Ketvirtadienį Vilniuje esančiuose „Litexpo“ parodų rūmuose duris atvėrė jau tryliktą kartą vykstanti tarptautinė knygų mugė. Į vieno svarbiausių Lietuvoje vykstančių kultūrinių renginių atidarymą surado laiko atvykti ne tik rašytojai bei įvairūs kultūros atstovai, bet ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilniaus meras Artūras Zuokas bei kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Vytauto Labučio ir jo auklėtinių džiazo garsais pagardintas Vilniaus knygų mugės atidarymas buvo pradėtas prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimo kalba. Apie kultūrą ir literatūrą prakalbusi valstybės vadovė nepamiršo ir pastarųjų dienų įvykių Latvijoje – dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine kalba vykęs referendumas, anot D. Grybauskaitės, įrodo, jog gimtosios kalbos stiprinimas ir puoselėjimas yra būtinas tiek Lietuvos, tiek ir kaimyninių Baltijos šalių identitetui.
Mugės atidaryme apsilankiusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad kasmet mugė vis auga ir plečiasi.
„Nors knygą laikome turbūt amžinu stebuklu, o smėlis kartais būna stebuklas toks, kurį galime sukurti kiekvieną sekundę ir savo kiekvieną gyvenimo minutę, bet kokiu atveju visokia knyga, ar iš smėlio, ar elektroninė, ar iš popieriaus, ar mūsų mintyse, yra knyga. Tai yra labai svarbu ir šventa, todėl labai džiaugiuosi, kad šiandien prasideda tryliktoji tarptautinė Vilniaus knygų mugė.
Mes visada sakome, kad tai šventė, šventė mums visiems – skaitytojams, rašytojams, leidėjams, visiems Lietuvos piliečiams ir visiems mūsų svečiams, nes knyga – gyvenimo išmintis, išminties lobynas, kaip ją bepavadinsi, tai yra mūsų didžiausia gyvenimo dalis. Todėl ne veltui šios mūsų mugės šūkis yra „Atversk pasaulį“ – atversk kaip knygą. Pasaulis iš tiesų yra kaip knyga, o knyga iš tiesų atveria kur kas platesnį pasaulį, padeda pažinti žmones, suartina tautas labiau nei bet kokios sutartys ar susitarimai“, – kalbėjo šalies prezidentė.
Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį į spausdinto žodžio reikšmę šių dienų aktualijų kontekste ir priminė neseniai Latvijoje vykusį referendumą dėl rusų kalbos.
„Todėl prasminga, kad didžiausia mūsų regione tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet yra visų Baltijos šalių knygų mugė, tai sustiprino ir padidino jos reikšmę, nors kasmet ši mugė vis plečiasi, garsėja ir tampa mums visiems svarbesnė. Tai praplėtė jos sklaidos galimybes, ko mums tikrai visiems reikia, ypač mūsų rašytojams. Spausdintas žodis – tai kalbos išlikimo garantas, svarbus visoms trims Baltijos šalims, ir tai dar kartą ką tik įrodė Latvijos referendumas“, – sakė prezidentė.
Pasak prezidentės, spausdintas žodis ypač svarbus ir mūsų tapatybės formavimui.
„Tai laiką įveikianti jungtis tarp praeities, dabarties ir ateities. Kad ir kokia būtų knyga – popierinė ar elektroninė, ji visada prisidės prie mūsų visų gyvenimų ir valstybės kūrimo. Literatūra leidžia pažvelgti į save ir į aplinką tarsi į veidrodį ir pamatyti tikrovės atvaizdą. Gal kartais ir ne visai mums malonų, bet pakankamai tikrą. Knyga yra pats tikriausias tautos tobulėjimo kelias. Iškilus tautos dainius Maironis, kurio 150 gimimo metines šiemet minime, taip pat neįsivaizdavo Lietuvos be knygos ir visuomet ragino kurti Lietuvą paėmus arklą, knygą, lyrą“, – sakė D. Grybauskaitė
Apie knygų naudą žmogaus organizmui prabilę A. Gelūnas bei A. Zuokas vengė politikuoti ir daugiausia dėmesio skyrė lietuvių pasiekimams literatūros srityje. Vilniaus meras nepraleido progos pasigirti, jog prie jo išsilavinimo smarkiai prisidėjo ir Dostojevskio, Senekos kūriniai bei „Drąsiųjų kelių“ serijos knygos.
Paskutiniajam žodis buvo suteiktas rašytojui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos savininkui Vytautui Algiui Čigriejui, pabrėžusiam knygos svarbą šiais laikais.
Rašyti komentarą