„Jei vienoje Europos Sąjungos valstybėje rusų kalba taptų oficialia valstybine kalba, tai parašus būtų galima pradėti rinkti dar bent 7–8 ES valstybėse, kad rusų kalba taptų ir oficialia ES kalba“, – įspėja Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės pirmininkas Romualdas Ražukas. Latvijos rinkėjų ryžtingai atmestą pasiūlymą suteikti rusų kalbai valstybinės kalbos statusą su džiaugsmu sveikino ir Lietuvos žmonės.
Plačiai kalbama, kad referendumo iniciatoriai nesustos ir bandys rusų kalbą skelbti bent tam tikrų Latvijos regionų „antrąja valstybine kalba“. Susidaro įspūdis, kad šis referendumas buvo tik toli siekiančių planų pradžia?
Yra keletas tolimesnio scenarijaus versijų. Viena tokia, kad referendumą inicijavusi radikali grupė (nereikia kalbėti apie visus Latvijos rusakalbius), dėl kurios finansavimo ir rėmimo iš užsienio yra įvairių įtarimų, įgyvendina tokią politiką, kurią galima palyginti su tuo, kas vyko Veimaro respublikos laikais Vokietijoje. Tada Adolfas Hitleris surengė keturis referendumus ir pamažu, referendumas po referendumo, užgrobė visą valstybės valdžią.
Žinoma, rusakalbė mažuma Latvijoje to negali padaryti vien dėl savo skaičiaus. Tačiau planai ir toliau rengti referendumus nėra slepiami. Jau yra numatytas dėl pilietybės suteikimo ne piliečiams. Jei šis nepavyks, tai pusmečio bus rengiamas dar vienas referendumas – dėl dabartinio Latvijos Seimo paleidimo. Žodžiu, šita referendumų grandinė jau numatyta ir vykdoma.
Panašu, kad šitų iniciatyvų rengėjai patys nelabai tiki, kad kažko pasiektų, tačiau bent bandoma destabilizuoti padėtį valstybėje. Tikimasi, bent griauti Latviją, kokią mes įsivaizduojame – 1918 metais įkurtą nacionalinę valstybę. Vienintelę valstybę, kurioje latvių nacija gali egzistuoti, vystytis ir reikštis.
Kita versija, pastangos rusakalbių partijų susivienijimui „Santarvė“ kažkokiu būdu pereiti iš opozicijos į valdančiąją koaliciją. Kažin ar tai pavyktų padaryti visam susivienijimui, nes kažin ar socialisto A. Rubiko programa, kurioje rašoma, kad „buržuazinės demokratijos sąlygomis kovojama už proletariato diktatūrą“, patrauktų platesnius sluoksnius. Jūs, beje, žinote, kas yra Rubikas? Tai lyg jūsų M. Burokevičius. Šis planas tapo sunkiai įgyvendinamas po šio referendumo. Į valdančiąją koaliciją jau nepatektų net patys lojaliausi, demokratiškiausi rusakalbių atstovai.
Nors šiaip referendumo metu lyg nieko ir neįvyko. Policija tik penkis girtuoklius sulaikė. (Juokiasi.) Kitokių incidentų nebuvo. Rimčiau kalbant, politinė įtampa, ypač politikų ir žiniasklaidos lygyje, auga ir auga. Žmonės kol kas į visa tai reaguoja ramiau.
Latvija apžvalgininkų apibūdinama kaip silpniausia Baltijos valstybių grandis – didžia dalimi ir dėl labai didelio rusakalbių procento. Ar šis referendumas, ir iš jo pasekmių galėjusios kilti grėsmės, nesuteiks papildomo impulso dar didesniam latvių susitelkimui?
Apie tai kalbama ne tik Lietuvoje, apie tai neseniai kalbėjo buvusi prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Jos manymu, Latvija dėl demografinės situacijos ir etninės gyventojų sudėties iš tiesų yra tapusi silpniausia grandimi. Arba bent tokia laikoma tų jėgų, kurios inspiruoja tokius referendumus. V. Vykė-Freiberga kalbėjo ir apie trečią galimą scenarijų, kurio nepaminėjau. Jei vienoje Europos Sąjungos valstybėje rusų kalba taptų oficialia valstybine kalba, tai parašus būtų galima pradėti rinkti dar bent 7–8 ES valstybėse, kad rusų kalba taptų ir oficialia ES kalba. Milijoną parašų surinkti pavyktų.
