Italijos premjeras Mario Monti ragina Europos lyderius ne tik taupyti, bet ir imtis priemonių, kurios paskatintų ekonomikos augimą.
Pastaruoju metu Italijos įvaizdį gerokai pataisęs naujasis jos premjeras Mario Monti siekia sugrąžinti savo valstybę į jai deramą vietą Europoje primindamas, jog Italija buvo viena iš šalių, kūrusių Europos Sąjungą (ES) ir eurą. Šią savaitę Milano biržoje susitikęs su investuotojais M.Monti antrą kartą pakartojo, jog prie euro zonos gelbėjimo turi prisidėti ir tos valstybės, kurios nėra įsivedusios euro. Pirmiausia jis turėjo galvoje Lenkiją ir Didžiąją Britaniją.
68 metų M.Monti, ekonomikos profesorius ir buvęs bankininkas, taip pat buvęs Europos konkurencingumo komisaras, o dešimtąjį dešimtmetį konsultavęs tokias kompanijas kaip „Microsoft Corp.“, nepritaria politikai, kurios laikosi Vokietija ir jos kanclerė Angela Merkel - kad taupymas yra panacėja nuo skolų krizės. Prieš porą savaičių viešėdamas Vašingtone M.Monti bakstelėjo Berlynui pareiškęs, kad net tokios stiprios Europos ekonomikos kaip Vokietijos dar turi labai daug erdvės liberalizuotis - tai paskatintų ir Vokietijos, ir visos Europos augimą.
M.Monti taip pat buvo tarp 12 ES lyderių, kurie pirmadienį atviru laišku paragino ES laikytis atviros rinkos strategijos, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas ir regionas išliptų iš stagnacijos bei depresijos. Jų raginimas paskelbtas tuo metu, kai Europos finansų ministrai keliolika valandų intensyviai tarėsi dėl naujausio 130 mlrd. eurų pagalbos paketo skyrimo Graikijai - iš esmės vykdomas šios šalies valdomas bankrotas.
Laiškas atspindi didėjantį susirūpinimą, jog taupymo priemonės, kurių siekiant sumažinti biudžetų deficitus tenka imtis virtinei šalių, tarp jų ir Italijai, drauge smaugia ekonomikos augimą. Europiečiai raginami panaikinti valstybės reguliavimą paslaugų, mokslo ir energetikos sektoriuose, skatinti prekybos ryšius su augančiomis rinkomis, tokiomis kaip Kinijos, Rusijos bei Pietų Amerikos, ir net pasvarstyti, ar nereikėtų pasirašyti laisvos prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis. Žlungantiems bankams reikėtų leisti žlugti. „Besąlygiškai suteiktos garantijos visuomet gelbėti bankus iškreipia bendrą rinką ir turi būti sumažintos. Bankai, o ne mokesčių mokėtojai, turi sumokėti už tą riziką, kurios imasi“, - sakoma laiške, kurį pasirašė Airijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos lyderiai.
Panašias mintis Italijos premjeras, kuris kartu yra ir finansų ministras, išsakė ir Vašingtone. M.Monti pabrėžė, jog Europos lyderiai turi derinti taupymo priemones su augimu, o Tarptautinis valiutos fondas turėtų būti lankstesnis ir supratingesnis šalims, kurios gauna pagalbą.
M.Monti vadovauja vadinamajai technokratų vyriausybei, kuri atėjo į valdžią lapkritį atsistatydinus Silvio Berlusconi. Iš pradžių jis ėmėsi tokios politikos, kurią pastaruoju metu kritikuoja, tačiau apkarpęs biudžetą ir pakėlęs mokesčius M.Monti prakalbo apie augimo, konkurencingumo bei našumo skatinimą. Jis ėmėsi mažinti reguliavimą, kuris, jo manymu, kaltas dėl Italijos ekonomikos sąstingio, priėmė įstatymus, kurie padidins vadinamųjų uždarų profesijų, tokių kaip notarai ir farmacininkai, konkurencingumą, ir jau pradėjo sunkias derybas su profesinėmis sąjungomis dėl darbo įstatymų liberalizavimo.
„Italija nėra tos būklės, kad jai reikėtų finansinės pagalbos. Tačiau jai reikia geresnio valdymo“, - kalbėjo M.Monti apie savo šalį, kurią slegia 1,9 trln. eurų skola, keturis kartus viršijanti ES finansų stabilizavimo fondą. Į jį savo indėlį turi įnešti visos euro zonos valstybės.
Prieš trejus metus eurą įsivedę slovakai pyksta, kad turi padėti daug geriau gyvenantiems graikams, airiams ir portugalams, o tik antrus metus su euru gyventi pradėjusi Estija jau garantavo 2 mlrd. eurų įnašą į šį fondą, nors visos šalies 2011 metų biudžetas tesudarė 6 mlrd. eurų.
Rašyti komentarą