Turbūt labai mažai žmonių nėra svarstę savo verslo idėjos. Dar mažiau tokių rastume tarp jaunimo, kupino entuziazmo ir įvairiausių idėjų. Daugelis svajoja sukurti savo verslą, tačiau, deja, tik retas išdrįsta tai padaryti. Rizika, galimi sunkumai ir problemos verčia juos susimąstyti ir galų gale, pamiršus visas savo svajones, eiti dirbti samdomo darbo.
Taigi verslininkai, dėstytojai ir kiti autoritetingi žmonės, remdamiesi savo patirtimi, galėtų paskatinti jaunimą žengti šį svarbų žingsnį. Tik ar verta tai daryti?
„Vienareikšmiškas atsakymas į šį klausimą yra „taip“. Milijonai berniukų pasaulyje svajoja tapti kosmonautais, tačiau dėl objektyvių priežasčių jais tampa vienetai. Panašiai galima kalbėti ir apie verslą – nemažai jaunų žmonių svajoja apie verslą, bet tik vienetai išdrįsta jį pradėti“, – teigia Ilja Malkinas, konsultacijų UAB „Advanced Advice“ direktorius, pats savo verslą įkūręs 23-ejų metų.
Tokios pačios nuomonės yra ir Regina Paliulytė, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė, ji teigia, kad kurti verslą jaunimui reiškia ne tik realizuoti save, bet ir susikurti darbo vietą.
„Kartais pakanka tik palaikymo, pagalbos, patarimo ir jaunam žmogui pavyksta pradėti nuosavą verslą. Manau, kad skatindami jaunuolius kurti verslą mes prisidedame prie visos visuomenės gerovės, ekonomikos vystymosi – jaunimas turi daug potencialo, ir tai riekia išnaudoti,” – sako Ingrida Kondrotienė, Ūkio banko Vilniaus filialo valdytoja.
Jau mokyklos suole
Kada imtis nuosavo verslo – vienareikšmiškai niekas negali atsakyti. Vienas jaunuolis jį sukti pradeda dar studijuodamas, kitas žmogus, žiūrėk, dirbti savarankiškai apsisprendžia jau artėdamas prie pensinio amžiaus. Daugelis dabartinių verslininkų neslepia, kad imtis verslo juos tiesiog privertė gyvenimas: vienas susipyko su viršininku ir trenkęs durimis ėmė burti savo komandą, kitas neapsikentė, kad atlyginimų fronte kas mėnesį nebūdavo jokių naujienų, trečias tiesiog netvėrė savame kailyje vis siūlydamas naujas idėjas, tačiau šios buvusioje darbovietėje atsimušdavo lyg į sieną.
Vis dėlto specialistai sutaria, kad siūlyti galvoti apie nuosavą verslą reikėtų pradėti jau mokykloje.
"Ir net ne tada, kai jaunuolis renkasi, ką studijuoti, o jau 4–5 klasėje, kai vaikui kyla klausimas, kuo jis norėtų būti užaugęs. Kai baigi mokyklą, neretai jau būna sunku ką nors pakeisti, nes išryškėja ugdymo spragos", – MK yra pasakojęs Aras Mileška, Klaipėdos UAB „Akrisida“ ir darbo paieškos internete tinklalapio www.manager.lt vadovas.
Jo nuomone, jaunimą galima motyvuoti planuojant karjerą. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokioje srityje jis norėtų dirbti, kokias pareigas eiti, tegul ir ne iš karto apsispręsti, ko siekia gyvenime.
"O tada būtų galima parinkti, kokie mokslai jam reikalingi, pagelbėti sudaryti karjeros grafiką. Tuomet ir jo motyvacija pasikeistų: aš mokausi ne dėl to, kad privalau, o todėl, kad man tai bus reikalinga", – neabejoja specialistas.
Trūksta informacijos
Nors, anot pašnekovų, mokymo įstaigos specialistų prikepa daug, tačiau neparodo kelio, kur jiems eiti – todėl daugelis net ir turintieji aukštąjį išsilavinimą išvyksta iš Lietuvos ir imasi paprastų darbų užsienyje.
Ponas Mileška apgailestauja, kad Lietuvoje yra nemažai verslumo ugdymo spragų.
"Jaunas žmogus turi sugalvoti viską pats. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jam visi keliai atviri. Tačiau, kai reikia pasirinkti, kuriuo pasukti, kyla daug klausimų, o atsakymus į juos surasti mažai kas gali padėti. Trūksta konkretesnių žinių trūksta. Pavyzdžiui, kaip gauti paskolą iš banko verslui pradėti. Juk be pradinio kapitalo, tegul ir skolinto, įmonės neįkursi", – sako klaipėdiškis.
O kai jaunam žmogui nepakanka žinių, kaip pradėti verslą, kaip jį valdyti, kaip pasipriešinti konkurencijai, jis dažnai priverstas nuleisti rankas nė nepradėjęs bandyti
Galima "pačiupinėti"
Jaunimo verslumo ugdymas – taip pat yra viena iš priemonių, skatinančių jaunimą kurti savo verslą.
