Kas slepia kunigo Juozo Zdebskio žudikus?

Kunigas J.Zdebskis (© „Lietuvos žinios“)

Ar ne KGB genas laisvos Lietuvos prokuratūrai sutrukdė ištirti bent vieną sovietmečio disidento žūtį, kurioje savo pėdsaką paliko ši represinė režimo struktūra? Toks klausimas kyla susipažinus su vienos ryškiausių pasipriešinimo asmenybių - kunigo Juozo Zdebskio - byla ir beviltiškais Laisvės kovotojų prašymais ištirti jo persekiojimą.

Kilpa veržiasi

Paskutinius porą gyvenimo metų KGB sekė J.Zdebskį kaip šešėlis.

1983-aisiais suėmus ir ilgam kalėti nuteisus Alfonsą Svarinską ir Kronikos vyriausiąjį redaktorių bei koordinatorių Sigitą Tamkevičių, jų darbų naštą perėmė J.Zdebskis, Jonas Boruta ir dar keli kunigai.

KAS SLEPIA KUNIGO JUOZO ZDEBSKIO ŽUDIKUS? I dalis

KAS SLEPIA KUNIGO JUOZO ZDEBSKIO ŽUDIKUS? II dalis

KGB netruko tai išsiaiškinti. „Kadangi „Akiplėša“ drauge su „Fanatiku“ (Vytautas Vaičiūnas - aut.) organizuoja spausdinimo taškus, renka šmeižikišką informaciją LKB kronikai, po Svarinsko ir Tamkevičiaus arešto suaktyvino priešišką veiklą ir gauti duomenys patvirtina, kad jis dalyvauja LKB kronikos leidime, jo gyvenamojoje vietoje įgyvendinti T ir D priemones, o automobilyje įrengti priemonę „Tranzitas“, - rašoma 1984 metų balandžio 26 dienos LTSR KGB 5-osios tarnybos viršininko Edmundo Baltino patvirtintame „priemonių plane“.

Be to, nurodyta „įsiskverbti į Šlavantų (Lazdijų raj.) bažnyčią ir prieš „Akiplėšą“ panaudoti „spec. preparatą“. Kaip spėja Vidas Spengla - dar vieną žalojimo, o gal ir žudymo priemonę.

Kunigui persikėlus į Rudaminą (Lazdijų raj.), 1985-ųjų balandį sekimo planas buvo patikslintas. Numatyta, kaip panaudoti agentus, įrengti pasiklausymą bei stebėjimo postą, įrašinėti pamokslus, sekti korespondenciją. Tuo metu KGB bandė - bet nesėkmingai - užverbuoti net J.Zdebskio giminaitį. Ištardė daugybę žmonių; 1985-ųjų gegužės 7 dieną KGB Lazdijų poskyrio vyresnysis leitenantas Čepas apklausė net priekurtę 80 metų senutę iš Vytautų kaimo. KGB agentai gavo ir bažnyčios raktų dublikatus.

Bet ypač jie norėjo iš anksto žinoti tikslų J.Zdebskio išvykų laiką ir maršrutus. 1985 metų balandžio 24 dieną agentui „Gediminui“ buvo liepta nedelsiant apie tai pranešti sutartu telefonu, o rajono poskyriui - skubiai informuoti šefus Vilniuje. Kelių inspekcijos tarnybai įsakyta fiksuoti bet kurią „Akiplėšos“ automobilio pasirodymo vietą ir laiką.

Rugsėjo 23-iosios naktį KBG nuodugniai iškrėtė Rudaminos bažnyčią. Akcija apmąstyta iki smulkmenų. Agentas „Adomas“ davė ženklą, kad „objektas“ tikrai išvažiavo į kurso draugų susitikimą Klaipėdoje, kur jį sekė vietiniai saugumiečiai ir užduotį gavęs šnipas - vienas iš susitikimo dalyvių. Į bažnyčią einantys kagėbistai buvo aprūpinti žibintais, radijo stotimis ir elektros ilgintuvu, parengtu dokumentams fotografuoti. Lauke budėjo milicininkais apsimetę jų sėbrai, mat buvo numatyta nepageidaujamus liudininkus gabenti į poskyrį ir nuodugniai patikrinti. Tačiau rimtų „įkalčių“ „Akiplėša“ palikęs nebuvo - rasta tik 20 voratinkliais apkibusių brošiūrėlių vaikams.

Paskutinis į bylą įdėtas J.Zdebskio organizuotas kreipimasis - 1985-ųjų laiškas TSKP pirmajam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, kuriame reikalaujama išlaisvinti įkalintus kunigus. Likus mažiau nei mėnesiui iki kunigo žūties - 1986 metų sausio 9 dieną - KGB išsiaiškino, kad jis rengiasi kažką perduoti į užsienį.

Tuo metu KGB seismografai jau juto aiškius sovietijos konvulsijų ženklus. Tamsa prieš aušrą tirštėjo.

„Lietuvos žinios“

Kunigas J.Zdebskis
Kunigas J.Zdebskis
Kunigas J.Zdebskis
+2

Taip pat skaitykite: