Antraisiais namais krepšinio treneris iš Lietuvos Tomas Pačėsas vadina Gdynės ekipą „Asseco Prokom“. Joje pradėjo žaisti 2004-aisiais, vyriausiuoju treneriu tapo 2007-aisiais. Aštuonis kartus tapęs Lenkijos čempionu antradienį alytiškis pareiškė atsistatydinąs.
Kalbėdamas su LŽ 40-metis T.Pačėsas neslėpė, jog pasitraukė dėl prastos finansinės būklės, ji ir lėmė prastus komandos rezultatus šį sezoną. Eurolygoje „Asseco Prokom“ iš 10 rungtynių laimėjo tik vienas ir pasirodymą baigė po pirmojo etapo. VTB Vieningojoje lygoje iš 12 susitikimų sėkmingai sužaidė 5 ir B grupėje dabar užima 7 vietą, o Lenkijos taurės turnyre iš kovos pasitraukė jau po ketvirtfinalio.
„Mums didelė garbė, kad T.Pačėsas taip ilgai dirbo mūsų klube. Linkime jam didžiausios sėkmės ateityje“, - užvakar skelbė oficiali „Asseco Prokom“ klubo svetainė internete.
1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalininkas T.Pačėsas Lenkijos klubą palieka skaudančia širdimi. Jis viliasi, kad toks jo žingsnis atkreips visuomenės dėmesį. Gal krepšiniui neabejingi žmonės supras, jog dažniau pralaimėjimais nei pergalėmis savo žiūrovus šį sezoną maitinusią Gdynės komandą reikia gelbėti.
Jei nebūtumėte pasitraukęs, gal po kelių mėnesių džiaugtumėtės jau vienuoliktu Lenkijos čempionato aukso medaliu? - LŽ pradėjo pokalbį su Tomu Pačėsu.
Man užtenka ir dešimties medalių. Džiaugiuosi savo karjera Lenkijoje. Ir kaip žaidėjo, ir kaip trenerio. Viską išspaudžiau iš šios komandos. Gal kiti mano kitaip. Ekipą palieku iškelta galva. Neturiu ko gėdytis. Traukiuosi dėl įvairių priežasčių. Viena jų - negaliu priimti sprendimų, už kuriuos paskui pats turiu būti atsakingas.
Įtakos turėjo ir prasta klubo finansinė būklė?
Turėjo. Bet ne per dieną viskas subyrėjo. Jau sezono pradžioje į treniruočių stovyklą Palangoje atvykome neturėdami žaidėjų. Komplektuoti komandą pradėjome rugsėjo 2-ąją. Ir tas šleifas tęsėsi. Klubo prezidentas - senas mano draugas, su juo santykiai puikūs. Palikti komandą nusprendžiau pats. Džiaugiuosi, kad dabar taip pasielgiau. Nors gal turėjau tai padaryti anksčiau. Atsistatydinti galvojau jau po Stambule pralaimėtų Eurolygos rungtynių „Galatasaray“ ekipai (76:78). Turėjome iškovoti pergalę - likus žaisti penkias minutes pirmavome 67:53, bet pralaimėjome po pratęsimo. Labai krimtausi po šių rungtynių. Bet nė vienam žaidėjui neturiu priekaištų. Jie darė, ką galėjo. Jei dar būtume iškovoję namie pergalę prieš Kazanės „Uniks“ (pralaimėta 68:72), šiuo metu kovotume Eurolygos TOP 16 etape ir sezonas mums būtų puikus. O dabar jis prastas. Bet tam yra objektyvių ir subjektyvių priežasčių.
Tiesa, kad klubo biudžetas mažiausias per pastaruosius metus?
Taip. Žaidėjų atlyginimams turėjome 900 000 dolerių. Geriausiais laikais - prieš man ateinant į šią ekipą - biudžetas siekė 10 milijonų eurų.
Klubo prezidentas neįkalbinėjo likti?
Kiek galima kentėti? Norėjo parduoti Donatą Motiejūną. Jei būtų buvęs puikus pasiūlymas iš kito klubo, kuriame jis gautų daug žaisti, gal ir būtume sutikę. Bet tokio varianto neatsirado. Pasakiau - tegul Donatas lieka komandoje iki sezono pabaigos. Neseniai vargais negalais nusipirkome Libane rungtyniavusį įžaidėją Day Quintoną.
Labai noriu, kad ši komanda kovotų. Visus jos žaidėjus pats surinkau. Nenoriu, kad po tiek metų karaliavimo ši komanda pradėtų visiems pralaimėti. Gal žmonės pamatys, kad klubui sunkūs laikai, gal miesto meras ar kas kitas imsis žygių, kad komanda vėl imtų kilti į viršų. Tikiuosi, taip ir bus.
Jūsų netikėtas žingsnis žaidėjams buvo staigmena?
Taip. Kai tai pasakiau krepšininkams ir asistentams, buvo jaudinantis momentas. Juk per tiek metų santykiai su klubo žmonėmis tapo ne vien darbiniai. Man čia buvo antri namai.
Kur bus kiti namai?
Tik antradienį parašiau pareiškimą trauktis. Jei taip pasielgčiau turėdamas kitą pasiūlymą, būčiau niekšas. Per daug susijęs su šiuo klubu, kad dėl asmeninės naudos aukočiau komandą.
Nedaug Europoje yra žmonių, kurie viename klube išbūtų beveik dešimtmetį.
Yra. Serbas Željko Obradovičius. Jis Atėnų „Panathinaikos“ komandoje darbuojasi tryliktą sezoną. Bet į jį nesilygiuoju. Noriu lygiuotis į save. Vadinasi, manęs laukia graži ateitis - kelis kartus laimėsiu Eurolygą (juokiasi). Mano svajonė laimėti Eurolygą. Neatmetu ir senos svajonės - noriu tapti Lietuvos čempionu.
AUKSINIAI SEZONAI
T.Pačėso pergalių serija truko vienuolika sezonų. Dar 2001-aisiais jis iškovojo Rusijos pirmenybių auksą žaisdamas Permės „Ural Great“ gretose, vėliau ėmė skinti pergales Lenkijos arenose. 2002 metais padėjo įkopti į viršūnę Vroclavo „Šląsk“ klubui, 2003-iaisiais - Vloclaveko „Anwil“, o nuo 2004-ųjų kasmet laimėdavo auksą su Gdynės „Asseco Prokom.“
Iki 2007 metų T.Pačėsas buvo „Prokom“ žaidėjas, baigęs krepšininko karjerą tapo trenerio padėjėju. Šias pareigas ėjo trumpai - 2007-ųjų lapkritį pasitraukus vyresniajam kolegai Eugeniuszui Kijewskiui tapo pagrindiniu ekipos treneriu.
Rašyti komentarą