Valstybinė mokesčių inspekcija bando išsklaidyti abejones, kad mažasis verslas yra skriaudžiamas, o didysis - pervertinamas. Esą vienodai brangūs abu, jeigu kaip aitvarai sąžiningai neša pinigus į valstybės aruodus.
Į didžiausių Klaipėdos apskrities mokesčių mokėtojų dešimtuką patenka 7 miesto ir 3 rajono įmonės. Dešimtukas atspindi pagrindines Vakarų Lietuvos pramonės rūšis: nafta, chemija, mediena, laivyba, statybos.
Pasak Editos Cibienės, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės, 2011 metais šios įmonės sumokėjo 243 mln. litų - apie 38 proc. iš visų apskrities mokesčių mokėtojų surinktos sumos. Į nacionalinį biudžetą pirmojo bendrovių dešimtuko sumokėti mokesčiai sudaro 53 proc. visų surinktų mokesčių. Jų kiekis, palyginti su 2010 metais, pernai padidėjo beveik 43,6 mln. litų - 26 procentais.
Nors tik tris pozicijas dešimtuke užima jūrinės įmonės - „Klaipėdos nafta“, „DFDS Seaways“, Vakarų laivų gamykla, - bendras uosto ir transporto bendrovių mokesčių indėlis į biudžetą yra didžiulis. Transporto ir saugojimo veikla uostamiestyje pernai pakilo į antrą poziciją po produkcijos gamybos, prekyba buvo nustumta į trečiąją vietą.
Mokesčiai - per pusę
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) taryba linkusi manyti, kad vietos administracija ne itin domisi mažųjų mokesčių mokėtojų ekonomine padėtimi, labiau myli didžiuosius. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas net įsižeidė, kai SVV taryba sukritikavo netinkamą, jos atstovų manymu, pinigų paskirstymą verslui mieste skatinti ir pateikė savo siūlymus. Esą taryba peržengė įgaliojimus, jos sprendimai yra pritariamojo, rekomenduojamojo pobūdžio, todėl „kritika dėl Klaipėdos savivaldybės darbuotojų kompetencijos nekorektiška“. V.Grubliauskas patarė tarybai objektyviai vertinti ne tik statistinius duomenis apie gyventojų skaičių, Vyriausybės vykdomą SVV skatinimo politiką, bet ir savivaldybės biudžeto galimybes. O jos, švelniai tariant, labai kuklios, artėjančios prie nulio. Todėl gelbėjimosi ratą klaipėdiečiai turintys pasidaryti patys.
Vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad tiek SVV, tiek stambusis verslas biudžetą papildo vienodais mokesčiais - jokių išlygų nei vienam, nei kitam nedaroma. Prakalbus apie lengvatas, Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė patikino, jog miesto valdžia tokias lengvatas suteikia senamiestyje arba centre įsikūrusiems verslininkams, užsiimantiems menine ar turizmą skatinančia veikla, atliekantiems pastato ar fasado remontą. Nuo 2007-ųjų suteiktų lengvatų vertė siekia pusę milijono litų. Jomis kasmet pasinaudoja apie 30 įmonių. Tačiau šiemet lengvatų jau gali būti mažiau, nes senka įvairių mokesčių surinkimas ir traukiasi miesto biudžetas. Rinkliavos tiek smulkiesiems, tiek stambiesiems verslininkams taip pat esą vienodos. Daugiausia lėšų surenkama už komunalinių atliekų tvarkymą.
E.Cibienės teigimu, uostamiestyje daugėja žmonių, dirbančių pagal verslo liudijimą ir užsiimančių individualia veikla. 2011-aisiais verslo liudijimus įsigijo 4111 gyventojų, arba 200 daugiau negu prieš metus. 2011-ųjų sausį individualia veikla besiverčiančių asmenų užregistruota 53, šiemet sausį tokių jau buvo 83.
VMI duomenimis, dabar Klaipėdoje yra daugiau kaip 7 tūkst. akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių - 438 vidutinės įmonės, per 800 mažų ir per 5000 labai mažų. SVV sumoka mieste apie 47 proc. mokesčių, kitą pusę - didžiosios įmonės, tarp jų - pagrindinės jūrų uosto ir transporto bendrovės.
SVV algų nedidina
Klaipėdos apskrities VMI 2011 metais surinko 249,476 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (į valstybės ir savivaldybių biudžetus), arba 14,868 mln. litų daugiau negu 2010-aisiais. Užduotis įvykdyta 101 proc., įplaukė 1,8 mln. litų daugiau.
Klaipėdos mieste surenkamų mokesčių struktūroje didžiausią dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis - 55 proc. visų lėšų. Šių metų sausio 1 dieną mokesčius mokančių fizinių asmenų buvo 5510 daugiau nei prieš metus - iš viso 46 144 žmonės. Mažiau nei pusė - 21 031 mokesčių mokėtojas - priklauso SVV atstovams, t. y. dirba įmonėse, turinčiose mažiau kaip 250 darbuotojų.
Asmenų, gaunančių iki 800 litų algą per mėnesį, dalis 2011 metais padidėjo 1,2 proc., iki 27,2 procento. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Klaipėdos mieste pernai trečiąjį ketvirtį sudarė 1875 litus - palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, pakilo 1,3 proc. punkto.
Uostamiestyje šių metų sausio 1 dieną buvo 13 425 juridiniai mokesčių mokėtojai, 408 daugiau nei prieš metus. Iš jų 10 703 - SVV įmonės (49 proc. visų apskrities SVV įmonių).
