Gintaro menininkų Rolando ir Alginos Žalimų namuose rūksta šio saulės akmens dūmas, gurkšnojama jo arbatėlė. Galbūt dėl to šeimynykščiai nebeprisimena, kada sirgo.
Abu kilę iš Palangos. Aplinkui gintaras nuo seno naudotas žmonėms gydyti. Daugelyje pajūrio šeimų jo dūmas buvo pirmutinis vaistas ausims gydyti.
„Vaikystėje ausų uždegimas man buvo didžiausia problema. Mama pasmilkydavo gintarą ir tai padėdavo. Jo dūmas šiltas, o šiluma ramina. Gal padėdavo ir tam tikros medžiagos, kurių turi gintaras. Vėliau šį metodą taikėme ir savo vaikams“, - pasakojo R.Žalimas.
Smilkoma taip: iš popieriaus susukamas piltuvėlis ir smailesnis galas nukreipiamas į ausį. Pro jį leidžiami gintaro dūmai. Anot R.Žalimo, dar geriau smilkyti dulkes, likusias apdirbus gintarą. Jų dūmas - gražiai pilkas, o gintaro - juodas. „Smilkoma, kol skausmas nurimsta. Bet iš tiesų poveikis pasireiškia iš karto“, - pridūrė Algina.
Pašnekovai perspėjo: nors gintaro dūmas ir nuramina, tuo metu sumažina ar pašalina skausmą, tačiau ligos neišgydo. Todėl sunegalavusįjį dar būtina parodyti gydytojui.
„Gintaras - ne vaistas. Tai daugiau profilaktinė, sveikatinimo priemonė, kuri stiprina, padeda subalansuoti organizmo veiklą, suteikia jam daugiau energijos. Rimtesni dalykai - jau profesionalių gydytojų reikalas“, - pabrėžė R.Žalimas.
Baltijos gintaras išskirtinis
Sveikatinančių gintaro savybių žinovais tapę menininkai informaciją apie jas rinko internete ir iš knygų. Deja, beveik visa literatūra parašyta vokiečių, lenkų arba rusų kalbomis. Tenka kliautis rusų mokslininkų tyrimais, nes didesnio lietuvių dėmesio gintaras nesulaukė. Gal todėl, kad mūsų krašte nėra šios srities pramonės. Tuo metu Kaliningrado srityje, turinčioje pagrindinę gintaro kasyklą pasaulyje, atlikta svarių darbų.
Beje, tik 7 proc. Kaliningrado srityje iškasamo gintaro panaudojama papuošalams gaminti. Pagrindiniai produktai yra aliejus ir rūgštis, išgaunami lydant gintarą aukštoje temperatūroje. Šiuos produktus jau daug metų rusai naudoja farmacijos ir kosmetologijos pramonėje. Gintaro rūgšties druskŲ dedama į rusų sukurtus vaistus nuo vėžio.
Nors pasaulyje yra daugiau kaip 350 skirtingų rūšių gintaro, rūgšties turi vienintelis Baltijos gintaras sukcinitas, susidaręs iš priešistorinių pušų pinus succinifera sakų. Minėtą rūgštį gamina ir žmogaus organizmas, bet gavus jos papildomai greičiau atsinaujina ląstelės, sustiprėja imunitetas, pagausėja energijos.
Dūmas nuo užkrato
Baltijos jūra sukcinito išmeta ruože tarp Gdansko ir Ventspilio, dar šiek tiek - prie Rygos. Anot R.Žalimo, šių teritorijų gyventojai nuo seno naudojo gintarą smilkymams ir tinktūroms gaminti.
Gintaro smilkalai skleidžia malonų atpažįstamą kvapą - anksčiau taip kvepėdavo bažnyčiose. Iki nepriklausomybės atkūrimo bent jau pajūrio maldos namuose buvo smilkomas būtent gintaras. Esama liudijimų, jog tai daryta dar nuo tada, kai mūsų pajūrį užgrobė kryžiuočiai.
„Gintaro dūmai turi dezinfekuojamųjų savybių. Juk į bažnyčią susirenka visokių žmonių, taip pat ir sergančių. Tad smilkalai ne tik padeda maldoms nueiti į dangų, bet ir šiek tiek dezinfekuoja tas didžiules patalpas“, - tikino R.Žalimas.
Tuo metu A.Žalimienė priminė rašytiniuose šaltiniuose pasakojamas legendas apie tai, kad gelbstint Gdansko miestą nuo viduramžiais siautusio maro buvo kūrenti laužai ir į juos mėtomas gintaras. Tikėtasi, jog sklindantys dūmai padės įveikti užkratą.
