Vengrija teigia esanti dėkinga Lietuvai už parodytą solidarumą, Budapeštui sulaukus „nepagrįstų kaltinimų“ iš užsienio dėl naujų įstatymų, ir ketina išsakyti šią padėką parlamento rezoliucija, kuri pirmadienį svarstoma Nacionalinėje Asamblėjoje.
„Parlamento rezoliucija reiškiamas dėkingumas Lietuvai ir Lenkijai už parodytą solidarumą, atsiradus nepagrįstiems kaltinimams, kuriais abejojama Vengrijos demokratija ir iš dalies Vengrijos apsisprendimo teise“, - BNS pirmadienį sakė Vengrijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Zsoltas Nemethas (Žoltas Nemetas).
Diplomato teigimu, dėl rezoliucijos pirmadienio vakarą rengiami debatai parlamente, o balsavimas dėl dokumento įvyks po savaitės.
„Rezoliuciją remia labai didelė dauguma“, - interviu telefonu iš Budapešto teigė Z.Nemethas.
Vengrijos parlamento rezoliucijos projekte reiškiamas dėkingumas Lietuvos pilietinei visuomenei ir politikams, kurie, anot dokumento autorių, stojo vengrų pusėn jiems patiems sprendžiant savo likimą ir „pasisakė už Vengrijos suverenitetą ir apsisprendimo teisę“.
Anot autorių, Lietuvos ir Vengrijos žmonių solidarumas, kaip ir 1956 ar 1989-1991 metais, yra bendros atsakomybės už Europos tautų laisvę išraiška. Vengrai rezoliucijoje Lietuvą vadina ypač svarbiu sąjungininku ir draugu.
„Ačiū, Lietuva!“, - tokiais žodžiais baigiamas rezoliucijos projektas, kurį BNS perdavė Vengrijos ambasada.
Vengrijos valdžia, kurioje įsitvirtinusi Viktoro Orbano dešinioji „Fidesz“ partija, sulaukė priekaištų dėl naujų įstatymų, kurie, pasak kritikų, riboja žiniasklaidos laisvę ir stumia šalį autoritarizmo link.
Europos Komisija prieš mėnesį pradėjo teisinę procedūrą dėl teisės aktų, manydama, kad jie gali pažeisti centrinio banko, duomenų apsaugos tarnybos ir teisminės sistemos nepriklausomybę.
Tačiau Z.Nemethas tvirtino, kad priekaištus didžia dalimi lėmė buvusios komunistinės nomenklatūros siekis išsaugoti savo pozicijas, kurias pajudino dešiniųjų vyriausybė.
„Ne atsitiktinumas, kad solidarumo sulaukiame iš draugiškų Vidurio Europos šalių. Šios šalys patyrė pokomunistinį laikotarpį ir žino, kaip sunku atsikratyti įtakingų pokomunistinių tinklų. Būtent tai Vengrija bando padaryti priėmusi naująją Konstituciją“, - BNS sakė diplomatas.
Jo teigimu, Vengrijos parlamente „pokomunistinės jėgos“ - socialistai - neketina balsuoti už Lietuvai ir Lenkijai dėkojančias rezoliucijas.
Vengrijos dešiniųjų dėkingumo Lietuva sulaukė, kai grupė parlamentarų Seime parengė rezoliucijos projektą „Dėl Vengrijos suverenumo ir laisvo apsisprendimo“.
Jame Seimo nariai sako gerbiantys vengrų tautos „teisėtą apsisprendimą pakeisti dar 1949 metais komunistinio režimo valdymo metais priimtą Konstituciją, vengrų tautos laisvę kildinant iš didvyriškos 1956 metų revoliucijos ir taip nutraukti ryšį su svetimo okupacinio režimo prievarta primestu palikimu“.
Rezoliucijos projekte Lietuvos politikai teigia remiantys „Vengrijos Konstitucijoje įtvirtintą siekį puoselėti tradicines vertybes“ ir pabrėžia, kad Konstitucija „gina iš vyro ir moters laisvu apsisprendimu sudarytos santuokos kylančią šeimą, laikydama ją valstybės ir tautos pagrindu“.
Seimo nariai teigia, kad „šiuolaikinėje Europoje vykstanti tradicinės bendruomenės ir šeimos sampratos kaita lemia rimtus iššūkius nacionalinių valstybių suverenumui“ ir rekomenduoja Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui „griežtai nepritarti viršvalstybinių Europos Sąjungos institucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą“.
Paramą Vengrijai viešai išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kuris praeitą mėnesį Europos liaudies partijai priklausančius Europos Sąjungos (ES) šalių ministrus paragino išreikšti solidarumą ir paramą Vengrijai.
„Vengrijos ir Europos Komisijos dialogo negalima sieti su kai kurių valstybių narių siekiu Vengrijos konstitucijos reikalus svarstyti ES Tarybos lygmeniu, nes tai pažeistų ES sutartį“, - tuomet sakė A.Ažubalis.
Z.Nemethas teigė, kad išpuoliai prieš Vengriją yra išpuoliai prieš vertybes, kurios įtvirtintos šiemet įsigaliojusioje Konstitucijoje.
Naujajame pagrindiniame Vengrijos įstatyme minimas Dievas, santuoka apibūdinama kaip vyro ir moters sąjunga ir numatoma, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento. Šios nuostatos taip pat sulaukė kritikos iš kai kurių tarptautinių organizacijų ir kai kurių ES valstybių narių.
„Naujoji Vengrijos Konstitucija yra orientuota į vertybes. Ir kai vykdomi išpuoliai prieš mus, ne tik mes, kaip vengrai, esame atakuojami, bet nepagrįstai atakuojamos šios vertybės. Šių vertybių gynimas nėra vien nacionalinis reikalas, tai visos Europos reikalas, ypač Vidurio Europos reikalas“, - kalbėjo Z.Nemethas.
Rašyti komentarą