Nutekinus slaptą informaciją apie banką „Snoras“, Lietuva susidūrė su išdavyste. Tai antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.
Kol Generalinė prokuratūra tik šią savaitę suskato ieškoti išdaviko, du žmonės jau nubausti. Be įrodymų ir be teisminio proceso. Šiurkščiai pažeidžiant nekaltumo prezumpciją: pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, 31 str., „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“.
„Palaitis čia ne prie ko“, – anksčiau pareiškė D. Grybauskaitė, aiškiai nurodydama vidaus reikalų ministro ir jo partijos vietą absurdo teatre „Kas nepasitiki FNTT“.
Ji „ir betarpiškai, ir telefonu“ paaiškino dabar jau buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Vitalijui Gailiui, kad „reputacija turi būti nepriekaištinga“, tačiau prezidentė turėjo žinoti, kad tarp šešių pareigūnų, dalyvavusių slaptuose pasitarimuose dėl banko „Snoras“, generolo V. Gailiaus... nebuvo.
Turėjo tai žinoti ir vidaus reikalų ministras, reikalaudamas tyrimo poligrafu ir skleisdamas nepasitikėjimo pareigūnu sėklą, ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), rašydamas garsiąją pažymą – nepažymą.
Gal todėl tik pabaigoje – kai visuomenėje nuvilnijo šurmulys dėl V. Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo pagrįstumo – prezidentė prisiminė per spaudą paakinti Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus dėl banko „Snoras“ nutekinimo dienraščiui „Lietuvos rytas“.
Iš tiesų, jei nekreipsime dėmesio į tiesiog sutapusius vienos partijos, saugumo ir prezidentės interesus, liberalcentristas Raimundas Palaitis šioje istorijoje yra „prie ko“ nebent tuo, kad prokurorus ir prezidentūrą bus užkrėtęs pavyzdžiu teisingumą įvedinėti atgaline data: kaip ministras atleidinėjo iš darbo taurelę pamėgusį vieną artimiausių savo patarėjų Arūną Armalį, taip pasielgta ir su FNTT vadovais – pirmiausia atleido, o paskui atgaline tvarka pradėjo ikiteisminį tyrimą. Supraskite, nepasitikėjimui įrodymų nereikia. Pakanka mistinės, pagal įstatymą ikiteisminių tyrimų nevykdančio, Valstybės saugumo departamento (VSD) sukurptos pažymos Nr. XXX, kurios, kaip aiškėja, daugmaž niekas be R. Palaičio nėra matęs.
Viešai prabilusius V. Gailių ir V. Giržadą prezidentė apkaltino politikavimu ir viešai pasmerkė. Tačiau abu pareigūnai prabilo tik tada, kai buvo atleisti – tapo eiliniais piliečiais, kurių nesaisto pareigybė ir gali daryti, ką nori.
Be to, būtent viešumas yra vienintelis į neaiškių interesų ir asmeninių ambicijų voratinklį patekusių karininkų ginklas – nors istorija ir byloja, kad karo prieš prezidentūros užpečkyje sėdinčius saugumiečius nelaimėsi. Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad ir vėl – lygiai kaip ir antrosios Valdo Adamkaus prezidentavimo kadencijos metu – kažkas bus pamiršęs, kad rūmai Daukanto aikštėje priklauso tautai. Tautai, kuri siekė atkurti teisinę valstybę, o ne jos parodiją.
VSD pažyma-vaiduoklis
V. Gailiui buvo liepta atleisti savo pavaduotoją V. Giržadą remiantis kažkam kitam adresuota VSD pažyma – pasakyta, kad tokia yra, bet jam, matyt, užteksią nurodyti jos numerėlį. It pirmokėliui padiktuotas diktantas „Įsakymas: teikiu atleisti pavaduotoją pagal VSD pažymą Nr. XXXX“ , tuo tarpu nei patį dokumentą matė, nei su jo turiniu generolas buvo supažindintas.
