Patarimų serija tėvams, ruošiantiems savo vaiką darželiui, įpusėjo. Sužinojus, kaip paruošti vaiką būsimoms permainoms, tėvams svarbu žinoti, kaip jie galėtų padėti darželio pedagogui, kaip suprasti, ar darželio programa atitinka vaiko poreikius ir kokių naujų įgūdžių galima tikėtis iš mažojo darželio lankytojo ateityje...
AR GALIU PADĖTI PEDAGOGUI?
Dažniausiai žinome, ko norime iš pedagogo, tačiau nereikia pamiršti, kad iki vaikui peržengiant darželio slenkstį daugiausiai laiko su juo būname praleidę mes, tėvai. Taigi ir apie savo vaiką daugiausiai žinome: jo įpročius, norus, gebėjimus. Nepatingėkime ir skirkime truputėlį laiko, kad kartkartėmis parašytume trumpą laiškelį auklėtojai: ką vaikas mėgsta, ko nemėgsta, ką jis daro labai gerai (ir jūs labai tuo didžiuojatės!), o kur – jo silpnosios savybės, kokios jūsų šeimos tradicijos, ką jūs dažniausiai darote kartu ir pan.
Aš tokį informacinį laiškelį parašiau savo pirmagimio auklėtojai. Ji juo labai džiaugėsi, nes daug greičiau padėjo pažinti vaiką (ką jau kalbėti apie tai, kad toks žingsnis parodo norą bendradarbiauti, kad neketinate slapukauti, bet esate su juo atviras ir pan.). Buvau maloniai nustebinta, kai šis laiškelis (su auklėtojos užduotais klausimais) buvo išsiųstas visoms šeimoms! Jeigu galite, papasakokite apie savo vaiko būdą: galbūt didelėje grupėje jis jaučiasi nesaugus, galbūt labai drovisi nepažįstamų žmonių, galbūt nepažįstamoje situacijoje jis tampa agresyvus ir pan. Papasakokite kuo daugiau elgesio niuansų, kad, užuot nustebęs, pedagogas pamanytų: kaip gerai, kad tėvai mane perspėjo.
Gerai būtų, kad nepamirštumėte papasakoti pedagogui, jei jūsų šeimoje vyksta kas nors neįprasta (pavyzdžiui, atvažiavo svečių, jūs laukiatės kito vaikelio, mirė kas nors iš artimųjų ir pan.), jei vaikas blogai miegojo (tai dažnai būna „blogos“ dienos priežastis) – žodžiu, informuokite pedagogą apie viską, kas galėtų turėti įtakos vaiko elgesiui. Jei pedagogas informuotas, jis žino, ko tikėtis, o tai mažina konflikto tikimybę ir neleidžia mažoms problemoms tapti didelėmis.
KĄ REIŠKIA „ATITINKA AMŽIAUS TARPSNIŲ YPATUMUS“ IR „INDIVIDUALIZAVIMAS“?
Tai reiškia, kad darželyje atsižvelgiama į tai, ką gali jūsų amžiaus vaikas, kartu nepamirštant, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir unikalus. Programa turi atitikti vaiko poreikius, o ne vaikas būti „tempiamas“ prie programos.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai vystosi labai skirtingai: vienas to paties amžiaus vaikas gali jau skaityti, o kitas – pažinoti tik keletą raidžių; vienas gali bėgte bėgti laiptais žemyn, o kitas – įsikibęs lipti po vieną laiptelį ir pan. Visa tai gali neperžengti normos ribų, bet būtent pedagogas yra tas žmogus, kuris žino tas ribas. Grupės veiklą pedagogas turi planuoti taip, kad ji nebūtų nei per sunki, nei per lengva to amžiaus vaikams – kad vaikai tobulėtų, tačiau nebūtų frustracijos. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tinkamiausios yra tokios užduotys, kurioms atlikti yra ne vienas, o keletas būtų ir į kurias nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ atsakymo. Itin svarbu, kad kiekvienas ikimokyklinio amžiaus vaikas jaustų, jog jam sekasi, jog jam pavyksta! Jei jūsų vaikas nuolat sako, kad darželyje jam nesiseka, kad jis žioplas ar pan. – pasikalbėkite su auklėtoja.
O kaip suprasti tėvams, kad šis darželis atitinka amžiaus tarpsnių ypatumus? Geriausias būdas – stebėti vaikus. Jei jie užsiėmę (lipdo, piešia, stato iš kaladėlių) ir nenuobodžiauja, tikriausiai ši programa – tinkama.
ŽAISTI, ŽAISTI, ŽAISTI...
