Direktoriaus nurodymus besąlygiškai vykdžiusios Šiaulių banko Kauno filialo kasininkės privalės solidariai su juo atlyginti buvusiai darbovietei padarytus nuostolius. Tačiau bosui skirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nei jam pasipriešinti nedrįsusioms pavaldinėms.
Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir išvaistymo Šiaulių banko Kauno filiale. Už tai buvo teisiami keturi filialo darbuotojai: buvęs direktorius Vidas Razvickas, vyresniosios kasininkės Alma Palavinskienė ir Raselė Jokubauskienė bei pastarąją per atostogas pavadavusi kasininkė Aušra Viktorova. V.Razvickas kaltintas tuo, kad, veikdamas drauge su R.Jokubauskiene ir A.Viktorova, pasisavino iš banko daugiau kaip 1,3 mln. litų. Iššvaistė dar daugiau - beveik pusantro milijono. A.Palavinskienė kaltinta padėjusi V.Razvickui pasisavinti dar pusę milijono litų. Buvęs filialo direktorius savo kaltę pripažino. Kasininkės neigė bendrininkavusios su nusikaltimus darančiu bosu.
Situacija be išeities?
Buvusios V.Razvicko pavaldinės tikino negalėjusios nevykdyti direktoriaus nurodymų, nes tai esą numatyta darbo instrukcijose. Tačiau pripažino, kad, būdamos materialiai atsakingos ir besąlygiškai paklusdamos neteisėtiems nurodymams, pažeidė kitas tarnybines instrukcijas.
Kaip teigė ašarų teisme nesuvaldžiusi R.Jokubauskienė, ji bandė priešintis boso savivalei, bet sulaukė kolegų pagiežos. Panašūs išbandymai moters laukdavo kiekvieno mėnesio pabaigoje, kai filialo vadybininkės, gaudavusios iš direktoriaus atitinkamus sąrašus, atnešdavo esą pinigų priėmimo kvitus be klientų parašų. R.Jokubauskienė privalėdavo patvirtinti šias „įmokas“ banko kompiuterinėje sistemoje, nes prieš tai telefonu sulaukdavo tokio vadovo nurodymo. Aferos prasidėjo dar 2006-2007 metais. Tik tada direktorius po kurio laiko atnešdavo pinigus. Todėl kasininkė ir buvo linkusi juo pasitikėti. Nors turbūt labiau bijojo užsitraukti boso nemalonę ir prarasti darbą.
Skola augo kaip ant mielių
Lemtingas lūžis, dėl kurio V.Razvickas su pavaldinėmis atsidūrė teisiamųjų suole, įvyko 2008 metais. Gegužę ir birželį jis paėmė iš R.Jokubauskienei patikėtos kasos daugiau kaip pusę milijono litų. Ne iškart - per septynis sykius. Kasininkė esą neišdrįso iš jo pareikalauti jokio tai patvirtinančio dokumento. Direktorius tikino, kad daro tai banko labui - neva gelbėdamas problemines paskolas. Kodėl R.Jokubauskienė išdavė V.Razvickui dar pusę milijono litų, nors kasoje jau buvo daugiau kaip 1 mln. litų trūkumas? „Turbūt buvau užburta“, - taip atsakė kasininkė. Ji teigė tikėjusi direktoriaus pažadais, kad šis viską sutvarkys. Ir kuo toliau, tuo mažiau miegodavusi naktimis. Netrukus dėl įtampos sublogo maždaug 10 kilogramų.
Į panašius spąstus pateko ir R.Jokubauskienę pavadavusi A.Viktorova. Moteris direktoriaus nurodymu turėjo patvirtinti neva į kasą įdėtą 90 tūkst. litų sumą. Tačiau kai V.Razvickas lapkričio viduryje paprašė duoti jam iš kasos 700 tūkst. eurų, jau pasimokiusi A.Viktorova rado savyje jėgų nepaklusti bosui. Nes žinojo, kad direktorius yra pasinaudojęs ne tik jos ir R.Jokubauskienės lojalumu, bet ir apgavęs filialui priklausančio „Vienybės“ klientų aptarnavimo skyriaus vyresniąją kasininkę A.Palavinskienę.
