Suvalgius per dieną saujelę riešutų, galima atsisakyti mėsos, pieno ir sviesto. Be to, visą gyvenimą jaustis sveikam ir jaunam...
Ginčai apie riešutų naudą kilo visai neseniai, kai vos ne pusė planetos gyventojų pradėjo lieknėti. Tuomet visi puolė skaičiuoti kalorijas, ir išaiškėjo: riešutuose jų gana daug. 100 gramų riešutų — vidutiniškai 600 kilokalorijų, o kai kurie turi net 700! Pagrindinis tokios energinės „bombos“ šaltinis — riebalai, o visi žino, kad riebalai kenksmingi. Tačiau...
Riebalai prieš riebalus
Paaiškėjo, kad riešutai puikiai kovoja su širdies ligomis. Juose esantys riebalai — puikus nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu per dieną suvalgote saujelę riešutų, jums negresia cholesterino plokštelių atsiradimas kraujagyslėse.
Galima nusipirkti ir riešutų sviesto. Nors jis kainuoja nepigiai, tačiau truputį įdėjus į salotas, sveikata tikrai pagerės, o talija nepadidės. Vienas žymus kultūrizmo treneris dar prieš keturiasdešimt metų teigė, kad „riebalai degina riebalus“. Ir buvo teisus: naudingi riebalai, kurių pagrindas — nesočiosios riebiosios rūgštys, būtinai padės atsikratyti nereikalingų centimetrų. Svarbiausia — nepadauginti.
Vis dėlto geriau valgyti natūralius neskaldytus riešutus. Juose, be vertingųjų riebalų, yra ir daug kitų mūsų organizmui reikalingų medžiagų.
Labai svarbūs baltymai. Neveltui per pasninką, kai gyvulinis maistas draudžiamas, būtinai reikia valgyti riešutų. Vegetarams jie nepakeičiami — proteinų kiekis riešutuose gali siekti 30 proc. Kadangi baltymai sudaryti iš aminorūgščių, o riešutai gali skirtis savo sudėtimi, geriau valgyti riešutų mišinį. Tuomet „suminiai baltymai“ turės maksimalią biologinę vertę.
Reikėtų pakalbėti ir apie aminorūgštį, kuri vadinama argininu. Organizme iš jo sintezuojama medžiaga azoto oksidas. Jis praplečia kraujagysles ir mažina kraujospūdį, neleidžia susidaryti trombams bei vystytis aterosklerozei. Argininas gydo maliariją, vadinasi, vykstant poilsio į šiltuosius kraštus, kur rizikuojama susirgti šia pavojinga liga, riešutų dieta gali būti naudinga. Į arginino sudėtį įeina ląsteliena, flavonoidai, organinės rūgštys ir, žinoma, vitaminai.
Branduolys – grynas smaragdas
Riešutai ypač vertinami dėl vitamino E. Šis vitaminas nepaprastas. Tai gamtinis antioksidantas, ilginantis jaunystę.
Folio rūgštis, kurios taip pat gausu riešutuose, — tikras vaistas. Ne veltui jos skiriama nėščiosioms. Be to, ši rūgštis labai svarbi normaliam širdies darbui. Folio rūgšties ypač daug žemės riešutuose. Tiaminas, riboflavinas ir kiti B grupės vitaminai dalyvauja įvairiausiuose virškinimo procesuose. Iš mineralinių medžiagų riešutuose nemažai vario, magnio, kalio, cinko, jodo ir seleno. Jie stiprina imunitetą, stimuliuoja smegenų, lytinių liaukų ir kitų svarbių organų veiklą.
Kokius riešutus vartoti? Šiais laikais jų galima nusipirkti pačių įvairiausių. Be to, riešutus valgyti ne tik sveika, bet ir skanu.
