JAV prezidento Baracko Obamos administracija antradienį šiek tiek pravėrė duris galimybei suteikti tarptautinę karinę pagalbą Sirijos sukilėliams, o pareigūnai nurodė, kad gali tekti ieškoti naujų priemonių, jeigu šios valstybės lyderis Basharas al Assadas toliau ignoruos spaudimą nutraukti žiaurų susidorojimą su opozicija.
Baltieji rūmai ir JAV Valstybės departamentas tarpusavyje suderintuose pranešimuose nurodė, jog vis dar tikimasi rasti politinį sprendinį.
Tačiau B.al Assado režimui nesiliaujant kasdien atakuoti Sirijos civilių, Vašingtono administracijos pareigūnai atsisako savo ankstesnio griežto nepritarimo siūlymams apginkluoti su Damasko režimu kovojančias pajėgas.
Kita vertus, kol kas neaišku, kaip Jungtinės Valstijos teiktų tokią pagalbą ir ar jos iš viso dalyvautų tokiame plane.
„Nenorime imtis veiksmų, kurie prisidėtų prie tolesnio Sirijos militarizavimo, nes tai gali nukreipti šią šalį pavojingu keliu, - Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney sakė žurnalistams. - Tačiau neatmetame papildomų priemonių, jeigu tarptautinė bendruomenė per ilgai lauks ir nesiims veiksmų, kurių reikia imtis.“
JAV administracija anksčiau yra aiškiai pareiškusi, jog didesnis ginklų kiekis nėra atsakymas į padėtį Sirijoje. Taip pat nebuvo minimos jokios „papildomos priemonės“.
Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland beveik tais pačiais žodžiai nusakė besikeičiančią administracijos poziciją.
„Vertinant iš mūsų perspektyvos, netikime, kad būtų prasminga dabar prisidėti prie tolesnio Sirijos militarizavimo, - ji aiškino žurnalistams. - Nenorime matyti didėjančios smurto spiralės. Kita vertus, jeigu nesugebėsime priversti al Assado pasiduoti spaudimui, kuri mes visi kuriame, mums gali teikti apsvarstyti papildomas priemones.“
Nei J.Carney, nei V.Nuland išsamiau neaiškino, kokios galėtų būti šios „papildomos priemonės“, tačiau pastaruoju metu stiprėjo raginimai, taip pat iš kai kurių Kongreso narių, leisti tarptautinei bendruomenei apginkluoti sukilėlius.
Daugumoje tokių siūlymų numatoma, kad karinę pagalbą teiktų arabų šalys, tokios kaip Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabiją, o ne Vakarų valstybės.
Kiti pareigūnai nurodė, jog šiuo metu vyksta derybos dėl galimybės prijungti karinį dėmenį prie humanitarinės ir politinės pagalbos Sirijos opozicijai paketo. Tikėtina, kad šis klausimas bus aptartas šią savaitę Tunise vyksiančioje didelėje tarptautinėje konferencijoje dėl Sirijos krizės.
Daugiau nei 70 šalių buvo pakviesto penktadienį dalyvauti Tunise vyksiančiam „Sirijos draugų“ susitikime, kuris buv organizuotas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai nesugebėjus pritarti arabų šalių planui, pagal kurį numatomas B.al Assado pašalinimas iš valdžios.
Tačiau JAV pareigūnai nurodė, kad per forumą Tunise vargu ar bus priimta sprendimų dėl karinės pagalbos arba netgi susitarti pripažinti susiskaldžiusius Sirijos opozicijos judėjimus. Kita vertus, konferencijoje dalyvaujančios šalys svarsto galimybę sukaupti dideles humanitarinės pagalbos priemonių atsargas prie Sirijos sienų, sakė pareigūnai.
Nuo kovo Sirijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 7 636
Nuo kovo, kai Sirijoje prasidėjo protestai prieš prezidento Basharo al Assado režimą, šioje šalyje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 7 636, trečiadienį paskelbė žmogaus teisių gynimo organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.
Žuvo 5 542 civiliai gyventojai, 1 692 kariai ir policininkai, maždaug 400 karių maištininkų, sakė šios Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos vadovas Rami Abdel Rahmanas.
Sirijoje žūvant dešimtims žmonių Raudonasis Kryžius ragina nutraukti ugnį
Sirijos režimo pajėgų apsiaustame Homso mieste pavojingai mažėja maisto ir vandens atsargos, jo gyventojai desperatiškai prašo pagalbos, o per naujausią sukilėlių tvirtovių bombardavimą žuvo mažiausiai 30 žmonių, pranešė aktyvistai.
Kaip nurodoma, antradienį vienu metu ant maištingų rajonų krito po maždaug dešimt sviedinių per minutę.