Kaip FNTT direktorius galėtų teikti atleisti pavaldinį pagal pažymą, kurios akyse neregėjęs ir kuri net ne jam adresuota, klausite? Pasirodo, galėtų – kaip ir Generalinė prokuratūra, tik antradienį pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kaip toje pasakaitėje: lydekai paliepus. „Kaip aš galiu teikti pagal pažymą, kuri net ne man adresuota?“ – matyt, sugūžčiojo pečiais generolas ir čia pat užsitraukė nepasitikėjimą – ar tik ne pagal tą pačią VSD pažymą Nr. XXXX?
Vis dėlto keistoji VSD pažyma-vaiduoklis bus apkartusi patiems saugumiečiams. Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras mojuodamas VSD pažyma dar aiškino, kad dėl FNTT vadovų atleidimo klausimo vyko „bendradarbiavimas“: „Šiandien gavęs Valstybės saugumo departamento siūlymą bei remdamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, nusprendžiau panaikinti FNTT vadovų leidimą dirbti su įslaptinta informacija.“ O tos pačios savaitės pabaigoje VSD jau skelbė pažymos nerašiusi, tik „įslaptintą raštą – VSD minėtame rašte apibendrino informaciją, gautą tyrimų poligrafu metu. Sprendimus paprastai priima įslaptintos informacijos subjekto vadovas“.
FNTT vadovą ir jo pavaduotojus skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Kadangi R. Palaitis bus vienintelis, bendradarbiavęs su VSD, jis būsiąs „įslaptintos informacijos subjekto vadovas“. Lieka neaišku, kodėl iš tarnybos atleistas V. Gailius – antrą kartą poligrafu patikrintas Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM), generolas sulaukė teigiamų rezultatų. Ir kodėl jam liepta atleisti pavaduotoją vadovaujantis VSD pažyma, kurios, pasirodo... net nebuvo? Ar tik R. Palaitis nesiėmė savo seno įpročio išradinėti dokumentus?
Tiesa, prezidentė D. Grybauskaitė šią savaitę kalbėjo ne apie pažymą, o apie tyrimą, „kuris buvo pradėtas prokuratūros prašymu ir jį vykdė VSD dėl „Snoro“ informacijos nutekinimo. Du FNTT pareigūnai po tyrimo, deja, pasirodė nelabai gerai“.
VSD nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, tyrimus šioje šalyje atlieka Generalinė prokuratūra. Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas, dar tik „bus apklausiami visi asmenys, kurie žinojo apie teisėsaugininkų planus banko „Snoras“ atžvilgiu. Taip bus siekiama išsiaiškinti, kas iš vidaus reikalų sistemos nutekino informaciją žurnalistams ir bankrutavusio banko akcininkams“.
Prokurorai tik pradeda tirti, kas nutekino informaciją dienraščiui, tačiau prezidentė ir ministras net nesulaukė ikiteisminio tyrimo pradžios. Net R. Palaičiui, valdančiam ne tik FNTT, bet ir visas teisėsaugos institucijas, suteiktas didesnis prezidentės pasitikėjimo kreditas, turint omenyje ministro reputaciją – jo adresu vykdytus ikiteisminius tyrimus ir pomėgį klastoti dokumentus. Nebent manysime, kad vidaus reikalų ministrui „nepriekaištinga reputacija“ nebūtina, svarbiau nešokti prieš tą, kuris užsako muziką.
Kodėl nerimsta VSD
Kaip savo komentare rašė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, žurnalistams yra žinoma: aukštas prokuratūros darbuotojas anksčiau yra pranešęs prezidentės patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Jonui Markevičiui, kad informaciją apie banką „Snoras“ „Lietuvos rytui“ perdavė prezidentės paskirtas aukštas VSD ar Generalinės prokuratūros pareigūnas.