„Skaičiau, kad senais laikais Prūsijos meistrai, kurie apdirbdavo gintarą, sirgdavo mažiausiai, o jei užklupdavo maras, atsilaikydavo, išlikdavo“, - kalbėjo R.Žalimas. Net ir žodis „gintaras“ kildinamas iš žodžio „ginti“ - nuo ligų ir kitų blogybių.
Žalimai patys gamina gintaro smilkalus. Jiems naudoja liepos lazdeles, gintaro dulkes ir natūralų rišiklį. Norėdami sužinoti, ar šių smilkalų degimo produktai nėra kenksmingi, ištyrė juos Varšuvos nacionaliniame higienos institute. Lietuvoje laboratoriniai oro toksikologiniai tyrimai kol kas neatliekami, o lenkai nustatė, kad gintaro smilkalai yra netoksiški.
Tinka ir milteliai
Pasak R.Žalimo, neturint smilkalų galima pasigaminti gintaro miltelių. Tam reikia naudoti porcelianinę arba akmeninę grūstuvę (nuo trinties į metalą gintaras išsikrauna). Trinamas gintaras turi būti švarus, tad prieš tai jį reikia nuvalyti, nuplauti. Galima nuplikyti verdančiu vandeniu arba, užpylus spirito, nudeginti. Žinovai sako, kad gintaras aktyvuojamas būtent deginamas. Švarūs gabalėliai sutrinami grūstuve iki miltelių ir naudojami kaip smilkalai.
Seniau žmonės iš krosnies paimdavo žariją ir ant jos užberdavo ne tik gintaro, bet ir džiovintų žolelių. Bažnyčiose smilkyti gintaro milteliai irgi būdavo beriami ant žarijų. Jeigu jų neturite, galite įsigyti tabako krautuvėse parduodamų presuotų anglių vandens pypkėms (kaljanams). Angliai nudegus lieka žarija. Užberkite ant jos gintaro miltelių ar mišinių su jais ir taip pasigaminsite natūralių smilkalų.
Pasižymi subtiliu skoniu
“Manau, kad ir gintaro arbata stiprina imunitetą. Patys ją geriame ir neatsimenu, kada sirgome. Nors arbatos poveikį sunku įvertinti. Juk nežinai, kodėl nesergi, - ar dėl to, kad ją geri, ar dėl kokių nors kitų priežasčių“, - svarstė R.Žalimas.
Pasak jo, gintaro arbata yra šarminė, todėl padeda atkurti pusiausvyrą rūgščių pernelyg paveiktame organizme. Norint pasigaminti tokios arbatos švarius gintarėlius reikia užplikyti verdančiu vandeniu ir palaikyti pusę valandos. Gintarais pagerintas vanduo suminkštėja, sumažėja jo įtampa. Šis gėrimas tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Gintaro arbatos skonis labai švelnus, subtilus, turi pušies, medžio prieskonį. Dažnai žmonės jį pajunta po 3-4 karto. Nenuostabu, juk esame pripratę prie stipresnio skonio, tarkime, kavos.
Gintaro arbatėlei Žalimai pusantrų metų naudoja tuos pačius akmenukus. Jie tinka tol, kol jaučiamas skonis. Tik kas 3-4 užpylimus gintariukus reikėtų išdėlioti kur nors ant palangės priešais saulutę, kad padžiūtų. Gavę saulės jie įsikrauna energijos ir yra tinkami naudoti toliau.
Organizmą stiprinanti gintaro rūgštis pradeda išsiskirti esant jau 37-40 laipsnių C, bet užpylus karštu vandeniu tai vyksta nelabai intensyviai. Veikiant alkoholiu jos išsiskiria daugiau, todėl žinovai dar gamina gintaro tinktūrą. Kad sustiprintum vaistažolių arbatos poveikį, tereikia įlašinti į ją kelis lašelius šios tinktūros. Jei kyla temperatūra, ja galima įtrinti pėdas, tinka ir krūtinės sričiai.
Ir arbatai, ir tinktūrai gaminti verčiau naudoti neapdirbtą smulkų gintarą. Kuo gabalėliai smulkesni, tuo didesnė paviršiaus žievė, o būtent joje yra didžiausia gintaro rūgšties koncentracija.
„Daug kas sako, kad mūsų pajūryje rastas gintaras mažiau tinkamas sveikatinimui nei iškastas karjere, mat jo žievę nuskalauja vanduo. Jūra iš tiesų paima tam tikrą dalį vertingųjų savybių, bet į krantą išmestas gintaras tėra gal 30 proc. blogesnis nei iš karjero“, - patikino R.Žalimas.
Rašyti komentarą