Ketvirtadienį Seimo Antikorupcijos komisija surengė dar vieną posėdį, kuriame aiškinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų – direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado – atleidimo aplinkybes. Į posėdį iškviesti generalinis prokuroras Darius Valys ir jo pavaduotojas Darius Raulušaitis. Trečiadienį žurnalistams buvo leista laukti Antikorupcijos posėdyje dalyvavusių asmenų komentarų šalia kabineto, kuriame vyko uždaras posėdis, tačiau jau ketvirtadienį nuo pat ryto žiniasklaidos atstovai negali patekti net į koridorių, kuriame yra kabinetas.
Po trečiadienį įvykusio komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, atleisti FNTT vadovai, Vidaus saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina, komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis sakė, kad labiausiai politikus nustebino ministro pareiškimai.
„Situacija gan paini. Labiausiai, ko gero, mus nustebino ministro atsakymai. Įspūdis toks, kad, sugretinus visus atsakymus, niekas nesutampa. Nesutampa esminiai atsakymai, kurie gali pakeisti vieną ar kitą pusę“, – sakė komisijos pirmininkas, tikindamas, jog sukonkretinti savo atsakymų jis negali dėl slaptos informacijos, kuri buvo aptariama posėdžio metu.
„Šiandien buvo labai daug emocijų, buvo labai daug bangų, labai karšti buvo klausimai. Visų atsakymų negavome. Įdomiausia tai, kad kuo daugiau klausimų užduodama, tuo daugiau klausimų atsiranda“, – posėdį trumpai apibūdino L. Kernagis.
Ketvirtadienį į Seimą skubos tvarka iškviesti generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, generalinis prokuroras D. Valys, prezidentės patarėjas J. Markevičius ir asmuo, kuris poligrafu tikrino FNTT vadovus dėl galimo informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“.
Į posėdį 10 val. atvyko Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Juozas Kačergius.
11 val. atvyko VAD direktoriaus pavaduotojas Vitas Saldžiūnas.
Raulušaitis: informacijos nutekinimas dienraščiui – „kvailystė“
Generalinio prokuroro pavaduotojas tikino, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad jis galėjo nutekinti informaciją apie banką „Snoras“ vienam dienraščiui, yra „kvailystė“.
„Iš tiesų trečiadienį žiniasklaidoje, kai kuriuose portaluose skaičiau, kad taip yra daroma (teigiama, kad informaciją apie „Snorą“ nutekino D. Raulušaitis – Alfa.lt). Na, ką aš galiu pasakyti... Tai yra visiška kvailystė ir nesąmonė“, – sakė D. Raulušaitis.
Jis patikino, jog buvo vieną kartą tikrintas poligrafu (melo detektoriumi), tačiau patikrinimo rezultatai jam buvo palankūs. D. Raulušaitis poligrafu buvo tikrinamas Valstybės saugumo departamente (VSD).
„Aš dabar nenoriu čia demonstruoti savo emocijų, juolab kad jos neturi jokios teisinės reikšmės. Atliekamas ikiteisminis tyrimas, jį atlieka tie prokurorai, kurių aš nekuruoju, nekontroliuoju. Tikiuosi, kad jie nustatys tiesą“, – į klausimą, ar tiki, kad FNTT vadovai galėjo nutekinti informaciją apie „Snorą“, atsakė D. Raulušaitis.
Valys: neturiu jokių prielaidų, kad informaciją galėjo nutekinti Generalinės prokuratūros pareigūnai
Generalinis prokuroras D. Valys po uždaro Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio žurnalistus patikino, kad posėdyje buvo aptariama informacijos apie banką „Snoras“ nutekėjimo istorija.
„Neturiu jokių duomenų, net prielaidų tam (kad informaciją galėjo nutekinti prokurorai – Alfa.lt)“, – sakė D. Valys, paklaustas, ar yra tikras, kad informacijos apie banką „Snoras“ negalėjo nutekinti prokurorai.
Generalinis prokuroras patikino, kad jam niekas nėra siūlęs tikrintis poligrafu dėl galimo informacijos nutekinimo.
