Europos Parlamentas svarsto direktyvą, kurią priėmus bankai, prieš suteikdami būsto paskolas savo klientams, būtų įpareigoti paaiškinti gresiančius pavojus, galimybę prarasti būstą.
Pagrindinis Europos Komisijos (EK) siūlomos direktyvos tikslas yra sukurti naują teisinį reguliavimą Europos Sąjungos lygmeniu, kuris paskatintų „atsakingą skolinimą“. EK požiūriu, neatsakingas bankų ir kitų kredito institucijų elgesys prisidėjo prie būsto paskolų krizės Europoje.
Balsavimas dėl direktyvos EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitete vyks vasario pabaigoje. Jeigu procesas vyks sėkmingai, jau šią gegužę direktyvą planuojama pateikti balsavimui EP plenarinės sesijos posėdyje. Jeigu ši direktyva sulauktų europarlamentarų ir Ministrų Tarybos palaikymo, valstybės narės ją privalėtų per dvejus metus pritaikyti savo teisėje.
„Būsto paskola nėra tik ryšys tarp dviejų pusių – ją imančio žmogaus ir ją duodančio banko. Būsto paskolos daro poveikį visai ekonomikai, ir, jei ši rinka yra stabili, nėra didelių sukrėtimų, iš karto išauga ir visos ekonominės sistemos stabilumas, pasitikėjimas, todėl apribojimai šiuo atveju yra reikalingi“, - Briuselyje EP seminare žurnalistams sakė vienas iš paskolų direktyvos iniciatorių, Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato vadovas Jonathanas Faullas.
Naujoji direktyva nustatytų tam tikrus kriterijus paskolų reklamavimui, siekiant išvengti galimo klientų apgaudinėjimo, ir įpareigotų kredito įstaigas ir bankus suteikti daugiau informacijos apie paskolas, kad vartotojai galėtų lengviau palyginti skirtingų šių paslaugų teikėjų paskolų davimo sąlygas.
J. Faullas citavo Europoje atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos 59 proc. europiečių, imdami būsto paskolą, gerai nesuprato visų jos sąlygų: kuriam laikui įsipareigoja, kaip gali kisti palūkanos, ir pan.
Direktyva įpareigotų bankus, dar prieš paskolą suteikiant, įvertinti ėmėjo galimybes ją grąžinti, o taip pat visuomet sudaryti galimybes paskolą turinčiam, jei tai įmanoma, grąžinti visą sumą anksčiau laiko, be papildomų sąlygų.
„Ir skolinimas, ir skolinimasis turi būti atsakingas. Neatsakingas paskolos ėmimas, neįvertinant savo būsimųjų pajamų, veda prie nekilnojamojo turto burbulų. Tačiau kaltė tenka ir bankams, kurie tokius paskolų ėmėjus stengiasi tiesiog išnaudoti, nematydami platesnio savo veiksmų poveikio“, - pabrėžė J. Faullas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors problemos šiuo atveju panašios visose šalyse, jokių veiksmų veikti Europos mastu kol kas nebuvo imtasi. Tai leidžia egzistuoti situacijai, kuomet teisinis reguliavimas skirtingose šalyse yra visiškai skirtingas, paskolų teikėjai savo sąlygas aprašo sudėtingai – taip, kad paprastam klientui suprasti visus niuansus sunku. Jo pastebėjimu, sunku palyginti netgi dviejų skirtingų teikėjų toje pačioje šalyje siūlomas sąlygas, jau nekalbant apie galimybę imti paskolą būstui užsienyje, todėl vartotojui sunku pasirinkti.
Komitetai siūlo plėsti reguliavimą
EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, apsvarstęs Europos komisijos siūlomą direktyvą, šiuo metu siūlo dar labiau išplėsti reguliavimą. Komiteto požiūriu, teisinį reguliavimą šioje srityje reikėtų plėsti, kad būtų sukurta tvari Europos paskolų rinka, kurioje ne tik būtų geriau apsaugoti vartotojų interesai, bet ir pačios paskolos būtų mažiau koncentruotos: būtų daugiau mažesnių paskolas teikiančių įstaigų, mažesnė rinkos dalis priklausytų didiesiems bankams.
Komiteto nuomone, tai padėtų tiek apsaugoti paskolas imančius, tiek ir išvengti nuo galimų krizių ateityje.
EP komitetas ir Europos Komisija sutaria, kad visiško teisinio reguliavimo suvienodinimo skirtingose šalyse siekti jokiu būdu nereikia: skirtingose valstybėse tradiciškai susiklostęs požiūris į paskolas, jų ėmimo taisykles yra skirtingas, ir tai keisti būtų žalinga. Daugiau>>
Rašyti komentarą