Lietuvos valstybiniuose miškuose jau kelerius metus vykdoma Ąžuolynų atkūrimo programa, numatyta 2006 – 2021 metų laikotarpiui. Tačiau šis darbas vyksta gana sunkiai. Miškininkai sako, kad pasodinti ąžuoliukai ne visur sėkmingai prigyja ir auga.
Priežasčių, kodėl ąžuolus auginti nėra taip paprasta, yra nemažai: kanopinių žvėrių bei graužikų daroma žala, sodinukus stelbianti augmenija, oro kaitos daroma žala, įvairios medžių ligos. Tačiau miško sanitarinės apsaugos specialistai teigia, kad lemiamą reikšmę sėkmingam ąžuolo želdinių augimui turi medelynuose išaugintų sodmenų kokybė.
Kėdainių urėdija taip pat įpareigota iki 2021-ųjų kasmet atkurti po 63 ha ąžuolynų. Pasak urėdijos vyriausiojo miškininko Kazio Vutenco, vienuolika procentų šios urėdijos miškų sudaro ąžuolynai su rinktiniais ąžuolais. Todėl kiekvieną rudenį miškininkai renka giles. Praėjusį sezoną jų buvo surinkta daugiau nei 7 tonos. „Tai neblogai, tačiau gerais metais esame surinkę ir apie 20 tonų“, – sako vyr. miškininkas. Kur dedamos surinktos gilės?
K. Vutencas pasakoja, kad pirmiausia gilių pavyzdžiai vežami į miškų tarnybą, kur ištiriamas jų sveikatingumas, gyvybingumas ir kokybė. Visa tai nustačius išduodami sertifikatai. Pasak miškininko, kai kurios urėdijos giles sandėliuoja. Bet tą reikia daryti labai atsargiai, turi būti pritaikyta temperatūra, drėgmė ir t.t. Kėdainiškiai turi medelyną, todėl giles iš karto sodina į žemę.
„Kėdainių kraštas yra žemės ūkio kraštas, žemės čia derlingos, todėl neturime kur įveisti miškus. Miškai mūsų urėdijoje dažniausiai atkuriami“, – teigia K. Vutencas. Pasak jo, medelynas taip pat negali labai daug prisodinti ąžuoliukų, nes medis – ne gėlė, jis auga greičiau ir po kelių metų jau tampa medžiu, todėl jį kažkur reikia pasodinti. Kėdainių urėdijos medelynas ąžuoliukais aprūpina kitų rajonų miškų urėdijas. Daugiausia perka Rokiškio, Zarasų, Švenčionių, Utenos rajonų miškininkai. Į miškus ąžuoliukai sodinami 3 – 4 metų. Rudenį iš viso pardavė daugiau kaip 200 tūkstančių sodinukų, kitus urėdijos pirks pavasarį.
„Europos Sąjunga finansuoja dvi miško apželdinimo priemones – žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties teritorijose, todėl padaugėjo norinčiųjų atsodinti mišką žemės ūkio paskirties žemėse. Kasmet apželdinami vis didesni miško plotai. Daugiausia lapuočių, tarp jų ir ąžuolų, nes tinkamai juos prižiūrint didėja išmokos, – sako K. Vutencas. – Tačiau ąžuolams ne visada gerai parenkama žemė. Nereikėtų susigundžius didelėmis išmokomis ąžuolus auginti ten, kur jie augs silpni ir nepilnaverčiai. Šia prasme atitinkamą vaidmenį turėtų atlikti ir miškų urėdijų specialistų rekomendacijos.“ Miško įveisimo projektai, Kėdainių urėdijos vyr. miškininko teigimu, turėtų būti derinami su urėdijomis.
Rašyti komentarą