Para – vidutiniškai tiek laiko galėsite džiaugtis gležna pavasario tulpe, jei nesiimsite jokių priemonių jos gyvenimui „pratęsti“. Arba jeigu tulpės bus pernelyg įmantrios rūšies. Tiesa, mitas apie nugeibusias, tiesiog rankose vystančias tulpes taip pat ne visai teisingas. Tokias išvadas padarėme stebėdami penkias specialiai pirktas ir keliolika Moters dienos proga redakcijos moterims dovanotų tulpių.
Atlikome paprastą, subjektyvų, tačiau empiriškai teisingą eksperimentą. Iš gėlių parduotuvės pirkome penkias skirtingų spalvų ir rūšių tulpes. „Iš kur jos? Iš Olandijos?“ – bandėme išsiaiškinti. „Iš Olandijos, dabar visos iš ten, tik kartais lenkiškų turime“, – palinkčiojo pardavėja.
Už vieną tulpę mokėjome tris litus.
Tulpes laikėme vidutinio vėsumo patalpoje, kasdien keitėme vandenį ir lyginome su „konkurentėmis“ – turguje tą pačią dieną pirktomis rausvomis baltais krašteliais ir vienai redakcijos kolegei dovanotomis bei redakcijos vyrų parūpintu tamsių tulpių glėbiu. Lygiai po paros patikrinome, kaip laikosi mūsų pirktos ir dovanotos gėlės.
Teko konstatuoti, kad dovanotosios tulpės – gerokai ištvermingesnės. Jų išvaizda buvo beveik nepakitusi. Tuo tarpu įmantriosios pirktos tulpės – pilnažiedė raudona ir šviesiai violetinė, vadinamoji „šerkšnotoji“, – buvo itin išsiskleidusios ir vis labiau prarado grožį. Be to, gėlių parduotuvėje pirktos tulpės atrodė gležnesnės. Gal iš tiesų mitas, kad dovanotos gėlės žydi ilgiau nei pirktos, nėra iš piršto laužtas?
Esama tūkstančio ir vieno būdo pailginti skintų gėlių gyvenimus. Pavyzdžiui, kai kur rašoma, kad, jei puokštė buvo surišta, prieš merkiant reikia atrišti visas juosteles, nes jos trukdo į stiebą patekti vandeniui. Nestipriai surištas galima palikti tik našlaičių puokšteles.
Gėlių lapai neturi siekti vandens vazoje, nes tai skatina rūgimą, dėl to gėlės greičiau nuvysta.
Rožės, tulpės, pelėžirniai, gvazdikai, chrizantemos, narcizai, frezijos, kvapieji žirneliai, alyvos geriausiai išsilaiko 2–5 proc. cukraus tirpale (litrui vandens reikėtų apie 30 g cukraus).
Tuščiavidurius tulpių kotus patartina po vandeniu subadyti adata – gėlėms bus lengviau siurbti vandenį. Dar geriau bus, jei į tą vandenį įmesite keletą ledo gabalėlių.
Kad tulpių kotai nenulinktų, patariama jas tvirtai įvynioti į šlapius laikraščius ir bent valandai pamerkti į 5 cm gylio vandenį. Paskui kiekvieną kotelį po žiedu reikėtų persmeigti trumpu smeigtuku, kad patektų oras.
Tiesa, kartais galite stengtis nesistengę, nes tulpių likimas nulemtas iš anksto. „Tulpės, jei neužgrūdintos (nuskintos turi pastovėti drėgnoje patalpoje be vandens), tai ilgai nesilaikys. Žinau, nes mano tėvai augino tulpes ir pardavinėjo“, – tokį verdiktą radome viename gėlių mėgėjų forume.
Dėmesio! Kviečiame skaitytojus pasidalyti idėjomis, kokius maisto produktus arba daiktus galėtumėme išbandyti ir bandymų rezultatus aprašyti rubrikoje „Vitrina“. Pasiūlymų laukiame el. paštu alfa@alfa.lt. Geriausių idėjų autoriams pažadame dovanoti ekologiškus, ekonomiškus Alfa.lt maišelius.
Rašyti komentarą