Pasaulio turizmo sektoriuje ryškėja naujos tendencijos ir toli gražu ne visos jos palankios šiai verslo šakai ar ja besiverčiančių valstybių klestėjimui.
Turizmui iškilo pavojus
„Jau dabar klimato kaitos padarinius jaučia kai kurios turizmu besiverčiančios šalys. Dėl klimato atšilimo net 40 dienų sutrumpėjo slidinėjimo sezonas Alpių kalnuose. Iš tikrųjų 1500 m aukštyje jau neįmanoma slidinėti nei per Kalėdas, nei per Velykas. O turizmas Austrijoje sukuria net 45 proc. BVP“, — sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, grįžusi iš Hamamete (Tunisas) vykusios tarptautinės konferencijos turizmo klausimais, kurią surengė Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacija ir Tuniso turizmo ministerija.
Į šį forumą aptarti naujų turizmo tendencijų ir aktualijų susirinko 65 šalių parlamentarai ir vietos valdžios atstovai. Jame nuskambėjo nemažai susirūpinimą keliančių minčių. Pasirodo, turizmo sektorių itin veikia klimato kaita, ir dėl pasaulio klimato atšilimo ši verslo šaka gali būti pirmoji auka.
Pasak B.Vėsaitės, pasauliniu mastu turizmas sukuria apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Kiekvienais metais turizmo sektorius auga 4 proc. Itin prie šio proceso prisideda Kinija. Gerėjant šios šalies ekonominei padėčiai, vis daugiau kinų keliauja. Praėjusiais metais net 34 mln. kinų buvo išvykę iš savo šalies. Planuojama, kad 2020 metais keliaujančių kinų jau bus 100 mln.“, — sakė B.Vėsaitė.
Pasaulinėje turizmo konferencijoje buvo aptarta harmoninga turizmo plėtra, ateities prognozės, tausojanti turizmo plėtra, įtaka skurdo mažinimui. Ypatingas dėmesys buvo skirtas klimato kaitos įtakai turizmui.
Klimato grimasos
Skelbiama, kad dėl žmogaus veiklos temperatūra pasaulyje pakilo nuo 1,8 iki 4 laipsnių šilumos šio amžiaus pabaigoje. Net jeigu šiltnamio dujų emisija staiga sumažėtų, atšilimas staiga nesustotų. Šis procesas yra labai inertiškas, todėl užsitęstų dar kelis dešimtmečius.
Dėl pasaulio klimato kaitos nyksta Karibų koraliniai rifai, tirpsta ledynai, plečiasi dykumos, sūrėja dirvožemiai, rūgštėja vanduo. Jeigu šis procesas ir toliau taip sparčiai vystysis, kai kurios pakrančių zonos bus užtvindytos, vandenyje pranyks kai kurios mažos salelės. Ispanija dėl to yra itin sunerimusi, kadangi Viduržemio jūros pakrantė šioje šalyje yra nusėta viešbučiais ir vilomis. Prognozuojama, jog, temperatūrai pakilus 4 laipsniais, penktadalis pasaulio gyventojų neišvengs potvynių.
Tirpstantys ledynai prisideda prie vandenynų lygio kilimo. Pastarąjį šimtmetį temperatūra Arktikoje kyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai kitur. „Kaip kažkada Neronas stebėjo iš savo rūmų Romos gaisrą, taip dabar rengiami kruizai stebėti tirpstančių ledynų. Abiem atvejais tai žmogiškosios veiklos rezultatas“, — kalbėjo politikė.
Dėl šio proceso ypač aktuali taps geriamojo vandens problema. Prognozuojama, kad šio šimtmečio pabaigoje Pietų Europoje geriamo vandens kiekis sumažės nuo 5 iki 35 proc.
Atrodytų, kad šiauriečiams, kuriems labai stinga saulės ir šilumos, dėl šiltėjančio klimato reikėtų tik džiaugtis. „Taip, šiaurės šalys galėtų pratęsti turizmo sezoną. Tačiau neigiamos klimato kaitos pasekmės atsvertų tariamą naudą“, — teigė parlamentarė.