Galime pridurti, kad žurnalistams šiuo metu jau žinomos ir dar kelios informacijos nutekinimo istorijos detalės. Visų pirma prieš pat nacionalizaciją FNTT buvo liepta atlikti kratas „Snoro“ akcininkų ir vadovų bei jų šeimos narių namuose. Viena smulkmena – be teismo sankcijų. Alfa.lt šaltinių parodymais, FNTT vadovai pasipriešino įveliami į neteisėtą situaciją: nesankcionuotas cirkas su kaukėmis šalyje sukeltų bankinę krizę, juolab kad po nacionalizacijos laikinasis banko administratorius ir taip viską kartu paims.
Vėlgi minėtas nurodymas FNTT greičiausiai buvo duotas remiantis dar viena VSD pažyma.
Slapti aukščiausių pareigūnų susitikimai dėl „Snoro“ rengti ne kartą, tad aišku, kad VSD ir Generalinė prokuratūra žinojo apie įtariamus neteisėtus banko savininkų veiksmus. Ar galėjo būti, kad jie, kaip jau įprasta, pramiegojo, „Snoro“ pinigų perkėlimą į saugesnes sąskaitas? Alfa.lt gerai informuotų šaltinių žiniomis, VSD pareigūnai, Aidžio Mieželio ir Romualdo Vaišnoro prižiūrimi, ilgą laiką dar gerokai prieš nacionalizaciją sekė ir klausėsi „Snoro“ akcininkų, vadovų, jų vaikų ir kitų šeimos narių veiklą bei pokalbius telefonu – sprendimas perimti „Snorą“ buvo priimtas ne per naktį, ir remiantis operatyvine informacija, – saugumiečiai žinojo, tačiau neužkirto kelio pinigų išplovimui iš banko „Snoras“. Galima pajuokauti: į klausimą, kodėl VSD, operatyviai sugebėjęs paruošti pažymą apie buvusių FNTT vadovų reputaciją, neperspėjo apie plaunamus pinigus, galbūt galėtų atsakyti valstybėje visagaliu tapęs poligrafas, jei tik asmeniškai orkestrui muziką užsakanti prezidentė taikytų visiems vienodą „nepriekaištingos reputacijos“ kriterijų.
Šioje vietoje savaime dėliojasi paralelė tarp aklai VSD ir patarėjais antrosios kadencijos metu pasitikėjusiu prezidentu V. Adamkumi bei dėl to nukentėjusiais sąžiningai valstybei tarnavusiais pareigūnais. Skirtumas vienintelis – V. Adamkų marionete veikėjų rankose padarė garbus jo amžius, o D. Grybauskaitę – milžiniška neapykanta ant jos pamazgas nuo pat rinkimų kampanijos pradžios pylusiam „Lietuvos rytui“. Šio dienraščio vedamajame straipsnyje anoniminio šaltinio atkartotos V. Giržado slaptame pareigūnų pasitarime išsakytos mintys apie neteisėtų sankcijų prieš „Snorą“ pasekmes galėjo galutinai suklaidinti prezidentę.
Bet juk faktinis ilgametis VSD vadovas ir slaptųjų operacijų meistras Dainius Dabašinskas, šiuo metu padedantis Seimo vicepirmininkui Algiui Čaplikui skalbti savo ir atstovaujamos Liberalų ir centro sąjungos mundurą, nedvejodamas pasakytų, kad tai – vadovėlinis pavyzdys, kaip apjuodinti ir savo kaltę suversti nekaltam žmogui.
Kalti, nes išdrįso sekti ne tuos
Seimo vicepirmininkas liberalcentristas A. Čaplikas paleido pliūpsnį, vos tik viešojoje erdvėje prisiminti jo partiečio bei su atstovaujama partija susijusių ir gerai dirbančių FNTT pareigūnų nemylinčių veikėjų, tokių kaip Švinius, žygdarbiai. Tyčia ar netyčia vicepirmininkas suklydo dėl vieno: suprato, kad Liberalų ir centro sąjungai metami kaltinimai siekiu valstybėje tvarkytis lyg nuosavame dvare. Iš tikrųjų partija nėra tokia galinga, kaip, pavyzdžiui, senųjų saugumiečių ir vadinamųjų valstybininkų klanas, kad pajėgtų pati nusitaikyti, šauti ir pataikyti. Tačiau neabejojame, kad šalia atsisėdus D. Dabašinskui ir VSD įdarbinus A. Čapliko sūnų, kai kurie liberalcentristai ministrai gali tapti puikiais įrankiais. Ypač situacijoje, kurioje yra visiškai sutapę prezidentės, saugumo bei Liberalų ir centro sąjungos (rėmėjų) interesai.
