Svarbiausią argumentą Izraelio vyriausybei smogti Irano branduoliniams objektams galima suformuluoti trimis žodžiais: dabar arba niekada. Tačiau Izraelis įspėjamas kol kas to nedaryti.
Jau nuo metų pradžios žinoma, kad Iranas pradėjo perkelti urano sodrinimo kombinatus po žeme - į tokį gylį, kuriame jų nepasieks net galingiausios bombos. Gamykla Forde slypi maždaug 80-90 metrų po žeme. Net naujausia JAV arsenalo priešbunkerinė bomba „Massive Ordnance Penetrator“ (MOP), sverianti beveik 14 tonų, vargiai padarytų žalos taip giliai esančiam objektui.
Izraelis mano, kad karinio įsikišimo alternatyvos nepadėjo. Vakarai daugelį metų nesėkmingai mėgina užgesinti Irano branduolines ambicijas politinio spaudimo priemonėmis, ekonominėmis sankcijomis, investicijų pažadais. Šiuo metu Vakarų specialiosios tarnybos sutinka, kad Iranas dar nepriėmė sprendimo pasidaryti atominę bombą, bet kuria visas tam reikalingas technologijas, kad galėtų kaip įmanoma greičiau žengti tą paskutinį žingsnį.
Naujausios Vakarų sankcijos padarė esminės žalos Irano ekonomikai, bet oficialiai valdžia Teherane išlaiko ramybę, o prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas visai neseniai net gyrėsi naujais branduolinės programos laimėjimais. Kol tokios didelės šalys kaip Rusija, Kinija ir Indija užsispyrusiai atsisako prisidėti prie sankcijų, jų poveikis Iranui bus tik ribotas.
Akivaizdu, kad branduolinį ginklą įgijęs Iranas labai padidins atominio karo pavojų Artimuosiuose Rytuose. Žinovų manymu, tokiu atveju ir dar virtinė šalių gali panorėti įsigyti branduolinių ginklų: Turkija, Saudo Arabija, Egiptas. Atstumai tarp priešiškų valstybių, kitaip nei per šaltąjį karą tarp JAV ir SSRS, labai maži. Užpuolimo atveju laiko perspėti iš esmės nėra, o nesusipratimo pavojus didelis: vyriausybes jungiančios „karštosios linijos“ tarp Jeruzalės ir Teherano nėra.
Linkstama manyti, kad Izraelis tokių veiksmų nesiims, o svarbiausias tokio manymo argumentas - galimi padariniai, gaisras visuose Artimuosiuose Rytuose. Tačiau atidžiau panagrinėjus galima įžvelgti Izraelio suinteresuotumą aštrinti konfliktą: Izraelis įgytų pagrindo pulti ne tik branduolinius, bet ir pramonės bei energetikos objektus Irane, komunikacinius tinklus. Jei Iranas nutrauktų naftos tiekimą Ormūzo sąsiauriu, tai priverstų ir JAV įsitraukti į karą.
Be to, žinovai teigia, kad Irano galimybės smogti atsakomąjį smūgį labai ribotos. Užpulti Izraelį teoriškai galėtų ekstremistinės grupuotės „Hezbollah“ ir Hamas“, tačiau jos labiau susirūpinusios galimu savo bazių praradimu Sirijoje. Irano balistinės raketos ir laivynas taip pat nekelia beveik jokios grėsmės JAV karinėms pajėgoms.
Drąsos Izraelio vyriausybei gali suteikti praeities laimėjimai. 1981 metais Izraelis surengė netikėtą puolimą ir sugriovė Irako branduolinį reaktorių, o 2007 metais Izraelio naikintuvai bombardavo karinį objektą Sirijoje. Abu užpuolimai neturėjo jokių toli siekiančių padarinių Izraeliui: nei Irakas, nei Sirija neišdrįso smogti karinio ar teroristinio atsakomojo smūgio.
JAV štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Martinas Dempsey vakar CNN parodytame interviu teigė, kad dabar būtų pernelyg anksti imtis karinių veiksmų prieš Iraną - dar reikia suteikti galimybę ekonominėms sankcijoms. Europos Sąjunga yra nusprendusi nebeimportuoti Irano naftos nuo liepos 1 dienos. Reaguodamas į šį sprendimą vakar Iranas paskelbė, kad sustabdo naftos pardavimą britų ir prancūzų kompanijoms. „Mes parduosime savo naftą kitiems vartotojams“, - pareiškė Irano naftos ministerija.
Tuo metu Izraelis atidžiai stebi didelę Irano karo laivų grupę, šeštadienį Sueco kanalu įplaukusią į Viduržemio jūrą. Irano karinės vadovybės teigimu, plaukimo tikslas - „parodyti regiono šalims Irano galią, bet, kita vertus, pasiųsti joms taikos ir draugystės signalą“.
Įtampai eskaluojantis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as įspėjo Izraelį nesmogti Iranui, nes tai turėtų „pernelyg daug neigiamų pasekmių“. „Mes nepalaikome idėjos, jog kas nors šiuo metu atakuotų Iraną. Mes ne kartą sakėme, jog nepritariame kariniams veiksmams; mes laikomės sankcijų ir spaudimo strategijos, taip pat ir derybų“, - kalbėjo W.Hague'as britų spaudai.
Rašyti komentarą