Vilniaus meras Juozas Imbrasas sostinėje rimtai užsimojo pastatyti metro – mat, kalba jis, jo pirmtako sumanytas tramvajus miestui būtų per lėtas. Miesto centre metro važiuotu išgręžtais požemiais, pakraščiuose – žemės paviršiumi. Metro galimybių studija bus baigta per pusmetį, žada meras.
Pirmadienį J. Imbrasas žurnalistams pasakojo dėl metro apsisprendęs po to, kai susitiko su jį statyti norinčiais Ispanijos verslininkais. Susitikimai numatyti ir su panašius pasiūlymus turinčiais Kanados bei „dar kažkokios šalies“ verslininkais.
„Man atrodo ji (idėja statyti tokio tipo tramvajų Vilniuje – Alfa.lt) yra labai reali. Šitas tramvajus galbūt šiek tiek brangesnis, bet jis būtų ženkliai efektyvesnis. Daug geresnė susisiekimo priemonė. Todėl, kad galima pasiekti didesnį greitį, važiuojant į centrą“, – sakė J. Imbrasas.
Neužilgo bus ieškoma „inžinerinė kompanija“, kuri galės atlikti metro galimybių studiją. „Manau, galimybių studija gali būti atlikta per pusę metų nuo dabar“, – sako jis. Metro tiesti būtų naudojami Europos Sąjungos pinigai.
Metro būtų „ne tas didysis“ kaip Maskvoje ar Niujorke sakė meras: vagonai būtų mažesni, „kaip buvo pristatytas tas vagonas“ (greta Vilniaus miesto savivaldybės eksponuotas Nicos tramvajaus vagonas).
J. Imbrasas žadėjo, kad viena stotelių galėtų būti Rotušės aikštės viduryje. Jis entuziastingai perpasakojo iš verslininkų išgirdęs, jog Ispanijoje tokio dydžio miestuose, kaip Vilnius, daugiausia statomi būtent tokie metro.
„Centre lendama po žeme, o išeinant nuo centro į periferiją ,išeinama į paviršių. Tai yra daug pigiau, ekonomiškiau. Tai yra didelis greitis tų susisiekimo priemonių. Ar metro pavadinsi, ar tramvajumi. Tai tada pasiekiamas efektas“, – metro gyrė J. Imbrasas.
O tiesti tramvajų miesto centre, kaip numatė praeita savivaldybės administracija, neapsimoka, nes jis būtų per lėtas, trukdytų transportui, kritikavo naujasis meras.
„Abejones kelia tai, kad visuomeninis transportas turi būti efektyvus, ir tramvajus turi būti greitas. Dauguma specialistų sutinka, kad jei paleisime antžeminį tramvajų senamiesčio gatvelėmis, jis negali būti greitas. Maža to, ten negalės pavažiuoti ir lengvieji automobiliai, jis pats negalės greitai važiuoti“, – kritikavo meras.
Ankščiau buvo preliminariai vertinta, kad kiekvienas metro kilometras kainuotų kelis kartus daugiau, nei kilometras tramvajaus.
Tramvajaui tiesti nuo 2002 metų buvo atliktos dvi galimybių studijos, parengti dokumentai konkursui tiesti liniją Stotis–Santariškės, einančią greta senamiesčio.
Artimiausiu metu buvo numatyta tramvajaus tiesimą suderinti su paveldo saugojimais, parinkti jo finansavimo schemą (t. y. ar būtų skirta ES parama, ar valstybės lėšos, ir kokia apimtimi), ir sutarti su bankais, teiksiančiais paskolas savivaldybei.
Rašyti komentarą