„Niekas man jokio šešėlio nemeta. Man keistokai atrodytų, kad aš nutekinu informaciją dienraščiui („Lietuvos rytas“ – Alfa.lt), kuris jau beveik dvejus metus tendencingai, sakyčiau, kritikuoja mano veiklą“, – dėstė D. Valys.
Anot jo, iš viso melo detektoriumi buvo tikrinti keturi prokurorai ir visi rezultatai buvo jiems palankūs.
D. Valys tikino nežinantis, kada buvę FNTT vadovai bus kviečiami apklausti Generalinės prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl informacijos nutekinimo.
„Ikiteisminį tyrimą organizuoja prokuroras, ir tikrai aš jam nedarau įtakos, kaip jis pasirinks taktiką, kada kvies ir kokius liudytojus apklausinėti“, – kalbėjo prokuroras.
„Buvo atliekamas tyrimas, kurį atliko Saugumo departamentas. Tikrai ši institucija pirmiausia ir imasi valstybės paslapties apsaugos, ir kaip žvalgybinė institucija, manau, efektyviausiai gali tą tyrimą atlikti“, – pridūrė jis.
Poligrafologas: melo detektoriaus tikslumas gali siekti 95–98 proc.
VAD direktoriaus pavaduotojas, poligrafologas Vitas Saldžiūnas tikino komentuoti apie tai, kokius pareigūnus jis tikrino vadinamuoju melo detektoriumi ir kokius rezultatus gavo, negalintis.
Klausinėjamas žurnalistų, jis vis kartojo „nesuprantantis, apie ką klausiama“.
„Poligrafas, kaip mašina, yra labai patikimas, bet prie jo yra metodika. Ir dar yra specialistai. Sutikite, kad visų specialybių – net ir gydytojai – specialistai yra skirtingi. Todėl vertinti jo tikslumą yra sunku, tačiau kur yra geri specialistai, ten galima pasiekti 95–98 proc. tikslumą“, – sakė poligrafologas.
Anot jo, poligrafas yra tik „metalinė dėžutė, kuri nieko nesupranta“, bet būtent specialistas, dirbantis su poligrafu, gali pasakyti, ar žmogus meluoja. Pasakodamas apie melo detektorių, V. Saldžiūnas tikino, kad šis prietaisas rodo, kaip kinta žmogaus pulsas, spaudimas, kvėpavimas, odos laidumas. Pasak specialisto, poligrafu galima nustatyti, ar žmogus atsimena, ar jis simuliuoja atminties praradimą.
V. Saldžiūnas kalbėti apie tai, ko jo klausė Antikorupcijos komisijos nariai, atsisakė.
„Ko klausė, viską atsakiau. Aš manau, kad jie paskelbs viską. (...) Nieko nemelavau, visą teisybę pasakiau“, – šypsodamasis žurnalistams pasakojo poligrafologas.
Teigiama, kad FNTT vadovus tikrino du poligrafologai, tačiau jų parodymai skyrėsi. V. Saldžiūnas patikino, kad tokia situacija yra visai suprantama, nes poligrafo parodymai priklauso nuo specialisto ir taikomos metodikos.
„Gyvenime visko būna. Sutinkate, kad einate pas vieną gydytoją ir jis pasako vienaip, o kitas kitaip?“ – aiškino poligrafologas.
Prezidentės patarėjas: daugiausia klausimų buvo užduota prokurorams
Vienas iš Antikorupcijos komisijos posėdžio dalyvių, prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius kalbus nebuvo.
Jis patikino, kad komisijos nariai jam daug klausimų neturėjo. Anot jo, daugiausia apklausinėjami buvo prokurorai.
„Šiandien turime pradėtą ikiteisminį tyrimą, ir atskirų pareigūnų ar institucijų vadovų atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat jo metu turi būti sprendžiama, ar juos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – lakoniškas buvo prezidentės patarėjas.
Jis kartu tikino raginantis, kad visi pareigūnų, kurie galėjo nutekinti informaciją apie banką „Snoras“, kaltės, atsakomybės klausimai būtų sprendžiami „įstatymų nustatyta tvarka“.