LATVIJOJE ĮVYKO REFERENDUMAS DĖL RUSŲ KALBOS STATUSO
Tačiau Latvijai ši situacija nėra nauja, nes puikiai atsimenu, kaip sunku buvo 1990–1991 metais neišprovokuoti rusakalbės mažumos, kurią tuo metu rėmė sovietų armija, saugumas, žvalgyba. Tad šis referendumas irgi niekam nebuvo reikalingas, žmonės ėjo į jį skaudančia širdimi, bet ta didelė persvara duoda ir impulsą valstybės stabilumui. Suprantama, kad su rusakalbe mažuma reikia kalbėtis, kažką daryti, atidėlioti reikalų jau nėra kur ir kada. Turime iki galo įgyvendinti tą didelį priemonių, skirtų šios mažumos integravimui, planą, kuris vykdomas tuos visus 20 metų. O jis savo vaisių davė, nes manau, kad prieš rusų kalbos įvalstybinimą balsavo ne vien latviai, o ir prolatviškai nusiteikę rusai. Pavyzdžiui, nematau priežasties, kad Latvijos lietuviai, kurie sudaro 1,3 proc. gyventojų, būtų balsavę už rusų kalbą. Panaši padėtis yra ir su didesne lenkų dalimi.
Politinis šalies elitas – partijos – suvokė realią tokių nesibaigiančių referendumų grėsmę ar, kaip įprasta Lietuvoje sakyti, dar vis vyrauja „siauri partiniai interesai“?
Šį kartą visos partijos buvo vieningos ir kvietė žmones – panaudodamos visą savo įtaką, energiją, išteklius – eiti balsuoti prieš rusų kalbos suvalstybinimą. Ir Seime vieningai priėmėme pareiškimą, kuriame išdėstėme latvių kalbos, kaip vienijančio elemento, svarbą. Beje, jei reikėtų, ir lietuviai tą patį pasakytų. Net opozicijoje esantys žalieji ir žemdirbiai šį kartą nebuvo prieš. Sakoma, kad, kai prasideda gaisras, visi yra vieningi ir puola jo gesinti. Čia buvo tas atvejis.
Nekalbėčiau apie siaurus partinius interesus, tačiau man, kaip dabartinio Latvijos Seimo nariui, dažnai stinga kažkokios valstybinės valdžios vertikalės. Nekalbu apie dažnai girdimą valdžios vertikalę Rusijoje. Ne apie tokią vertikalę kalbu, o vieningą valstybės suvokimą nuo pačių valdžios viršūnių iki pačių apačių. Supratimo apie tai, ko mums reikia ateityje. Blogai, kad Latvijoje tie vadinamieji prioritetai labai dažnai keičiasi su naujų vyriausybių atėjimu.
O kalbant apie rusų mažumą, manau, kad daugmaž po 20 metų padėtis Latvijoje bus daug geresnė už dabartinę. Jau dabar mokyklas baigę ar besimokantys jaunuoliai kalba latviškai. Gal išskyrus rytinę dalį, Latgaliją, kur fiziškai latvių labai mažai ir rusai neturi su kuo kalbėtis latviškai. Yra rajonų, kur jau nėra latvių! Tai nėra pasiteisinimas, bet rimta priežastis, kodėl latvių kalba neplinta.
Tačiau Rygoje, kurioje yra 42 proc. latvių, net 63 proc. nubalsavo prieš rusų kalbą. Manau, kad tokį rezultatą lėmė jau ne vienerius metus vykdoma švietimo, latvių kalbos puoselėjimo politika, kuri nors ir kritikuojama, bet duoda savo rezultatų.
Vis tik tenka pripažinti, kad artimiausiais metais mūsų laukia įvairūs nemalonūs išbandymai.
Rašyti komentarą