Seimo pirmininkė Irena Degutienė mano, kad Generalinė prokuratūra (GP) ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie banko „Snoras“ nacionalizavimą nutekinimo turėjo pradėti ne šią savaitę, o prieš tris mėnesius.
„Tai dar kartą parodo, kad prokuratūra turėjo iš karto imtis veiksmų ir pradėti ikiteisminį tyrimą prieš tris mėnesius, kai sužinojo, kad ta informacija (apie banko „Snoras“ griūtį – Alfa.lt) buvo nutekinta. (...) Kažkodėl Generalinė prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų tol, kol mūsų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (Arvydas Anušauskas – Alfa.lt) raštu nesikreipė į Generalinę prokuratūrą ir pirmadienį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai yra nenormalu“, – trečiadienio rytą „Žinių radijui“ sakė I. Degutienė.
Kreipimasis į GP dėl galimo informacijos apie banko „Snoras“ griūtį nutekinimo vienam iš Lietuvos dienraščių gautas praėjusių metų lapkritį, o ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas tik pirmadienį. GP tvirtina, jog gali būti apklausti ne tik buvę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai, bet ir su šia istorija susiję žurnalistai.
Lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“.
GP dar praėjusių metų pabaigoje bandė aiškintis, kas neteisėtai atskleidė informaciją apie valstybės institucijų planuojamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu, bet ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Sausio pabaigoje atsakyme Seimo nariui Sauliui Stomai GP nurodė, kad laikraščio straipsnio „kai kurie teiginiai gali būti vertinami kaip dalinai atitinkantys 2011 m. lapkričio 9–14 dienomis GP vykusias iš Lietuvos banko gautos medžiagos vertinimo ir organizacines procedūras, kuriose dalyvavo kelių institucijų pareigūnai, buvo atlikti tam tikri patikrinimo veiksmai“.
Tuomet GP teigė, kad „duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“.
Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis panaikino FNTT vadovų – tarnybos direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado – leidimus dirbti su slapta informacija ir juos atleido. Tai jis sakė padaręs gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) teikimą, tačiau VSD nepatvirtino, kad toks teikimas buvo.
Buvę FNTT vadovai kategoriškai neigė, kad jie galėjo nutekinti informaciją apie planuojamus veiksmus. Premjeras Andrius Kubilius dėl informacijos nutekinimo paragino teisėsaugą atlikti ikiteisminį tyrimą.
Reikia „aiškių atsakymų“
Parlamento vadovė I. Degutienė, komentuodama FNTT vadovų atleidimo skandalą, pabrėžė esanti nustebusi, jog šios antikorupcinės institucijos vadai atleisti, nepateikiant, jos manymu, aiškių argumentų.
„Kyla pasipiktinimas ir klausimai, kodėl gerai dirbančios institucijos vadovai, tikrai gerai žinomi ir autoritetingi kovotojai prieš kriminalinį pasaulį atleidžiami, nepateikiant kažkokių atsakymų. Galų gale mes neturime ir neišklausome jų nuomonės, jų argumentų, kaip turėtų būti normaliame tyrime“, – sakė politikė.
Anot jos, šiuo metu FNTT skandalo istoriją yra labai svarbu nuodugniai ištirti, mat kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai, stebintys situaciją, turi būti nuraminti.
„Šiandien daugelis padorių ir profesionalių policijos bei kitų tarnybų pareigūnų labai atidžiai stebi šitą situaciją ir šią istoriją. Man atrodo, kad nuo to priklauso ir jų tolimesni veiksmai. Aš įsivaizduoju, kad sąžiningai dirbantys žmonės, kaip, manau, sąžiningai daugelį metų dirbo V. Gailius, žiūri, kuo čia viskas pasibaigs“, – aiškino I. Degutienė, pabrėždama, jog visoje FNTT ir ministro R. Palaičio konflikto istorijoje reikėtų vengti politikavimo ir imtis „aiškių atsakymų“ į kylančius klausimus paieškos.
„Tam, kad iš karto nuteistum (FNTT vadovus – Alfa.lt), turi turėti pakankamai informacijos, o kai tos informacijos pakankamai neturi, tu negali būti šiuo atveju net ir tokios tvirtos pozicijos ir tvirtos nuomonės. (...) Negalima spekuliuoti ir kalbėti, kad jau yra čia padarytas baudžiamasis nusikaltimas ir juos reikia teisti. Gyvename teisinėje valstybėje arba bent jau norime gyventi teisinėje valstybėje, todėl turime viską oriai ir teisingai daryti, o ne per žiniasklaidą aiškintis, kas kaltas, ar nekaltas“, – į prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją, jog FNTT vadovai tyrimo dėl informacijos nutekinimą metu pasirodė „nekaip“, reagavo Seimo pirmininkė.
Politinės įtampos nejaučia
Pirmadienį šalies vadovė D. Grybauskaitė, vertindama atleistų FNTT vadovų užuominas apie tai, kad jie galėjo neįtikti vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui dėl to, kad tarnyba tyrė pastarojo partijos (Liberalų ir centro sąjungos) finansus, žurnalistams pasiūlė pasidomėti FNTT tyrimais apie konservatorių partijos rėmėjus.
Konservatorė I. Degutienė tikino, kad tokiais pareiškimais prezidentė neprivertė valdančiųjų jaustis nesaugiai.
„Asmeniškai aš jokios politinės įtampos nejaučiu. Visi galime turėti skirtingas nuomones kai kuriais klausimais, visi darome klaidų, bet nereikia iš to daryti reikšmingų apibendrinimų. (...) Be abejo, šita istorija (FNTT vadovų atleidimo – Alfa.lt) gandų lygmenyje, be konkrečių dalykų, kuriuos galėtumėme žinoti ir galėtumėme komentuoti, kelia tokį nesusikalbėjimą ir viešus pareiškimus iš įvairių partijų atstovų“, – dėstė parlamento vadovė.
Jos manymu, FNTT dirba darbą, „naudingą visai Lietuvai, o ne vienai ar kitai partijai ar grupei“.
„Viešumoje buvo vardijami FNTT tyrimai, susiję ir su kai kuriais mūsų partijos (konservatorių – Alfa.lt) nariais ir galimai neskaidria veikla. Tai yra sveikintina. Esu įsitikinusi, kad FNTT darbas tikrai yra ne selektyvus, ieškant vienos ar kitos partijos rėmėjų, o susijęs ir su kitomis partijomis, kur galima neskaidri veikla“, – „Žinių radijui“ aiškino Seimo narė.
Vertindama kitų politikų pasisakymus apie FNTT skandalą, I. Degutienė pažymėjo, jog šiuo metu kalbant minėta tema liejasi emocijos, tačiau jas reikia tramdyti. Anot jos, apie tai turėtų prisiminti ir „puspročiais“ atleistus FNTT vadovus išvadinęs Seimo pirmininkės pavaduotojas, R. Palaičio bendrapartietis Algis Čaplikas.
„Suprantu žmonių emocijas, bet kiekvienas turime atsakyti pats už savo pasakymus. Be abejo, tokio lygio politikui tokie pasakymai netinka“, – sakė I. Degutienė.
Rašyti komentarą