Belaukdama į Kauną atvykstančių prancūzų miesto valdžia ėmėsi svarstyti kitus galimus arenos projektus. Iš stalčių ištrauktas architekto Eugenijaus Miliūno projektas. Taip pat nutarta išklausyti verslininko Augustino Rakausko siūlymą.
Primena Koliziejų
Trečiadienį Kauno miesto savivaldybėje tarybos komitetų nariams iš pradžių pristatytas E. Miliūno grupės rengtas projektas. Prieš kelerius metus savivaldybė šį projektą buvo pripažinusi arenos statybos konkurso nugalėtoju, už jį sumokėta apie 2 mln. litų, tačiau koncesijos konkursą laimėjo Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International" (BBI), o ji pateikė savo sporto ir pramogų rūmų projektą.
E. Miliūnas siūlo Kaune statyti nemažiau kaip 15 tūkst. vietų areną. „Halė stovi 70 metų, įsivaizduokime, koks Kaunas bus po 70 metų. Negalime projektuoti arenos negalvodami apie ateitį“, – pabrėžė E. Miliūnas.
Savo išore jo arena primintų Koliziejų. Tai būtų 25,6 metro aukščio stiklinis statinys. „Koliziejaus idėja suteiktų fundamentalumo“, – svarstė architektas.
Jis pabrėžė, kad arenos išorinis vaizdas labai svarbus, nes ji stovės miesto centre. „Estetine prasme tai turi būti ilgaamžis pastatas. Klasikinis, bet modernus“, – kalbėjo projekto autorius.
Ir sportui, ir pramogoms
Jis siūlo, kad arena būtų pasiekiama dviem tiltais. E. Miliūnas taip pat pasisakė už sporto ir pramogų rūmų statybą būtent Nemuno saloje, o ne šalia greitkelio Vilnius–Klaipėda.
„Jeigu statytume areną prie autostrados, nežinau, ką pasakytų vilniečiai, važiuojantys į Palangą. Susidarytų baisūs kamščiai“, – atkreipė dėmesį jis.
Tuo metu A. Rakauskas siūlo rūmus statyti būtent ten, šalia prekybos centro „Mega“.
E. Miliūno grupės kurta arena būtų tinkama ir krepšiniui, ir rankiniui, ir ledo rutuliui, motociklų sportui ir koncertams.
Pirminiais architekto skaičiavimais, arenos statyba, du tiltai, krantinių sutvarkymas, apšvietimas galėtų kainuoti 180–190 mln. litų.
Kauno politikams projektas padarė įspūdį. Socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas teiravosi, kas ir kodėl sustabdė jo projekto baigimą. Anot architekto, tai padaryta prasidėjus deryboms su prancūzais, o tai padarė tuometinis (ir dabartinis) savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas.
Derėjosi tik dėl vietos
A. Rakauskas su partneriais trečiadienį miesto politikus įtikinėjo, kad sporto areną ir pramogų centrą patogiausia statyti miesto pakraštyje. Anot jo projekto, į šią vietą per valandą gali atvažiuoti maždaug 2 mln. žmonių.
„Plėtojant tokį objektą mūsų siūlomoje vietoje nenukentėtų miesto centro gyventojai ir būtų eliminuoti visi galimi pavojai. Prisiminkite nesenus įvykius Vilniuje. Kas bus, jeigu miesto centre siautės 12 tūkst. sirgalių? Kaip juos ten sugaudys policija, nuramins?“ – klausė „Senukų“ įmonių asociacijos prezidentas.
Jis pripažino, kad greitkelyje dėl arenos toje vietoje gali sulėtėti eismas, tačiau pabrėžė, kad didelius rūmus pastačius Nemuno saloje mieto centre susidarytų baisios transporto grūstys.
Skirtingai negu E. Miliūno grupė A. Rakauskas nepateikė jokio savo arenos projekto – nei popierinio, nei maketo. Kai k
urie Kauno miesto tarybos nariai piktinosi, kad verslininkas tik gaišina jų laiką, o visi kiti jo argumentai tėra demagogija.
A. Rakauskas tvirtino negalįs investuoti milijonus litų projektui rengti, kai jis neturi jokios įtakos jo įgyvendinimui. Verslininkas siūlė minėtą E. Miliūno grupės projektą iš Nemuno salos perkelti į jo sklypą. Architektas tokią idėją kategoriškai atmetė.
Į Nemuno salą neinvestuos
„Senukų“ prezidentas žurnalistams sakė esąs pasiryžęs į arenos statybą investuoti apie 100 mln. litų. Jo partnerio skaičiavimais, 12,5 tūkst. vietų rūmai kainuotų apie 200 mln. litų. Partneriais turėtų būti ne tik savivaldybė, bet ir kiti verslininkai, „Žalgirio“ krepšinio klubas.
Paklaustas, ar investuotų į arenos statybą Nemuno salą, verslininkas pareiškė nedalyvaująs projektuose, kuriuos laiko neperspektyviais ir kenkiančiais miestiečiams. „Nenoriu, kad jie mane keiktų“, – sakė jis.
Anot A. Rakausko, Nemuno saloje turėtų būti statomo kameriniai objektai: kongresų rūmai, teatrai.
Kauno meras Andrius Kupčinskas prieš kelias dienas išplatino atvirą laišką, kad dėl arenos statybos vietos jau nebereikėtų diskutuoti, nes sprendimas esąs jau priimtas.
Laukia prancūzų
Ketvirtadienį laukiama į Kauną atvykstant BBI atstovų.
Derybos su jais turėjo būti baigtos jau liepos 5 dieną, tačiau prancūzai numatytu laiku neatvyko. Vietoj to sulaukta grasinimų, kad jeigu savivaldybė nutrauks derybas su jais, BBI atstovai kreipsis į Tarptautinio arbitražo teismą ir trejiems metams įšaldys statybas. Be to, jie pareiškė grįžtą prie ankstesnės statybų kainos – pusės milijardo litų.
Be to, meras pranešė, kad pagaliau sulaukta banko garantija, jog paskola projektui gali būti suteikta. „Bet dar reikėtų išsiaiškinti tos paskolos naštą, ar ji teks tik savivaldybei, ar grius ir ant jų (BBI – Alfa.lt) pečių“, – sakė A. Kupčinskas.
Jis neprognozavo kuo baigsis derybos su arenos koncesijos konkurso laimėtojas. Tačiau miesto vadovas sakė nematąs nieko blogo, kad dar nenutrauks derybų dėl vieno projekto, žvalgomasi į kitus projektus.
„Puikiai suprantame, kad derybos nėra nutrauktos, bet tai nereiškia, kad mes negalime pasidomėti ir kitais pasiūlymais. Matome, kad šis projektas (E. Miliūno – Alfa.lt) galėtų puikiai konkuruoti su prancūzų projektu“, – teigė meras.
Kauno arena turi būti pastatyta iki 2009 metų. 2011 metais ten turėtų vykti Europos krepšinio čempionato rungtynės.
Rašyti komentarą