Atidaręs kitą spintą, Amanas išėmė vaizdajuostę. Ant nugarėlės buvo etiketė, o ant jos didžiulėmis raidėmis užrašytas pavadinimas KILPA. Užrašo jis negalėjo nepastebėti.
Koji Suzuki. Kilpa: skambutis III. „Obuolys“, 2007.
Trečioji trilogijos dalis, vis dar siejama vienos dalies su kita bendra viršelio tematika, pasirodė jau šių metų pradžioje ir, reikia tikėtis, sulaukė „Skambučio“ gerbėjų džiaugsmo. Visgi, pirmoji dalis, nudžiuginusi gotika ir tikru siaubu, krūpčiojimu skaitant, baigėsi. Antrojoje dalyje Koji Suzuki, arba Japonijos Stepheną Kingą, įtarėme sušlubavusia vaizduote. O trečioji dalis tapo nebe grynu siaubo literatūros žanru, o... fantastikos.
Kaip ir antroje dalyje, trečiojoje knygoje toliau plėtojamos vieningo siužeto užuomazgos, prasidėjusios dar nuo pirmosios knygos. Žinoma, veikėjai kiti, tačiau priešistorė, kurią autorius labai tvarkingai (ir kas kartą vis kompaktiškiau ir greičiau) papasakoja. Skaitydamas du kartus autoriaus pateiktą praėjusių knygų trumpą interpretaciją pastebi, jos prieš tai skaitytos knygos tampa geriau suvokiamomis.
Koji Suzuki visose trilogijos knygose kalba apie mutaciją. Neaišku, ar tai sutapimas, ar tik atsitiktinumas, tačiau laikui bėgant mutuoja ir paties rašytojo stilius. Jei pirmojoje knygoje galėjome džiaugtis grynu siaubo literatūros kūriniu, kuriame buvo visi privalomi elementai (šiurpuliukai, baimingas žvilgčiojimas sau už nugaros ir telefono baimė), trečioji trilogijos dalis virto fantastinės literatūros žanru.
Nuo pat trečiosios dalies pradžios skaitytojas ima įtarti, kad čia – kažkas ne taip. Veikėjas dar nė neįsibėgėjus veiksmui pajunta „neaprėpiamą daugybę į jį įsmigusių žvilgsnių“ (p. 8). Tiesa, kadangi jis dar pakankamai mažas (berniukas), galima įtarti, jog tai tik jo vaikiška ir labai laki vaizduotė. Tačiau jo tėvas, dirbantis su mokslininkais, bandančiais sukurti dirbtinę gyvybę kompiuteryje, peržengia visas ribas!
Pagrindinis knygos veikėjas – stulbinančiai protingas berniukas Amanas (žinant japonų auklėjimo sistemą ir jos privalumus, tuo, matyt, neverta stebėtis). Jis domisi įvairiausiais pasaulio reiškiniais, bet labiausiai jį domina gyvybė ir jos atsiradimas. Vaikis naršo internete, diskutuoja kartu su savo mokslininku tėvu įvairiausiom temom. Štai, pavyzdžiui, knygos rašytojo berniukui primesta ilgaamžiškumo ir gravitacijos santykio galimybė sudomino mane ne ką mažiau, nei pagrindinį veikėją.
Tačiau knygos pradžioje žarstomi fantastikos akmenėliai veiksmui besivystant virsta tikrais akmens rieduliais ir baugiai dundėdami ridinėjasi jau per visą trečią serijos dalį. Pagrindinis veikėjas suvokia, kad pasaulis surežisuotas, ima persikeldinėti į dirbtinį gyvybės pasaulį, įsikūnyti į kitus žmones, siekdamas suprasti, kaip nutiko taip, kad jo pasaulyje vienas po kito nuo retos vėžio formos viruso ėmė mirti milijonai žmonių.
Mano subjektyvia nuomone, Koji Suzuki taip paprastai ir net gan banalokai narpliodamas siužetą pigiai išsisuko. Taip viską narpliai supainiojus, nematomom linijom susiejus vieną veikėją su kitu, atomazga tikrai turėjo būti įmantresnė ir, žinoma, baisi. Tiesą sakant, skaitydamas nekrūptelėjau nei sykio. Dar blogiau, kai kuriose knygos vietose net šypsojausi! Visgi, nesu aš tikrasis fantastikos mėgėjas. Galbūt dėl to kai kurios knygos vietos sukėlė šypseną.
Apie trilogiją. Ši trilogija vadinama siaubo. Tačiau siaubo čia rasite tik pačioje pirmojoje knygoje. Sulig antra knyga jo atsargos Koji Suzuki galvoje užsibaigs ir pasiliks biologinės įmantrybės, susijusios su mutacija. Tikriausiai antrąją knygą galima pavadinti silpniausia grandyje. Trečiosios knygos jau niekaip nepriskirsime siaubo literatūros žanrui, tačiau galima ją pasidėti į fantastikos lentyną. Būtent skaitomumu, siužeto mezgimu, vidiniu patrauklumu trečioji dalis prilygsta pirmajai. O norintys gali šias dvi knygas skaityti net kaip atskirus ir nesusijusius kūrinius – tas kiek sunkiau bus su antrąja dalimi.
Pasigirsta plaktuko taukštelėjimas ir teisėjo balsas:
- Bendram išsilavinimui patariama nusipirkti nors vieną knygą pasirinktinai pagal labiau mėgstamą literatūros stilių. Tačiau jei įmanoma – rinktis visas tris ir pagaliau patiems suprasti, apie ką aš čia...
Rašyti komentarą