Praėjus daugiau nei trims savaitėms nuo pradinės medžiagos paviešinimo, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir pati dešimtis milijonų litų komerciniuose bankuose laikanti Klaipėdos jūrininkų ligoninė pripažino: jų įstaigos indėlių ir vertybinių popierių vertė buvo 23 milijonai litų.
Kai kurie politikai teigė, kad net ir 5 milijonai litų investuotų mokesčių mokėtojų lėšų yra labai didelė suma. Kiti sakė, kad, jei paaiškėtų, kad buvo investuoti 23 milijonai litų, tai gali tapti skandalu. Šiuo metu dauguma jų tyli. Oficiali priežastis – vyksta ikiteisminis tyrimas. SAM taip pat inicijavo vidaus auditą, kuris bus atliekamas keliose šalies gydymo įstaigose, tarp jų – ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje (KJL).
KLAIPĖDOS LIGONINĖS MILIJONINIAI INDĖLIAI „SNORE“: AFERŲ IR MELO KVAPAS
Ministras Raimondas Šukys Lietuvos radijo korespondentei sakė, kad negali komentuoti esamos situacijos, nes dar nesibaigė auditas. Tačiau kitoms žiniasklaidos priemonėms jis jau pateikinėja atsakymus. O atsakydamas į viešą laišką šių eilučių autoriui atsiųstame rašte taip pat komentuoja Klaipėdos jūrininkų ligoninės per pastaruosius penkerius metus „sutaupytas“ sveikatos apsaugos lėšų sumas.
Laiško pradžioje ministras aiškina apie beprecedentę situaciją, susiklosčiusią dėl „Snoro“ banko bankroto, ir nurodo, kad ministerija ėmėsi priemonių situacijai ištirti. Toliau R. Šukys komentuoja KJL 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir pabrėžia, kad KJL gydytojų atlyginimai yra 15 proc. didesni nei visoje šalyje. Pačioje rašto pabaigoje paaiškėja turbūt pagrindinė laiško paskirtis – įspėjimas dėl galimų ikiteisminių procesų.
Ministras rašo: „Jūsų pateikta informacija apie VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę (...) tretiesiems asmenims galimai buvo paviešinta neteisėtai, todėl manytina, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė turi pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos neteisėtos veikos bei, nustačius šią veiką padariusius asmenis, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“.
Įspėjimas įspėjimu – apie tai straipsnio pabaigoje, tačiau esmė yra visai kita. Norom nenorom kyla klausimas: jei pats ministras dar nepaaiškėjus audito rezultatams pradeda atsakinėti į klausimus apie KJL ligoninės finansinę situaciją, ką belieka daryti audito komisijos nariams, kurie yra jo pavaldiniai: tik pasirašyti po ministro jau pateiktomis išvadomis?
Skaičiai: klausimų daugiau nei atsakymų
Pamėginkime pažvelgti į ministro pateiktus skaičius. Įsigilinus į juos, klausimų kyla dar daugiau. Ministerijos laiške pateikiami skaičiai – kiekvienų metų KJL pajamų ir sąnaudų skirtumas. Ar ne tam, kad eiliniam skaitytojui, kuris nėra giliau susipažinęs su finansais, nebūtų lengva pastebėti dėsningumo ir suminių kiekvienų metų likučių ir prieš tai buvusių likučių skaičių sumos? Šie skaičiai yra gerokai įspūdingesni nei ministro išradingai pateikiamos sumos.
R. Šukys teigia: „Pažymėtina, kad pastaraisiais metais VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės finansinis rezultatas (t. y. sąnaudų ir pajamų skirtumas) buvo teigiamas: 2007 m. pabaigoje buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. – 2,45 mln. Lt ; 2009 m. – 5,7 mln. Lt; 2010 m. I–III ketv. – 4,2 mln. Lt“.
Pabandykime į tuos pačius skaičius pasižiūrėti kitaip – susumuoti einamųjų metų sąnaudų ir pajamų skirtumą ir prieš tai buvusių metų likučius. Pagal ministro pateiktus skaičius išeina, kad KJL įvairiose sąskaitose sukauptų lėšų likutis 2007 m. pabaigoje buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. pabaigoje – 6,2 mln. Lt; 2009 m. pabaigoje – 11,9 mln. Lt; 2010 m. pabaigoje –19,3 mln. Lt, o 2011 m. pabaigoje – 23 milijonai litų.
Toliau laiške R. Šukys teigia: 2011 m. gruodžio 31 d. lėšų likutis KJL atsiskaitomosiose sąskaitose sudarė 8 mln. litų. Gali būti, kad tiek lėšų buvo atsiskaitomosiose sąskaitose. Tačiau ministras nutyli ir nepasako, kiek buvo indėliuose, nes, kaip parodė 23 milijonų skandalas, atsiskaitomoji sąskaita, indėlis ir indėlio sertifikatas yra trys skirtingi dalykai.
Įdomi ir ministro pateikiama informacija apie ligoninės išlaidas. Ministras pateikia 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir nieko nekomentuoja apie kitas ligoninės išlaidas ankstesniais metais. Iš pateiktų skaičių nori nenori peršasi išvada: KJL nuo 2007 metų pamažu kaupė milijonines lėšas, jas laikė indėliais, vertybinių popierių forma ir 2011 metais, atsiradus beprecedentei situacijai, per labai trumpą laikotarpį labai daug investavo, prisipirko aparatūros ir ėmė steigti naujus skyrius. Daugiau>>
Rašyti komentarą