„Jaučiuosi taip, tarsi būčiau išsigelbėjęs iš gaisro mediniame name, penktame aukšte. Kilo gaisras, bet aš likau gyvas. Štai taip aš jaučiuosi“, – pakalbintas pajuokavo prieš kelias savaites rimtą stuburo traumą patyręs ir sveikatos krizę išgyvenęs žurnalistas, rašytojas ir keliautojas Algimantas Čekuolis. Prieš tris savaites jis paslydo ir griuvo ant metalinių automobilių serviso laiptų.
Likti neparalyžiuotam – didžiulė laimė
„Žinote – 80 metų žmogui kristi ant apledėjusių laiptų, susitraiškyti penktą stuburo slankstelį ir likti neparalyžiuotam – didžiulė laimė“, – laimingam atsitiktinumui ir savo Angelui sargui, kuris, neabejoja, yra jo žmona Edita, dėkojo šiaip jau sentimentalumu nepasižymintis žurnalistas.
Pats A. Čekuolis apie kelių savaičių įvykius kalba santūriai, nieko nekaltindamas: „Nuvažiavau į Santariškių priėmimo skyrių, mane ten priėmė, ir tai buvo klaida. Nors čia gydo tik vidaus organų traumas, vis tiek manęs neišsiuntė į Greitosios pagalbos ligoninės traumatologijos skyrių, gal pagailo žmogaus – atėjo nuo skausmo persikreipęs? Apžiūrėjo vidaus organus, bet nepažiūrėjo stuburo. Pasakė, sumušimas yra, skauda, bet gyvensi.“
Savo laidotuvėms nori trankaus maršo
„Paklausiau, ar galiu vairuoti mašiną, kadangi buvo paskirti mano susitikimai su skaitytojais Klaipėdoje, Žvejų rūmų salėje. Leido, bet savo nuožiūra. Sėdau į mašiną, paprašiau, kad lydėtų žmona Edita, ir nudardėjome į Klaipėdą. Kitą dieną iš ten patraukiau į Panevėžį, kur įvyko kitas susitikimas. Ten atbuvau ir grįžau į Vilnių. Po to nuvažiavau į Šiaulius, kur vėl vyko tas pats, bet skausmai nesiliovė – supratau, kad čia kažkas ne taip. Sumušimas turi po truputį mažėti, o čia tik didėjo. Kreipiausi į gydytoją traumatologą, kuris greitai peršvietė stuburą ir gana greitai surado sugniuždytą slankstelį. Pasakė, jei nebūčiau važinėjęs, jau būčiau galėjęs vaikščioti, o dabar reikia gulėti. Ir dabar guliu kaip džiovinta silkė“, – iš situacijos, į kurią pateko, jau sugeba šaipytis sveikstantis A. Čekuolis.
Ir išduoda paslaptį, kurios svetimi iki šiol esą nežinojo. „Aš savo artimiesiems jau pasakiau, kad parinktų trankų, ne per daug linksmą maršą, kurį bus galima groti per mano laidotuves, kai jos ateis. Mano priesakas – mane išnešant sugroti tą maršą... Kai sulauki 80-ties ir kada dienos jau kapsi, laša, į ateitį turi žiūrėti blaiviai, įsivaizduoti, kaip viskas bus... Ta proga pasakysiu gruzinišką tostą: „Aš noriu išgerti už savo karsto lentas. To karsto, kuris bus padarytas iš ąžuolo. Iš to ąžuolo, kuris bus pasėtas rytoj...“ Supratote, ką norėjau pasakyti? Kad ir nuo šitos traumos nemirsiu“, – juokdamasis patikino šį savaitgalį Vilniaus knygų mugėje savo gerbėjams ketinantis pasirodyti A. Čekuolis.
