Šiandien Užgavėnės - žiemos palydėtuvės ir pavasario žadinimas, mėsėdžio pabaiga, linksma ir triukšminga šventė. Ja prasideda priešvelykinio susikaupimo metas - gavėnia. Užgavėnės visuomet būna antradienį, tačiau jau praėjusį savaitgalį daugelyje Lietuvos vietovių siausta iš širdies ir į dausas palydėta Morė.
Ubagų karalystėje
Morė šeštadienį supleškėjo ant laužo ir sostinės Rotušės aikštėje. Jos atsisveikinimą lydėjo ubagų dainos, kurias atliko tautiška kapelija „Sutaras“, vadovaujama Antano Foko. Šiemet sausį kolektyvas išleido kompaktinę plokštelę, kokios lig šiol neturėjome - „Ubagų karalystės monai“. Įžangos žodyje tariama, jog šis kolektyvo darbas skiriamas visiems, kas šiandien nevalgė, nežinia kur miegojo, rengėsi, ką rado ant tako, ir nežino, kas jų laukia rytoj... elgetoms, pabėgėliams, vergams, įkaitams, išvarytiems, nuskriaustiems, apgautiems, nereikalingiems... Europoje... Afrikoje... Amerikoje... ubagų karalystėje!..
Likimas mėgsta pokštauti, ir kas žino, gal rytoj jis kaip tik jums į rankas įduos „terbą ir lazdą“... Visiškai to nelinkime, nors, kol skaitysite šias eilutes, pasaulyje iš bado, dėl prievartos ir nepriteklių numirs keli šimtai žmonių... Skurdas ir neviltis prasideda ten, kur blizga marmuras ir karaliauja aukso luitai. Dažnai jie sukrauti ant sudūlėjusių kaulų tomis pačiomis rankomis, kurios, nebeturėdamos į ką įsitverti, nugalėjusios žmoniškąjį orumą būdavo ištiesiamos prašant vandens ar kąsnio duonos. „Laimingas ne tas, kuris prašo, bet tas, kuris duoda,“ - Šventojo Rašto teiginys šiandien visiškai užbrauktas. Dabar nebereikia karų nei perversmų, kad galėtum pasiimti svetimo gerą. Ubagas už gautą išmaldą sukalbėdavo poterius, o dabar - pasiimama bet kas ir bet kada, net nesusimąstant apie padorumą, meilę ar moralę. Tačiau dar skaudesnis - organizuotas ubagavimas rinkliavomis, mokesčiais. Jei tai ir pavadintume rėmimu, solidarumu, taupymu ar tiesiog vienos, pasijutusios itin reikšminga homo sapiens grupuotės naudojimusi kitų socialinių grupių sąskaita, vis tiek nepaslėpsi ubagavimo, kad ir naujoviškomis formomis. Jau prieš kelis šimtus metų elgetavo kunigaikščiai, ūkininkai, dvarininkai, žyniai, kareiviai, miestelėnai, taigi - verslininkai, valdininkai, bankininkai, politikai, tarnautojai, ekonomikos ir gerovės pranašai, dabar mums iškilmingai pareiškiantys - sulaukėme krizės, susiveržkite diržus... Bet... ne tas yra ubagas, kuris nieko neturi, tik tas, kuris dvasios ubagas yra!.. Todėl labai tikime, kad sugebėsite atskirti, kas yra ubagas, kas yra valkata ir kas yra plėšikas.
Rašyti komentarą