Po gaisro, nusiaubusio Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną, ugnis nesiliauja kėsintis į krašto architektūros perlus. Ankstų antradienio rytą užsidegė Kauno muzikinis teatras.
Liepsnas gausios ugniagesių pajėgos gesino tris valandas. Didesnės nelaimės išvengta, nes iš po stogo besiveržiantys dūmai buvo laiku pastebėti. Kitu atveju galbūt jau neturėtume XIX amžiuje iškilusio, ne kartą rekonstruoto įspūdingo pastato, prie kurio dabartinio vaizdo prisidėjo garsus architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kuris mena nemažai svarbių istorinių įvykių. Incidentas siejamas su sena, esą taupymo sumetimais nekeista elektros instaliacija. Teatras skaičiuoja nuostolius ir džiaugiasi bent tuo, kad suplanuotų renginių gaisras nesutrikdė.
Vargo, kol pasiekė židinį
Pranešimas, kad dega Muzikinis teatras Bendrajame pagalbos centre užregistruotas ketvirtą valandą ryto. Telefonu 112 paskambinęs jaunas vyras sakė, kad iš teatro stogo veržiasi dūmai. Buvo paskelbtas net trečio lygio pagal gaisrų kvalifikaciją aliarmas. Į įvykio vietą pasiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos iš visų Kaune įsikūrusių priešgaisrinių gelbėjimo komandų: šešios autocisternos, du autokeltuvai ir net cheminių incidentų likvidavimo automobilis.
Ugniagesiai gelbėtojai susidūrė su nenumatytomis problemomis. Kad pasiektų gaisro židinį, jie nuo stogo turėjo nuplėšti net tris skardos sluoksnius ir išpjauti po dviem iš jų esančias medienos konstrukcijas. Gaisro židinys buvo po trečiuoju skardos sluoksniu.
Netipiška degusio stogo konstrukcija - buvusių jo kelių pastarųjų rekonstrukcijų rezultatas.
Elektros įrangos gedimas
Kaip vakar pripažino patys teatro vadovai, taupumo sumetimais, naujos skardos klotos ant senų, o kartu su jomis - ir nauji apšiltinimo sluoksniai. Taip po keliais sluoksniais atsidūrė ir senoji elektros instaliacija, kuri, tais pačiais taupumo sumetimais, nebuvo keista.
Kaip LŽ teigė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas, nelaimės priežastis - elektros įrangos gedimas. Labiausiai tikėtina, kad laidus galėjo pažeisti pirmadienį tvyrojusi drėgmė. Tačiau juos galėjo aplankstyti ir vėjas. A.Kilšauskas buvo nelinkęs atmesti ir kai kurių teatro darbuotojų versijos, kad pastogėje įsikūrė graužikai.
Kurį laiką rusenęs gaisras galėjo būti kurstomas ir per šią pastogę iš pirmojo pastato aukšto einančio ventiliacijos kanalo. Iki pastarojo viskas išdegė stipriai. Už jo - silpniau.
Ne pirmas kartas
Išgelbėto teatro vadovai linkę dėkoti ugniagesiams, kurių pagrindinė būstinė įsikūrusi už artimiausio kampo, už operatyvumą bei profesionalumą. Šie - laiku apie gaisrą pranešusiam asmeniui, nes beįsiplieskiančios liepsnos netrukus galėjo apimti visą teatro stogą. Nudegė tik jo dalis - apie 60 kvadratinių metrų.
Teigiama, kad teatro pastatą naktį saugojo sargas. Tačiau jis, kaip teigia ugniagesiai gelbėtojai, apie gaisrą sužinojo tik jiems atvykus. Teatre įrengta priešgaisrinė signalizacija nesuveikė. Nors ugniagesiai gelbėtojai tuo nesistebi - minėtoje pastogėje, kurioje kilo gaisras, jos nebuvo.
Kai kurie Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veteranai LŽ teigė, kad vakarykštis gaisras Kauno muzikiniame teatre, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, - ne pirmas. Prieš keliolika metų gaisras buvo kilęs šalia scenos esančioje pagalbinėje patalpoje. Taip pat dėl elektros įrangos gedimo.
Šis kultūros židinys degė anksčiau. Pavyzdžiui, 1931 metais. Tuo metu vyko teatro rekonstrukcija. Jos autorius, garsus to meto architektas V.Landsbergis-Žemkalnis buvo itin įžvalgus. Dėl jo sumontuotos geležinės uždangos su automatiškai paleidžiama aušinimo vandeniu sistema pastatas visiškai nesupleškėjo.
Stogas neremontuotas?
Pastarosios teatro rekonstrukcijos autorius, architektas Algimantas Kančas LŽ tikino, kad į jos darbus apskritai nebuvo įtrauktas stogo remontas. Jis buvo taisytas maždaug prieš 20 metų. Tai LŽ tvirtino ir teatro vadovo pavaduotojas kultūrai ir bendriems reikalams Rimantas Lekavičius. Esą toje stogo vietoje, kur buvo gaisro židinys, nevyko jokie darbai. Nauji pastato ventiliacijos įrengimai įrengti kitoje stogo pusėje, tačiau juos liepsnos vis dėlto palietė. Gal gaisras galėjo kilti būtent todėl, kad stogo dalyje vyko daliniai darbai, bet nebuvo rekonstruotas visas stogas? „Esmė ta, kad dėl lėšų trūkumo nuolat buvo stabdoma teatro rekonstrukcija. Kad reikia taisyti visą stogą, net nebuvo kalbos“, - teigė architektas A.Kančas.
Keistas sutapimas, bet būtent po to, kai teatre (išskyrus pastogę) buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, ir įvyko gaisras. Pasak R.Lekavičiaus, tai, kad gaisras kilo daug anksčiau, kol dar nebuvo įsijungusi signalizacija, pastebėjo teatro budėtojas.
„Šiuo atveju signalizacijos neprireikė. Visa laimė, kad viskas buvo padaryta, kad teatro patalpose ugnis neįsiliepsnotų. Teatras nesudegė. Čia esančios kultūrinės vertybės liko išsaugotos. Žinoma, teatras patyrė nuostolių. Dabar iškilo klausimas, koks bus stogo likimas - ar bus iš esmės rekonstruotas, ar ir toliau lopomas dalimis, kaip buvo iki šiol“, - kalbėjo R.Lekavičius.
Rašyti komentarą