Į knygų mugę vyks papamobiliu
Kadangi gydantis gydytojas kategoriškai draudžia sėdėti, į naujos savo knygos „Faktai ir šypsenos“ pristatymą A. Čekuolis rengiasi vykti ... papamobiliu. „Lietuvos televizija pažadėjo duoti autobusiuką, kuriame važiuoti galėsiu stovėdamas ir kuriuo važiuosiu kaip papamobiliu. Savo automobilio vairuoti negaliu, taksistai nesupras, jei pasakysiu, kad noriu stovėti, tad kas belieka?“ – dėstė naujausią savo sumanymą ne vienoje avantiūroje jau dalyvavęs Algimantas.
Patikino, kad apsuptas palaikymo komandos jausis saugus. Žurnalistą lydės gydantis gydytojas Alfredas Muraška. Kolega Vytaras Radzevičius ves jo knygos pristatymą. Režisierė Asta Einikytė skaitys ištraukas iš jo knygos, o pats jis atsakinės į klausimus. Tiesa, autografų negalės dalyti, nes pasirašinėjant reikia ilgai sėdėti, stovėdamas tegalėtų pasirašyti tik 10–20 skaitytojų, o kaip juos atsirinkti? „Taigi tie, kurie norės, galės kreiptis į knygos bendraautorę mano dukrą Ievą, kuri apipavidalino knygos viršelį ir šia proga atvyks iš Ispanijos. Manau, kad jos autografas netgi retesnis, nei mano jau vien dėl to, kad ji gyvena ir dirba Madride. Ištekėjusi už ispano muziko Chulijano, augina du sūnus“, – savo pasidžiavimo dukra neslėpė A. Čekuolis.
Jis tikisi, kad ši jo knyga patiks žmonėms, nes pirmą kartą jis, turistinių grupių vadovas, turistų grupes po pasaulį lydėjęs gerus 20 metų, papasakos, kaip užsienyje elgiasi mūsų tautiečiai. Žinoma, ne vien tik blogai... „Tai bus keli smagūs epizodai iš tokių kelionių. Dalis tiražo bus išleista su kompaktiniu disku, kur aš pats įskaitau keletą knygos gabaliukų“, – intrigavo žurnalistas ir keliautojas.
Čekuolio jau galėjo nebebūti
A. Čekuolio žmona E. Čekuolienė įsitikinusi, kad dėl to, kas nutiko jos nenuoramai vyrui, žinoma, kalta žiema – kadangi jis paslydo ant apledėjusių laiptų, bet taip pat ir gydytojai, mat jos vyras dvi savaites vaikščiojo su stuburo trauma. Apžiūrėję jo vidaus organus, gydytojai pasakė, kad nieko baisaus nėra. Skausmas esą nuo pasitempimo, bet vidaus organai nepažeisti, o apie stuburo traumą net neįtarė.
Taigi Algimantas važiavo į susitikimus su skaitytojais į Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, nors jam nebuvo galima sėdėti, o juo labiau vairuoti. Tačiau dirbo, vaikščiojo, sukandęs dantis vairavo ir pažeistą stuburą vargino tol, kol skausmai privertė sustoti, nebegalėjo valgyti, pašoko kraujo spaudimas, atrodė bemirštąs...
Laimei, surado puikų gydytoją Alfredą Marušką, kuris patarė atlikti stuburo tomografiją, kurios rezultatai pribloškė – penktas vyro stuburo slankstelis buvo sutrupėjęs... „Gerai, kad jis labai stiprus, kad jo labai stipri širdis – kitaip jo jau neturėtume“, – prasitarė E. Čekuolienė. Ji pasidžiaugė, kad jau visą savaitę gydytojas A. Maruška jos vyrą lanko kartą per dieną, o kartais – ir du kartus.
Specialioje lovoje gulintis A. Čekuolis po savaitės intensyvaus gydymo jau pasiverčia ant šono, kalba telefonu, juokauja ir neatsisako minties ateinantį šeštadienį pasirodyti Vilniaus knygų mugėje. „Jis – optimistas. Jis galvoja, kad jį stačią nuveš – juk sėdėti negalima. Ten vyks su savo gydytoju, kurio stebimas stovės ir kalbės. Tikiu, kad viskas vyks ir baigsis gerai“, – gydytoju ir savo vyro ištverme tiki A. Čekuolienė.
Rašyti komentarą