Žaidimas yra visos darželio veiklos pagrindinė ašis. Kadangi vaikai supranta šį pasaulį per pojūčius ir konkrečią patirtį, jiems labai svarbu viską paliesti, pamatyti, pajausti. Taigi žaidimas – geriausias būdas pažinti šį pasaulį. Kai vaikas žaidžia „namus“, piešia, stato iš kaladėlių, jis mokosi reikšti savo jausmus, spręsti problemas ir tikrinti hipotezes (kas bus, jei uždėsiu dar ir šią kaladėlę?). Gerame darželyje PRIVALO būti piešimo centras, kur vaikai galėtų laisvai piešti įvairiomis piešimo priemonėmis, kaladėlių centras, biblioteka ir kt. Šiuos paminėjau sąmoningai, nes dažnai piešimo priemonės yra „ištraukiamos“ kai „reikia“ (o ne tada, kai nori vaikai), kaladėlių dažnai apskritai nėra, o bibliotekos, deja, itin skurdžios. Taigi tai būtų labai gera tėvų komiteto surinktų ar pačių tėvelių pervestų 2 proc. pajamų mokesčio lėšų investicija (mano galva, langus galima ir ,,užkamšyti“ – daug svarbiau, kad ugdytiniams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos, o ne stengiamasi nukreipti tėvų dėmesį į antraeilius dalykus).
Puiku, jei idėjos kyla patiems vaikams. Tokiu atveju pedagogas nedelsdamas galėtų siūlyti naujas priemones ir naujas idėjas, kurias vaikai galėtų toliau vystyti. Pavyzdžiui, mano sūnus visą grupę „užkrėtė“ piratais. Labai nustebau, kad pedagogė nesureagavo, o pačių vaikų entuziazmas po kelių dienų išblėso. Juk kaip būtų buvę puiku, jei ji būtų pasakiusi: jums įdomu žaisti piratus? O ar žinote, kad piratai?.. O gal pasigaminkime piratų kostiumus? Gal pasistatome grupėje (iš parduotuvėse gautų dėžių) piratų laivą? Vaikai būtų iš klumpių išvirtę iš laimės, o veiklos būtų buvę mėnesiui: juk būtų įdomu ir lobio darželio kieme ieškoti, ir žemėlapius braižyti (ir tikrus žemėlapius iš namų atsinešti ir t. t.). Neabejoju, kad ir tėvai būtų mielai įsijungę ir padėję kuo galėję.
Veiklos darželyje esmė – neperlenkti lazdos (kaip ir visur kitur) ir kūrybiškai nukreipti. Taigi jei auklėtoja tiesiog sako: mes žaidžiame, bet nieko nedaro – susirūpinkite. Juk vaikas mokosi per patirtį, o pedagogas tam ir yra, kad tą patirtį plėstų žaisdamas KARTU su vaikais (o ne užsimetęs koją ant kojos stebėtų nuo savo darbo stalo arba tarpduryje šnekučiuotųsi su kolegomis).
KOKIŲ GEBĖJIMŲ DARŽELYJE ĮGIS MANO VAIKAS?
Teisybę pasakius, sąrašas gali būti be pabaigos. Socialiai jūsų vaikas išmoks dalytis ne tik žaislais, bet ir pokalbiui skirtu laiku (laukti savo eilės, nepertraukti), maistu ir auklėtojos dėmesiu. Jis išmoks spręsti konfliktus su kitais vaikais ne kumščiais, o žodžiais. Išmoks, kada reikia save apginti, o kada nusileisti kitam. Emociškai jis išsiugdys pasitikėjimą savimi, išmoks būti savarankiškas ir priimti sprendimus. Lavės jo smulkioji motorika: jis išmoks kirpti, klijuoti, susegti segtuvu, suklijuoti lipniąja juosta ir piešti pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais ir dažais. Lauke ir salėje lavės jo stambioji motorika: jis lavins gebėjimą bėgti, šokinėti, mėtyti kamuolį, išlaikyti pusiausvyrą ir pan.
Jus apstulbins ir intelektualinis vaiko tobulėjimas: jis išmoks rūšiuoti, matuoti, surasti panašius / skirtingus daiktus. Žaidžiant tobulės jo vaizduotė bei kalbiniai gebėjimai, plėsis žodynas. Klausydamas auklėtojos sekamų pasakų ir skaitomų knygučių, piešdamas, rašydamas „laiškus“ jis įgis skaitymo ir rašymo pradmenis. Žodžiu, geras darželis daro stebuklus!
Rašyti komentarą