„Politikų yra teisė diskutuoti. Komisijai norėčiau palinkėti, kad būtų mažiau politikavimo, o tiesiog būtų stengiamasi atsakyti į tuos klausimus, kurie ir netrukdytų, ir galbūt padėtų tam pačiam ikiteisminiam tyrimui (dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo – Alfa.lt)“, – dėstė J. Markevičius.
Komisija siūlo tikrinti Valį
Kaip pranešė Antikorupcijos komisijos pirmininkas L. Kernagis, posėdyje, kuriame buvo aiškinamasi informacijos apie „Snorą“ nutekinimo ir FNTT vadovų atleidimo aplinkybės, paaiškėjo, kad „yra labai daug neatitikimų tarpinstituciniame bendravime“.
Anot jo, generalinis prokuroras nepaneigė fakto, kad prokuratūroje vykęs posėdis, kuriame buvo aptariami „Snoro“ reikalai, nebuvo slaptas.
„Posėdis, kuriame dalyvavo ir iš kurio buvo iš dalies arba manomai nutekinta informacija, nebuvo slaptas. Jis vyko prokuratūroje. (...) Į tą patalpą, kurioje vyko tas posėdis, vaikščiojo daug žmonių, buvo darinėjamos durys. Pats generalinis prokuroras nepaneigė, jog informaciją buvo galima išgirsti net ir už durų arba su tam tikra įranga per langą“, – sakė L. Kernagis.
Anot jo, pastarasis posėdis vyko prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio kabinete.
„Reikia tikrai daug giliau ieškoti paties šaltinio, kuris galėjo nutekinti informaciją (apie „Snorą“ – Alfa.lt)“, – pareiškė Seimo narys.
L. Kernagis taip pat pranešė, kad Krašto apsaugos ministerijoje poligrafu dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo tikrinti buvę FNTT vadovai V. Gailius ir V. Giržadas turėjo daugiau laiko pasiruošti šiai procedūrai, o VSD poligrafo specialistai buvusiems FNTT vadovams laiko davė mažiau.
„Mūsų iniciatyva – sudaryti visų galimai prie to (informacijos apie „Snorą“ nutekinimo – Alfa.lt) prisidėjusių žmonių sąrašą, kad būtų galima juos visus patikrinti poligrafu. Beje, iš komisijos yra iniciatyva, kad ir patį generalinį prokurorą būtų galima patikrinti poligrafu, bet aš nežinau, ar mes galime to prašyti. Tą dalyką, ko gero, turi pasiūlyti prezidentė“, – aiškino Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
Nors vidaus reikalų ministras R. Palaitis tikino, kad FNTT vadovus atleido VSD teikimu, L. Kernagis patikino, jog buvo kitaip. Anot jo, VSD vadovas G. Grina pranešė, kad departamento pažymoje, kurioje buvo minimi FNTT vadovai, nebuvo siūloma atleisti minėtus asmenis. Pasak parlamentaro, G. Grina komisiją patikino, jog vidaus reikalų ministrui buvo palikta laisvė pačiam priimti sprendimus.
L. Kernagis žurnalistus patikino, jog komisija prašys VSD pažymos, kurioje esą buvo nurodoma, kad informaciją apie „Snorą“ galėjo nutekinti FNTT vadovai V. Gailius ir V. Giržadas.
Nesiimta veiksmų
Pasak L. Kernagio, komisiją taip pat labai nustebino prokuratūros reakcija į „Lietuvos ryte“ pasirodžiusią publikaciją apie galimą banko „Snoras“ griūtį.
„Labiausiai mus nustebino tai, kad lapkričio 15 dieną, kai „Lietuvos ryte“ išėjo straipsnis apie „Snorą“, nebuvo imtasi jokių priemonių. Nebuvo sekami telefoniniai pokalbiai, žmonės, galų gale pats Vainauskas (dienraščio redaktorius) nebuvo apklaustas“, – pasakojo L. Kernagis.
Anot jo, į kitą Antikorupcijos komisijos posėdį bus pakartotinai kviečiami VSD, Generalinės prokuratūros vadovai. Taip pat į apklausą bus kviečiami Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Rašyti komentarą