Šiandien tryliktą kartą prasidedanti knygos šventė griauna valstybinius, kalbinius barjerus, nutrina ribas tarp skirtingų medijų ir tiesiu taikymu smūgiuoja visuomenės elitarizmui - kiekvienas šiomis dienomis - vasario 23-26 dienomis - apsilankęs „Litexpo“ ras savo knygą, autorių, kampą. „... tai tavęs šiemet nebuvo visai“, - taip derėtų užbaigti šio interviu pavadinimą.
“Lietuvos žinios“ kalbino Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentę, Knygų mugės kultūrinės programos organizacinio komiteto narę ir leidyklos „Tyto alba“ direktorę Lolitą Varanavičienę.
Globalizacija atliko savo darbą
Praėjusių metų mugės šūkį „Už teisę skaityti“ keičia „Atversk pasaulį“. Pabrėžiate, jog kur kas svarbesnis ne komercinis, o kultūrinis, edukacinis renginio pobūdis.
Taip. Knygų mugę, tokią, kokia ji tapo šiandien, drįsčiau vadinti savotiška Dainų švente. Tik vyksta ji kasmet. Žinoma, susirenkame ne dainuoti. Mugė tampa visų valstybės intelektinių jėgų susitelkimo vieta. Ją pasiekti, aplankyti gali kiekvienas Lietuvos žmogus. Programos įvairove - „nuo Platono iki mirtininkės dienoraščio“ - ji patraukli įvairiausių pažiūrų, išsilavinimo, statuso, amžiaus lankytojams. Tai renginys visiems! Šeimos traukia į mugę, veikia Vaikų salė: gali pasiūlyti savo atžalai kūrybinės studijos programų, o pats eiti žiūrėti modernaus kino.
Šiemet norėtųsi pabrėžti mugės tarptautiškumą. Patys įdomiausi renginiai, pavyzdžiui, diskusija, kurią inspiravo Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ populiarumas, patvirtina mūsų pastarųjų metų svarstymus, įsitikinimą, jog lietuvių literatūrą nebūtinai kurs gyvenantieji Lietuvoje. R.Šepetys, Antanas Šileika, Kristina Sabaliauskaitė, pelniusi geriausios 2011 metų knygos apdovanojimą už romaną „Silva Rerum II“, gyvena kituose kraštuose. Vilniaus knygų mugėje susitelkia visame pasaulyje, visomis kalbomis kuriama modernioji lietuvių literatūra. Prieš dešimtmetį mintį, jog lietuvių literatūra teks vadinti tekstus, kuriamus ne lietuviškai ir ne Lietuvoje, visu rimtumu vadinome absurdiška. Tačiau globalizacija padarė savo.
Mugė atskleidžia ir mūsų kasdienybės, ir intelektinio gyvenimo įvykius, iššūkius. Reaguojama labai sparčiai: net menkiausius pokyčius sugebame „pagauti“, užfiksuoti, paversti diskusija ar knygos pristatymu. Tad šį renginį galime vadinti jautriu kultūrinio vyksmo, minties, visuomeninių slinkčių jutikliu.
Nauji veidai ir vardai
Po mugės stogu stengiasi prisiglausti ir kiti menai, medijos.
Visuomet siekėme, kad mugė augtų, nesitenkintų tik pokalbiais apie knygas ir jų pristatymais. Ieškome naujų veidų ir vardų. Ekspozicijų salėje iškilo Lietuvos nacionalinės filharmonijos stendas, vyks klasikinės muzikos programa, koncertuos jaunimo pamėgti „Liūdni slibinai“, o šeštadienį bus aktoriaus Vlado Bagdono dainų vakaras. Daugybę kartų mugės šeštadienio kultūrinę programą yra užbaigęs rašytojas Juozas Erlickas.
Pernai duris atvėrė Knygos kino salė, kurioje lankytojai atras įdomių kinematografo ir rašytinės kūrybos sąsajų. Po mugės stogu atveriamos ir neformalios parodos: „Illustrarium“ primins lietuvių sėkmę Bolonijos vaikų knygų mugėje, Jurgos Ivanauskaitės dailės kūrinių paroda - menininkės penkiasdešimtmetį. Ne už kalnų ir teatras, spektakliai - visa tai ateityje tikrai atras vietą. Ypač jei 2014 metais pavyks laimėti UNESCO teikiamą Pasaulio knygų sostinės vardą. Vilnius įteikė paraišką, konkuruojame su Barselona ir Oksfordu.
Kada kilo idėja prisišaukti šį vardą?
