nutikę rimtų nemalonumų, juos abu galėjo netgi pagrobti... „Nusikaltėliai tik ir laukia tokios progos. Jei tik šalia vietinio žmogaus atiduria užsienietis, nesvarbu kas, nusikaltėliai iš karto puola. Patikėk manim. Aš apie tai rašau ir šneku jau daugiau nei 30 metų. Tiek pat metų dirbu ir „kriminaliste“. Sugebu atskirti, kas yra rimta ir nerimta“, – globėjos žodžius pakartoja S. Petkus.

Panašūs nusikaltimai ten vyksta kiekvieną dieną, žmonės Venesueloje dingsta nuolat. Vidury baltos dienos nusikaltėliai prieina, įremia pistoletą į kaktą, ir turi atiduoti pinigus. Karakase, S. Petkaus tikinimu, yra tokių kvartalų, kur važiuojant mašina geriau nesustoti net degant raudonam šviesoforo signalui. Niekas ir nestoja – tik pasignalizuoja ir lekia tolyn. Policija už tai nebaudžia, nes jos gatvėse paprasčiausiai nėra.

Nėra ir greičio apribojimų, neegzistuoja automobilių techninė apžiūra. Beveik 27 mln. gyventojų turinčioje šalyje visi važiuoja kaip nori ir kuo nori – labai dažnai išklerusiais automobiliai, pro kurių dugną šviečiasi asfaltas. Beje, benzino kaina juokingai maža. 60-ties litrų talpos bakas, pasak S. Petkaus, kainuoja mažiau nei vieną dolerį. Palyginimui – geriamo vandens buteliukas parduotuvėje kainuoja 2 dolerius. Tokia H. Chavezo „ekonominė politika“ šalį gramzdina į korupcijos ir nusikalstamumo liūną.

Kiekvienas lietuvis – asmenybė

Bet ne viskas buvo tik blogai. Vieną dieną, įveikęs kalnus, S. Petkus atsidūrė lietuviams priklausančiame viešbutyje ant Karibų jūros kranto. Mėgavosi saule, jūra, smaguriavo krabus, mango, ypatingos rūšies pomidorus. „Medine valtimi sugalvojau nuplaukti į negyvenamą salą, bet pakely užklupo audra, mažai trūko, kad būčiau į viešbutį negrįžęs,“ – prasitaria adrenalino fanatikas. Laimei, sugrįžo ir nufilmavo ne vieną lietuvių išeivių istoriją.

Alfa.lt

Stasys Petkus, Jūratė Statkutė de Rosales, Venesuela
Stasys Petkus, Jūratė Statkutė de Rosales, Venesuela
Stasys Petkus, Jūratė Statkutė de Rosales, Venesuela
+18

Taip pat skaitykite: