Sekmadienį Lietuvą užgriuvusi pūga tapo prakeiksmu vairuotojams. Ypač tiems, kurių nesuvaldyti automobiliai nulėkė nuo kelių ir virto metalo laužo krūvomis. Žinoma, kaip ir visad – kritikos strėlės užgriuvo kelininkus. Tačiau šie atrėžia – keliai valyti pagal galimybes, avarijos – dėl vairuotojų klaidų.
Alfa.lt kalbintas Automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas tikino, kad didžiausia bėda, jog vairuotojai nepasirenka saugaus greičio. Paprastai tai ir tampa nelaimės priežastimi.
„Keliai sutvarkomi tiek, kad pasirinkus tinkamą greitį nelaimių neturėtų nutikti. Tačiau žmonės dažnai neįvertina greičio. Tarkime, magistraliniais keliais sniego valytuvai dažnai važiuoja 80 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau juos vis vien bandoma aplenkti. Manau, kad to daryti tikrai nereikėtų“, – sakė pašnekovas.
Specialistas taip pat ragina vairuotojus, aplenkinėjant sniego valytuvus, tai daryti itin atsargiai, nes valomas sniegas gali pabloginti matomumą. Be to, valytuvai dažnai važiuoja po du ar net tris. Todėl aplenkus pirmąjį, reikėtų saugotis likusių.
Uždaryti kelių nereikia
Paklaustas apie kai kurių šalių naudojamas perspėjimo sistemas ar net dėl prastų orų uždaromus kelius, R. Indrulėnas teigė, kad Lietuvoje tai nėra aktualu.
„Kelius uždaro paprastai kalnuotose vietovėse. Ten, kur išvažiuoti tikrai sunku, kur galimas sniego lavinų pavojus. Lietuva – lygumų šalis. Galiu tik patikinti, kad šiemet nebuvo neišvažiuojamų kelių. Nors ankstesniais metais taip yra pasitaikę“, – sakė specialistas.
R. Indrulėnas nemato ir perspėjimo sistemos reikalingumo. Šiuo metu kelyje iš Vilniaus į Kauną veikia keli stendai. Tačiau esą žmonės ir taip žino apie bendras oro sąlygas. Tiksliai apie kelių būklę gali informuoti konkrečių rajonų kelininkai. Būtent jiems prieš išsirengiant į kelionę ir reikėtų skambinti.
„Įrengti perspėjimo sistemas rajoniniuose keliuose būtų labai brangu ir neracionalu“, – sakė pašnekovas.
Problemiškiausia – pajūryje
Pasak specialisto, keblios eismo sąlygos susidaro visoje Lietuvoje. Tačiau sunkiausiai prognozuojamas ruožas – pajūris. Čia, maždaug nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio, oro sąlygos keičiasi itin dažnai. Sniegas kaitaliojasi su lietumi, šlapdriba, plikledžiu.
Kitose šalies vietose orai keičiasi lėčiau, todėl ir prognozuoti eismo sąlygas – lengviau.
„Reikia suprasti, kad, esant sudėtingoms oro sąlygoms, keliai niekad nebus tokie, kokie būna vasarą, ir tai reikia įvertinti“, – sakė R. Indrulėnas.
Laužo taisykles
Kaip Alfa.lt jau yra rašiusi, specialistų manymu, vairuojantys lietuviai daro keletą pagrindinių klaidų, kurios dažniausiai ir sukelia nelaimes.
Žurnalo „Autosportas“ redaktorius ir VšĮ „Ekstremvita“ klubo direktorius Artūras Pakėnas tikino, kad daugumos avarijų būtų galima išvengti laikantis keleto pagrindinių vairavimo ir automobilio priežiūros taisyklių.
Ne mažiau svarbu ne tik pasirūpinti automobilio technine būkle, bet ir keisti patį vairavimo stilių, mąstymą apie savo elgesį kelyje. Pirmiausia – suprasti, kad automobilio ir kelio santykis pasikeitė. Todėl viską reikia daryti švelniau – pradedant akceleratoriaus spaudimu, baigiant stabdymu.
„Švelniau nereiškia lėtai. Švelniau reiškia, kad reikia atsisakyti grubaus elgesio kelyje. O švelniai gali būti ir greitai. Tačiau pirmiausia, kai iškris sniegas, siūlau kokioje nors aikštelėje atgaivinti vairavimo įgūdžius ant slidžios dangos. Pabandyti vairuoti veikiant ABS sistemai, greitėti, stabdyti, prisiminti, kaip elgiasi automobilis pradėjus slysti šonu. Visa tai reikia atlikti automobiliu su žieminėmis padangomis“, – vardijo A. Pakėnas.
Žinoma, aprūpinti automobilį geromis padangomis nepakanka. Reikia pakeisti ir stabdymo įpročius. Specialistai rekomenduoja pirmiausia stabdyti smarkiau, gerokai sumažinti greitį, tada atlikti papildomą stabdymą ir sustoti ten, kur reikia.
„Svarbu nepamiršti, kad ties sankryžomis dažnai būna nemažai suvažinėto, sutrinto ledo. Dėl vairuotojų neatidumo įvykstančios avarijos dažnai smulkios, bet nemalonios. Juk sulaužytas buferis ar išmuštas žibintas irgi atsieina tiek pinigų, tiek nervų, tiek laiko“, – sakė vyras.
Dar vienas patarimas – nusipirkti šluotelę sniegui ir ledo gremžtuką.
„Lietuviai labai įdomiai važinėja žiemą. Kartais gatvės būna pilnos ne automobilių, o tankų. Kai kokia banko ar nuolaidų kortele šiek tiek pragremžiamas ledas ant stiklo ir važiuojama žiūrint pro tą skylutę. Kadangi Vilniuje vidutinė kelionė trunka apie 7 kilometrus, tai nemaža dalis vairuotojų visą žiemą ir pravažinėja kaip tankuose“, – stebėjosi vyras.
A. Pakėno nuomone, pajudėti iš vietos automobiliu reiktų tik tada, kai jo langai ir šoninio vaizdo veidrodėliai – švarūs.
A. Pakėnas kategoriškai pataria padangas rinktis tik specializuotose padangų parduotuvėse, o ne prekybos centruose. Priežastis – paprasta: specializuotose parduotuvėse konsultantai įvertina tiek kliento automobilį, tiek vairavimo stilių, tiek dažniausiai įveikiamus maršrutus ir pagal tai parenka geriausiai tinkantį variantą.
„Kiek teko stebėti tokių parduotuvių darbą, bendrauti su konsultantais, jie tikrai neblogai paruošti. Prieš kiekvieną sezoną, kai reikia keisti padangas, jie specialiai mokomi. O kas jums patars įprastame prekybos centre? Kasininkė“, – klausė vyras.
Pašnekovas teigia pastebintis dar vieną tautiečių daromą klaidą.
„Kartą teko stebėti padangų bandymus ant Elektrėnų marių ledo. Tada paaiškėjo įdomus dalykas. Niekam nėra paslaptis, kad lietuviai dažnai perka po dvi naujas padangas, kuriomis keičia labiau susidėvėjusias. Tačiau tai, kaip jie jas naudoja, dažnai yra klaida“, – pasakojo A. Pakėnas.
Minėtų bandymų metu paaiškėjo, kad neklysta tie, kurie dvi naujas padangas deda gale, jei jų automobiliai varomi užpakaliniais ratais. Tačiau smarkiai apsirinka tie, kurie labiau nudilusius ratus palieka gale automobiliams su priekiniais varomaisiais ratais.
„Pasivažinėjus ant ledo, stebint profesionalių bandytojų pasirodymus, paaiškėjo, kad automobiliams su priekiniais varomaisiais ratais naujas padangas geriausia dėti ant užpakalinių ratų. Net su nudilusiu priekiniu apavu automobilis pajuda iš vietos. Tačiau, jei gale yra padangos nudilusiu protektoriumi, mašina pasidaro nestabili, lengvai pasiduoda šoniniam slydimui. O kai gale – naujos padangos, važiuojama daug stabiliau“, – patirtimi dalijosi A. Pakėnas.
Beje, geram sukibimui ir stabiliam važiavimui slidžiais keliais rekomenduojamas dar vienas, nuolat vairuotojų pamirštamas dalykas. Padangose turi būti tinkamas oro kiekis.
Rašyti komentarą