Pastaruosius Alfa.lt jau yra plačiai aprašiusi, o kur kas didesnį vaidmenį FNTT karininkų apjuodinimo operacijoje suvaidino VSD – ne tik sukurpė pagarsėti spėjusią pažymą-fantomą vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui, bet, akivaizdu, panašiomis maitina ir prezidentę.
Tiksliau, pažymas prezidentei nešioja vienintelis likęs VSD direktoriaus pavaduotojas iš senosios valstybininkų gvardijos Romualdas Vaišnoras, o į kontroversiškojo, kaip įtariama, Kauno žudynių byla suinteresuoto Aidžio Mieželio rankas visi operatyviniai VSD padaliniai sukrauna surinktą informaciją, tarp jų ir šiuo metu atnaujinto intensyvaus „netinkamai informaciją visuomenei pateikiančių“ žurnalistų sekimo. Lietuvos teisėtvarkos prižiūrėtojai bus ne juokais sunerimę, mat senu įpročiu su nurimti nenorinčiais tiesos ieškotojais ėmė tvarkytis laiko patikrintais metodais: šmeižtu ir kurpiamomis bylomis.
Tuo tarpu saugumiečių operacijos prieš buvusius FNTT vadovus kaltininku ne savo noru tapo prokuroras Artūras Urbelis, šiuo metu tiriantis pulkininko Vytauto Pociūno žūties bylą. Tai jis praėjusiais metais nurodė Kriminalinės policijos biurui, kuriame tuo metu dirbo V. Gailius ir V. Giržadas, sekti saugumiečius ir vadinamuosius valstybininkus bei su jais susijusius asmenis, klausytis jų telefoninių pokalbių. Prokuroro A. Urbelio pavedimu kriminalistai vykdė atakos prieš FNTT vadovybę organizatorių sekimą, aiškindamiesi, kodėl jie aistringai trukdo velionio V. Pociūno žūties aplinkybių tyrimui. Kalbama, tyrėjai atrado nemažai įdomesnių ekstremalių santykių.
Kriminalinio policijos biuro tyrimas kulminaciją pasiekė šią vasarą – informacija, kad jie yra sekami, nutekinta valstybininkams. Būtent tuomet ir prasidėjo ataka, nukreipta prieš Kriminalinės policijos biurą arba tiksliau – A. Urbelio pavestame tyrime dalyvavusius pareigūnus. Iš pradžių surastas „slaptasis liudininkas“ Kauno žudynių byloje, kaip paaiškėjo, už atitinkamą paslaugą kalbėjęs tai, ko reikėjo, parodomaisiais rusiškais metodais susitvarkyta su tuomečiu generalinio komisaro pavaduotoju Visvaldu Račkausku. (Beje, būtent valstybininko D. Dabašinsko žmona Milda Jankauskaitė, dirbanti Policijos departamento Imuniteto valdyboje, tiesiogiai persekiojo kriminalistus VSD sufabrikuotoje „slaptojo liudininko“ istorijoje.) Akivaizdu, kad šiandien, prisidengiant informacijos apie planuojamą operaciją banke „Snoras“ nutekinimu, panašiai atsikratyta ir kitais neparankiais pareigūnais.
Antraip kodėl ikiteisminis tyrimas GP dėl informacijos nutekinimo, kurį pradėti FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas prašė dar 2011 metų lapkričio 15 dieną, pradėtas tik dabar, kai abu karininkai, VSD metus ant jų įtarimų šešėlį, sėkmingai pašalinti?
Rašyti komentarą