Vienas kartas nemelavo
A.Palavinskienė teisme pasakojo, kad V.Razvickas atėjo pas ją spalio pradžioje ir paprašė duoti iš kasos 380 tūkst. litų. Direktorius tvirtino viską suderinęs su banko vadovybe Šiauliuose. Tikino grąžinsiąs pinigus kitą dieną. Tačiau pasirodė tik po kelių dienų ir paprašė dar 185 tūkst. litų. Tada jau aiškino, kad viską grąžinsiąs vienu metu. A.Palavinskienė paskambino filialo vyriausiajai buhalterei. Ši teigė nieko apie jokius banko vadovybės nurodymus nežinanti. Tuomet paaiškėjo, kad dar didesni trūkumai slegia filialo vyresniąją kasininkę R.Jokubauskienę. Apie V.Razvicko aferas sužinojo ir banko vadovybė. Jos iniciatyva policijoje netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
V.Razvickas ir teisme įrodinėjo, kad nusikalto dėl ankstesnių banko vadovų, reikalavusių „rezultatų bet kokia kaina“. Jis tuos rezultatus esą ir „darė“, tačiau prisidarė tik nuostolių, kuriuos tapo vis sunkiau padengti. Teisėjas Algirdas Jaliniauskas konstatavo, kad 50-mečio V.Razvicko, kuris atvertus šią bylą teisme jau direktoriavo kitoje bendrovėje, kaltė visiškai įrodyta. Jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Patenkinti visi ieškiniai
Kaltinimai R.Jokubauskienei ir A.Palavinskienei nuosprendyje perkvalifikuoti į švelnesnius: iš didelės vertės joms patikėto svetimo turto pasisavinimo į jo išvaistymą. Nenustatyta, kad kasininkės būtų tyčia bendrininkavusios su V.Razvicku ir turėjusios iš to turtinės naudos. R.Jokubauskienė nuteista dvejų metų, A.Palavinskienė - pusantrų metų laisvės atėmimu. Nuo pat pradžių svetimo turto išvaistymu kaltinta A.Viktorova pasiųsta į pataisos namus vieniems metams. Tačiau visos jos, kaip ir V.Razvickas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos laisvėje. Be to, iš buvusio direktoriaus solidariai su R.Jokubauskiene Šiaulių bankui priteista daugiau kaip 1,84 mln. litų, solidariai su A.Palavinskiene - 565 tūkst. litų. Solidariai su A.Viktorova jis privalės padengti buvusiai darbovietei beveik 109 tūkst. litų nuostolį. Minėtiems ieškiniams išieškoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas ir laikinas visų nuteistųjų teisių apribojimas į jiems priklausantį turtą.
Dar ne pabaiga
Teismui perduota 11 šios bylos tomų - tik dalis Kauno ekonominės policijos tyrimo. Pas tyrėjus likusioje medžiagoje greičiausiai yra atsakymas, ką V.Razvickas darė su pasisavintais milijonais. Šią bylą taip pat netrukus planuojama perduoti teismui.
Minėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Razvicko vadovaujamas Šiaulių banko Kauno filialas suteikdavo fiktyvius kreditus. Įtariama, kad paskolas, išduodamas svetimų asmenų vardu, pasiimdavo pats filialo vadovas su dar keliais asmenimis. O „paskolinusieji“ jiems savo anketinius duomenis gaudavo tik simbolinį atlygį. Už fiktyvias paskolas buvo superkami butai ir žemės sklypai. Vidutinė šių sandėrių vertė - maždaug 100 tūkst. litų. Jų buvo apie 80. Nusikalstamam „bizniui“ sutrukdė prasidėjusi ekonominė krizė. Nepadėjo net karštligiškos pastangos vienas skolas dengti kitomis. Skubiai areštuoto V.Razvickui priklausančio turto vertė neprilygo nei savininko, nei šio bendrininkų skoloms. Tai daugiausia nekilnojamasis turtas, o jo vertė jau buvo kritusi.
Rašyti komentarą