Mėgstamiausi
Tai, ką mes suprantame kaip riešutus, botanikų požiūriu yra visai ne riešutai. „Mūsų“ riešutai į tikruosius panašūs tuo, kad turi gana kietą kiautą, o po juo — daug vertingų maistingųjų medžiagų (pirmiausia riebalų).
Arachiai, arba žemės riešutai — ankštinių šeimos augalai. Jie auga tiesiog žemėje, 5-10 cm gylyje. Žemės riešutų gimtinė — Brazilija, bet jie auginami ir JAV, Kinijoje, Indijoje, Argentinoje. Arachiai valgomi žali ir kepti, sūdyti ir su cukraus glazūra, iš jų gaminami padažai, chalva ir kt. Riebalų žemės riešutuose nemažai (iki 50 proc.), tačiau mažiau nei kituose riešutuose. O baltymų jie turi labai mažai. Neseniai Teksaso universiteto mokslininkai išrado genetiškai modifikuotus arachius. Nuo gamtinių jie skiriasi oleino rūgšties sudėtimi.
Graikiniai riešutai — pietų laukinis augalas, nors specialiai auginami Kryme ir Užkaukazėje. Graikinių riešutų rūšių yra daug, kai kurios iš jų gali ištverti ir šaltesnį klimatą. Šie riešutai yra patys populiariausi. Manoma, kad, norint išsaugoti sveikatą, užtenka suvalgyti tik penkis graikinius riešutus per dieną. Jie labai gerai stimuliuoja smegenų veiklą. Dar senovės Persijoje graikiniai riešutai buvo vadinami išmintingumo vaisiumi. Įdomu, kad šie riešutai forma panašūs į žmogaus smegenų pusrutulį.
Migdolų būna karčių ir saldžių, tačiau mes valgome saldžiąsias rūšis. Karčiuosiuose migdoluose labai daug pavojingų sveikatai cianidų. Jie naudojami, pavyzdžiui, kosmetikos pramonėje. Migdolai kilę iš Azijos, vėliau jie pateko į Europą ir Ameriką. Viduramžiais migdolai buvo vadinami karališkaisiais riešutais. Iš pradžių juos valgė tik karališkos kilmės asmenys, vėliau šie riešutai tapo populiarūs ir tarp eilinių žmonių. Jų dedama į chalvą, sriubas, padažus, konditerijos gaminius. Ypač skanūs desertai su marcipanais — suplakti migdolai su cukrumi, rožiniu vandeniu ir aromatine esencija. Migdolų sviestas turtingas vitaminų A ir E, daro gerą poveikį odai.
Saldūs kedrų riešutai — kedrų pušies sėklos, augančios Urale, Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Smulkius riešutėlius sunku valyti, todėl jie parduodami išgliaudyti. Perkant verta atkreipti dėmesį į galiojimo laiką (jis labai trumpas). Biologiškai vertingas kedrų riešutų sviestas naudojamas ne tik kulinarijoje, juo gydomos ir sąnarių ligos.
Pistacijos žinomos dar nuo VII amžiaus iki mūsų eros. Persijoje jos buvo turto simbolis. Šių riešutų branduoliai auga „dėžutėse“, kurios atsidaro, kai riešutai sunoksta. Surinkti kokybiškiausi riešutai sandėliuojami. Tokie riešutai būna apvalūs, šviesiu kevalu ir beveik visi truputį atsivėrę.
Lazdynų riešutai ir anakardžiai — tikriausi riešutai. Lazdynų riešutai — artimas paprasto lazdynmedžio giminaitis, tik jie stambesni ir skanesni, o kiautas ne toks kietas. Anakardžiai kilę iš Amazonės regiono, parduodami jau išgliaudyti. Iš jų kevalų išgaunamas vertingas anakardžių sviestas, kuriuo drėkinama mediena. Šie riešutai (kaip ir graikiniai) labai naudingi smegenims. Dažniausiai jie rekomenduojami sportininkams, nes juose nemažai angliavandenių.
Rašyti komentarą