Tuo tarpu Raudonasis Kryžius paragino kasdien bent dviem valandoms nutraukti ugnį, siekiant suteikti pagalbą sužeistiesiems ir ligoniams.
„Jeigu jie nežus per bombardavimą, mirs nuo bado“, - aktyvistas iš Homso Omaras Shakeras sakė naujienų agentūrai AP, praėjus kelioms valandoms nuo intensyvaus apšaudymo, kurio pagrindiniu taikiniu tapo Baba Amro rajonas, tapęs jau 11 mėnesių vykstančio sukilimo prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą simboliu.
Dar 33 žmonės žuvo Sirijos kalnuotame šiauriniame az Zavijos regione, kai vyriausybės pajėgos atakavo vieną miestelį, persekiodamos režimo priešininkus, todėl tą dieną žuvo iš viso 63 žmonės, nurodė aktyvistai.
Tuo tarpo opozicijos Vietos koordinavimo komitetai nurodė, jog antradienį žuvo daugiau nei 100 žmonių, nors šios informacijos kol kas nepatvirtino kiti šaltiniai.
Rusija, viena iš nedaugelio likusių B.al Assado sąjungininkių, paragino Jungtines Tautas (JT) pasiųsti į Siriją specialų pasiuntinį, kuris padėtų koordinuoti saugumo ir humanitarinės pagalbos teikimo klausimus.
B.al Assado pajėgos kol kas nemažina puolimo prieš Homsą intensyvumo, nors ši užsitęsusi operacija tampa akivaizdžia priešprieša Damasko pareiškimams, kad režimui priešinasi daugiausiai ginkluotės grupuotės, kurias menkai tepalaiko visuomenė.
Manoma, kad sukilėlių gynybą Homse sustiprino šimtai armijos dezertyrų, kurių veiksmai apsunkina Sirijos pajėgų pastangas surengti miesto šturmą. Pirmadienį prie Homso buvo sutelkta daug armijos tankų ir karių, o tai matomai reiškia, kad ruošiamasi didelei sausumos pajėgų atakai.
„Vyriausybės pajėgos negalėjo judėti į priekį dėl tvirto mieste esančių dezertyro priešinimosi“, - vienas aktyvistas iš Homso sakė AP, pageidaudamas neviešinti jo vardo, nes baiminosi vyriausybės represijų.
Kitas šiame mieste esantis aktyvistas informavo, kad bombardavimas buvo atnaujintas po kelių armijos mėginimo šturmuoti Baba Amro rajoną. Aktyvistas šią operaciją vadino Sirijos Misrata - turėdamas omenyje Libijos miestą, nepasidavusį įnirtingoms vyriausybės pajėgų atakoms per pernai vykusį sukilimą.
Raudonasis Kryžius nurodė vedantis derybas su Sirijos valdžia ir opozicijos nariais dėl laikino ugnies nutraukimo, kad būtų galima suteikti pagalbą regionuose, kur vyksta įnirtingiausios kovos.
„Dabartinė padėtis reikalauja nedelsiamo sprendimo užtikrinti humanitarinę pauzę per kautynes“, - sakė Ženevoje įsikūrusio Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) pirmininkas Jakobas Kellenbergeris (Jakobas Kelenbergeris).
„Homse ir kitose (neramumų) paveiktose vietose ištisos šeimos daugelį dienų įstrigusios savo namuose, negalėdamos išeiti parsigabenti duonos, kitokio maisto arba vandens, taip pat prašyti medicinos pagalbos“, - pridūrė jis.
J.Kellenbergeris sakė, kad ugnis kasdien turėtų būti nutraukiama bent dviem valandoms, kad Raudonojo Kryžiaus ir Sirijos Raudonojo Pusmėnulio savanoriai spėtų atgabenti pagalbos siuntas ir evakuoti sužeistuosius.
TRKK operacijų Artimuosiuose Rytuose vadovė Beatrice Megevand-Roggo (Beatris Megevand-Rogo) sakė, kad Homsas virto „kažkokiu šmėklų miestu“ ir kad kiti Sirijos regionai taip pat smarkiai nukentėjo dėl susirėmimų.
Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney palaikė Raudonojo Kryžiaus pasiūlymą kasdien skelbti laikinas paliaubas, siekiant suteikti humanitarinę pagalbą.
„Sirijos režimo smerktini veiksmai, Sirijos lyderio prieš savus žmones vykdomas žiaurus smurtas atvedė mus į šią padėtį, kai būtiniausių atsargų, humanitarinių atsargų labai maža, todėl reikia imtis veiksmų“, - sakė J.Carney.
Rašyti komentarą