„Reikia iš karto atskirti du dalykus – jaunimo verslumo skatinimą ir skatinimą kurti savo verslą. Verslumą vertinčiau kaip mokėjimą atrasti save ir įžvelgti bei realizuoti galimybes kurti ekonominę ir socialinę vertę. Kiekviena jau veikianti įmonė būtų laiminga, turėdama verslius darbuotojus, nes būtent tokie žmonės daro karjerą, tampa verslo pertvarkų iniciatoriais, atsikrato pasenusių darbo metodų, žodžiu, įkvepia verslą tobulėti“, – sako I. Malkinas, šiais metais surengęs pirmąjį „Projektų rengimo turnyrą“, kuriame kaip tik daugiausia dėmesio ir buvo skiriama jaunimo verslumui skatinti.
Bandomųjų įmonių, kurias valdo moksleiviai, kūrimas mokyklose yra puiki galimybė jiems išmėginti savo jėgas. Bandomosios įmonės gali būti tiek virtualios, verslą vystančios specialiai sukurtoje simuliuojamoje aplinkoje, tiek realios, vykdančios nesudėtingą veiklą – teikiančios paslaugas ar gaminančios produktus. Šių bandomųjų įmonių tikslas – iš arti parodyti moksleiviams, kokie iššūkiai ir galimybės glūdi nuosavame versle.
Žinoma, vien ugdymo mokykloje negali užtekti. Tam reikia gerinti įstatymus, lengvinti mokesčių naštą, plėsti viešųjų paslaugų verslui infrastruktūrą. Padėtų specialūs smulkiojo verslo fondai, pradedantiems verslininkams teikiantys finansavimą palankiomis sąlygomis, platesnis potencialių gyventojų grupių informavimas ir švietimas apie verslo galimybes, teikiamas jam lengvatas. Būtina plėsti ir aktyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijų veiklą.
Geros paskolų teikimo jaunimui sąlygos taip pat yra vienas iš būdų paskatinti jaunimą kurti savo verslą.
„Į mūsų banką kreipiasi jaunų žmonių, kurie nori plėtoti savo verslą, prašo paskolų šiam tikslui. Žinoma, jiems dar trūksta patirties, ne visada jų verslo planai būna realistiški. Todėl stengiamės jiems patarti, padedame parengti verslo planą”, – teigia Ūkio banko atstovė.
Verslo lenktynėse
Suprantama, nuosavas verslas negali būti vien rožėmis klotas – čia apstu iššūkių ir su jais reikia susidoroti.
„Nuosavas verslas visiems, ne tik jaunimui, suteikia galimybę būti savarankiškiems, įgyvendinti savo sumanymus. Bet konkurencinė kova neleidžia užmigti ant laurų, atsipalaiduoti – nuolat būtina ieškoti naujų idėjų, įžvelgti potencialių verslo plėtros galimybių ir daug dirbti”, – sako p. Kondrotienė.
Ponas Malkinas apie savo verslo teikiamus pranašumus kalba iš savo patirties.
„Plėtodamas savo verslą labai aiškiai pajunti ryšį tarp savo indėlio ir gaunamų rezultatų – turėdamas tokią patirtį pradedi iš anksto jausti, ar nauja verslo idėja verta dėmesio: ar ji atneš naudos, ar tik suvartos išteklius be jokio apčiuopiamo rezultato“, – pasakoja jis.
Pasak jo, jaunas žmogus, nusprendęs kurti nuosavą verslą, greičiau subręsta kaip asmenybė, ima realiau mąstyti, įgyja atsakomybės jausmą, nes tampa atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus kaip darbdavys.
Aiškūs prioritetai tarp asmeninio gyvenimo ir verslo taip pat gali tapti rimtu iššūkiu kuriant savo verslą.
„Įsitraukęs į verslo lenktynes vieną dieną supranti, kad, jei nesulėtinsi tempo, gali ne tik sugadinti asmeninius santykius, bet net ir sveikatą paaukoti. Būtent dėl to jie turėtų itin kruopščiai planuoti savo laiką, palikti nemažą jo dalį asmeniniam tobulėjimui, ryšiams ir laisvalaikiui“, – patirtimi dalinasi p. Malkinas.
Vis dėlto tvirtinti, kad tik nuosavas verslas leidžia žmogui visapusiškai atsiskleisti – negalima. Retai sutiksi jaunų žmonių, kurie savo verslą būtų pradėję prieš tai nepabuvę samdomais darbuotojais. Supratę bendras verslo organizavimo taisykles, įgiję patirties ir sukaupę pradinį kapitalą, jie palieka savo darbdavius ir pasuka savu keliu.
„Nuosavas verslas yra gerai, tačiau nereikia pamiršti, kad rimta kliūtis yra darbuotojų stygius Lietuvoje. Kuriant savo verslą reikėtų orientuotis į tokią veiklą, kuri nereikalauja daug samdomų darbuotojų, t. y. į smulkųjį verslą. Be to, įvertinant dabartinę padėtį, galima prognozuoti, kad samdomų aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimai ateityje didės, todėl reikia labai apgalvoti, ar ekonomiškai bus naudinga užsiimti savo verslu”, – perspėja VU Ekonomikos fakulteto dėstytoja
Taigi vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą – nuosavas verslas ar samdomas darbas – turbūt nerasime. Tačiau verslumas yra esminis jaunųjų žmonių konkurencinis pranašumas, nesvarbu, ar jie kuria savo verslą, ar dirba samdomais darbuotojais. Ir nebūtina sielotis, kad nesi apdovanotas verslo gyslele – verslumo galima ir išmokti.
Rašyti komentarą