2010 metais. Leidėjai tada jos nepalaikė, buvo labai sunkūs metai, sumanymas būtų panašus į puotą maro metu. O šiemet, suvokdami vilniškės knygų mugės įdirbį ir manydami, jog sunkiausius laikus išgyvenome, patys teikėme siūlymą miesto savivaldybei.
Ne tik gyvieji
Nestinga svečių iš užsienio?
Mugę iki šiol aplankiusių užsienio autorių sąrašas daro įspūdį. Johno Irvingo, Colleen McCullough, Josteino Gaarderio pavardės papuoštų bet kurį pasaulinį knygų forumą. Tad lietuviai per trylika metų tikrai buvo pavaišinti pačiais rafinuočiausiais „patiekalais“. Bet įdomūs ir mūsų kaimynai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos. Visuomet siekėme analizuoti santykius su jais, pažvelgti į artimą istorinę praeitį. Džiaugiamės svečiais iš Lenkijos. Visų pirma norisi paminėti prezidentą Aleksandrą Kwasniewskį, kuris atvyksta tiesiai į Vilniaus knygų mugę, ir tik dėl jos.
Mugėje bus kalbama ne tik apie gyvuosius, pristatomos ne tik jų knygos?
Šie metai galėtų būti laikomi Justino Marcinkevičiaus metais. Mat pasirodo net trys naujos knygos, susijusios su pernai mirusiu rašytoju: Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos parengtas eilėraščių rinkinys „Ranka parašyta“, profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Justino Marcinkevičiaus žemė“ ir jos sudaryta poeto eilių rinktinė „Papasakoti gyvenimą“. Tad ne tik bėgame į priekį, dairydamiesi šiandieninių literatūros kūrėjų, bet ir iš naujo įvertiname išėjusiųjų palikimą.
Kuo renginį papildo šiemet į Vilnių grįžusi Baltijos knygų mugė?
Ji rotuoja, paeiliui kasmet lankosi Rygoje, Taline ir Vilniuje. Atvirai kalbant, tai daugiau vardas, bet ne turinys. Nenusižengsiu tiesai sakydama, kad knygų „formatu“ estams „duodame į kaulus“. Talino mugė mūsiškei neprilygsta, Rygoje ji irgi kur kas menkesnė.
Laukiame eilėje
Šiemet į mugę skaitytojus vežios du autobusai.
Sakau, kad autobusas yra skirtas jauniems lankytojams, tik jiems smagu dardėti į mugę susispaudus. Autobusas yra miesto dovana. Tikiu, kad ateityje jų išvažiuos daugiau nei du. Tikimės žmonių antplūdžio, nes programa kelia susidomėjimą, sulaukiame labai daug skambučių, knygų bičiuliai teiraujasi apie renginius, susitikimus su rašytojais. Klausia ir kainų. Nesiūlome knygų už litą ar du, tačiau jos tikrai bus gerokai pigesnės, be prekybinio antkainio, kurį pasiima knygynai. Mokslinė literatūra bus pardavinėjama neįtikimai pigiai.
Kuo užpildysite negalinčios atvykti antropologės Birutės Galdikas „spragą“?
Atsakyčiau klausimu: ar gali rašytojas nusilaužti koją? Manau, taip pat kaip ir lankytojas, einantis į mugę. Ginkdie, nė vienam to nelinkiu. Ponia B.Galdikas neatsisakė dalyvauti, ji pažadėjo atvykti vėliau. Istoriko Timothy Snyderio, studijos „Kruvinos žemės“ autoriaus, vizitas įvyks gegužės 16 dieną. Balandžio 24-ąją Lietuvoje apsilankys suomių rašytoja Kari Utrio, „Varinio paukščio“, „Ievos dukterų“ autorė. Tad mugė tam tikra prasme bus pratęsta. Jau šiandien žinome rašytojus, kuriuos kviesime į kitų metų mugę. Rašytojai labai užsiėmę. Pažadas, kuriuo labai džiaugiuosi: romano „Šantaramas“ autorius Gregory Davidas Robertsas atvyks į 2013 metų Knygų mugę. Tad žvaigždžių tikrai turėsime.
O Orhanas Pamukas?
Na, jis toks didis, jog pasakė, kad vizitas vyktų visuose trijuose Baltijos kraštuose. Tačiau data kol kas nenumatyta. Laukiame eilėje. Manau Pasaulio knygų sostinės vardas 1914 padėtų privilioti pasaulio grandus. Nei O.Pamukas, nei Umberto Eco niekad nėra atšaukę savo pažado apsilankyti.
Rašyti komentarą