Verslas uostamiestyje stambėja: daugėja bendrovių, akcinių ir uždarųjų akcinių (jos sudaro 53,6 proc. visų juridinių mokesčių mokėtojų), ir mažėja personalinių įmonių bei ūkinių bendrijų. Tokių dabar yra 3967 - 115 mažiau nei prieš metus.
Vyriausybinė „saulėlydžio“ politika valstybinių įmonių skaičių per metus sumažino trimis - iki 17. Tuo pat metu biudžetinių įstaigų sumažėjo 19 - iki 145. Tačiau 116, iki 2244, padaugėjo kitokių nebiudžetinių įstaigų ir organizacijų.
Daugiausia SVV įmonių, kaip ir kitur Lietuvoje, priklauso didmeninei bei mažmeninei prekybai - tokių yra 3674. Uostamiestyje susitelkusi daugiau kaip pusė visų šio tipo įmonių, įsteigtų apskrityje. Tačiau antra pagal reikšmę veikla išskiria Klaipėdą iš kitų regionų - transporto ir saugojimo paslaugų kategorijai priklauso 1529 SVV įmonės, arba 67 proc. visų šios rūšies įmonių, registruotų Klaipėdos apskrityje. Trečiąją vietą beveik lygiomis dalimis, po daugiau kaip 800 bendrovių, dalijasi apdirbamoji pramonė ir statyba. Pastebima, kad labiausiai mokesčių surinkimą lemia SVV atlyginimų lygis - jis gerokai atsilieka nuo didžiųjų uostamiesčio įmonių mokamų algų vidurkio, viršijančio 2 tūkst. litų. Smulkieji verslininkai elgiasi atsargiai ir neskuba didinti darbo užmokesčio fondų.
Sukasi 18 milijardų
Vertinant visas Klaipėdos įmones suskaičiuota, kad 2011 metais didžiausias kiekis pinigų sukosi apdirbamosios gamybos srityje - beveik 7 mlrd. litų, bemaž dvigubai daugiau negu prieš metus. O labiausiai, penktadaliu, smuko didmeninė ir mažmeninė prekyba - milijardu litų, iki 4,1 mlrd. litų. Vienu procentu ūgtelėjo ir į antrąją poziciją pagal pardavimo mastą pakilo transporto ir saugojimo veikla - ji sudarė 4,3 mlrd. litų.
2011 metais didžiausią pardavimo vertę nurodžiusių 10 stambiausių Klaipėdos mokesčių mokėtojų deklaravo 7 mlrd. 189 mln. 619 tūkst. litų, arba 2 mlrd. daugiau nei 2010-aisiais. Jų finansinė apyvarta sudaro 38 proc. visų miesto įmonių pardavimo, kuris 2011 metais padidėjo 23,3 proc., iki 18,85 mlrd. litų.
Uostamiestyje pelno mokestis sudaro 20 proc., akcizai - 9 proc. visų mieste surenkamų pajamų. Jei lygintume ankstesnių metų duomenis, matytume, kad pelno mokesčio mokėtojų ir jų sumokamų lėšų kasmet mažėja, nors bendras pramonės sektoriaus pelningumas kyla.
Kaip rodo 2010-ųjų statistika, pelno deklaracijas pateikusių mokesčių mokėtojų per metus sumažėjo pusantro tūkstančio - iki 5928, mokėtino pelno mokesčio priskaičiuota 14,4 mln. litų, arba 15 proc. mažiau, - iš viso 83,4 mln. litų. Tačiau tuo pat metu šios įmonės gavo 1,4 mlrd. litų pajamų daugiau - 14,4 mlrd. litų, o deklaruoto pelno kiekis padidėjo 41 proc., iki 488,66 mln. litų. Tokios žirklės atsirado suteikus įmonėms lengvatų investicijoms ir dėl finansinių užskaitų (nuostolių perėmimo).
Iki šiol daugiausia pelno mokesčio buvo sumokėta 2007 metais - 132 mln. litų. Tada šio mokesčio deklaracijas buvo pateikusi 7871 įmonė. 2011-aisiais Klaipėdos įmonės apmokestinamojo pelno priskaičiavo per 722 mln. litų, beveik 28 proc. daugiau negu 2010 metais. Duomenų apie įmonių sumokėtą pelno mokestį už pernykščius metus dar nėra. Tačiau iš surinktų deklaracijų matyti, kad pelningiausios 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, uostamiestyje buvo šios veiklos rūšys: transportas ir saugojimas (apmokestinamasis pelnas 230,3 mln. litų,
+ 23 proc.), prekyba (201,2 mln. litų, + 49 proc.), apdirbamoji gamyba (181,6 mln. litų, + 37 proc.). Labiausiai smuko statybos sektoriaus (- 22 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (- 21 proc.), apgyvendinimo paslaugų (- 16 proc.), kasybos ir karjerų (- 69,5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (- 46,4 proc.) įmonių pelningumas.
Klaipėdoje išsiskiria pridėtinės vertės mokestis (PVM) - dėl nuliniu tarifu apmokestinamo tiekimo, kuris sudaro 70 proc. viso Klaipėdos miesto mokesčių mokėtojų deklaruoto pardavimo, uostamiesčio pajamos iš PVM yra minusinės. Tai tik patvirtina, kad Klaipėda - transporto mazgas, kuriame dominuoja tarptautinė prekyba.
Didžiausi mokesčių mokėtojai Klaipėdos apskrityje
AB „Klaipėdos nafta“
Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“
AB „DFDS Seaways“
UAB „Manifoldas“
A.Anužio prekybos įmonė „Gindana“
UAB „Indorama Holdings Europe“
AB „Klaipėdos baldai“
UAB „Indorama Polymers Europe“
UAB „Hidrostatyba“
AB Vakarų laivų gamykla
Rašyti komentarą