Švelninti pasekmes
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė kalbėjo, kad klimato kaitą būtų galima sumažinti naudojant mažiau energijai imlias technologijas, efektyviau naudojant šilumos energiją, intensyvinant švietimą, naujų produktų kūrimą ir keičiant žmonių mąstymo būdą.
Pasirodo, ir pats turizmas prisideda prie klimato atšilimo. Transporto sektoriui priskiriama penktadalis į atmosferą išskiriamo anglies dvideginio. 2006 metais pervežtų 931 mln. keleivių ženkliai prisidėjo prie anglies dvideginio išmetimo. Mat 40 proc. lankytojų į keliones vyksta lėktuvais. Vokietijos Aplinkos apsaugos direktorius net siūlė savo tautiečiams susilaikyti nuo skrydžių į Pietryčių Aziją, nes kiekvienas toks skrydis atmosferą „praturtina“ šešiomis tonomis nuodingų dujų.
Tačiau lazda turi du galus: jei mažės turistų, vargingose pasaulio šalyse didės nedarbas, mat daugelyje šalių turizmas yra vienas iš užimtumo ir pajamų šaltinių, ypač moterims ir paaugliams, ir sukuria apie 10 proc. BVP.
Beje, naujausia studija parodė, kad 3 proc. prekių ir keleivių pervežimo perkėlimas iš kelių į geležinkelį, kuris naudoja elektros energiją, sumažintų šiltnamio dujų išskyrimą 10 proc. Todėl transportininkai turėtų būti skatinami diegti anglies dvideginio išmetimą mažinančias technologijas automobiliuose ir lėktuvuose. Greitaeigiai traukiniai taip pat būtų išeitis.
Pasaulio piliečiai kviečiami ilginti savo atostogas ir nevažinėti tiek daug. Pailginus atostogų laiką, žmonės ilgiau poilsiautų vienoje vietoje ir ne taip dažnai skraidytų ar važinėtų automobiliais. Važinėjimas porai ar kelioms dienoms prie jūros taip pat labai teršia aplinką!
Europos komisija svarsto galimybę dėl taršos lėktuvų bilietus priklausomai nuo specifinių sąlygų papildomai apmokestinti nuo 9 iki 40 eurų.
Namie geriausia
B.Vėsaitė pastebėjo, jog dėl Lietuvoje šiltėjančio klimato vis daugiau tautiečių savo poilsiui renkasi Lietuvos pajūrį ar kaimo sodybas. „Ankstesniais metais tikrai nebuvo tiek paskutinės minutės pasiūlymų kelionėms į pietų šalis, kiek jų yra dabar. Ko važiuoti toli, kai karšta ir namie. Tai tam tikras teigiamas momentas“, — teigė parlamentarė.
Politikės nuomone, turizmas mūsų šalyje vystosi sparčiai. „Jei pasaulyje atvykstančiųjų didėja po 4 proc. kasmet, tai pas mus šis skaičius siekia 11 proc. Lietuvoje turizmas sukuria 2,6 proc. BVP, o pasaulio vidurkis siekia 6,5 proc. Vadinasi, mums dar yra kur augti“, — sakė B.Vėsaitė.
Seimo narė mano, jog turistus labiau masintų į Lietuvą, jeigu jiems būtų pasiūlytas aukšto lygio medicininis reabilitacinis aptarnavimas. Akyviau būtų galima kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis, kadangi užsieniečiams mes dažnai būname įdomūs visi kartu.
Politikė, sužinojusi apie turizmo tendencijas ir jo tykančius pavojus, sakėsi geriausiai pailsinti Lietuvoje, kur taip žalia ir gražu. „Geriausiai jaučiuosi kaime Lazdijų rajone pas mamą po obelimi“, — prisipažino B.Vėsaitė.
Rašyti komentarą