Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorės Lietuvoje Anne E.Derse teigimu, Lietuva ir Amerika pasiekė naują dvišalių santykių etapą. JAV mūsų valstybę vertina kaip lygiavertę ir įtaką vis didinančią partnerę.
A.E.Derse pažymi, kad mūsų kraštas sulaukia išskirtinio Vašingtono dėmesio. Tai esą patvirtina ir pernai vykę net du JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitai į Lietuvą.
Kadenciją Lietuvoje baigianti ambasadorė reiškia susižavėjimą Lietuva ir jos žmonėmis. Tačiau lietuviai, A.E.Derse nuomone, kartais yra pernelyg kuklūs, nors didžiuotis tikrai turime kuo.
Apie Lietuvos ir JAV dvišalius santykius ir bendradarbiavimą, mūsų krašto planuojamus plėtoti energetinius projektus, politiką Rusijos atžvilgiu - dienraščio „Lietuvos žinios“ interviu su JAV ambasadore Lietuvoje Anne E.Derse.
Yra kuo didžiuotis
Jūsų, kaip JAV ambasadorės Lietuvoje, kadencija eina į pabaigą. Ar bus sunku palikti mūsų kraštą?
Mums su vyru išvykti bus labai sunku, nes gyventi ir dirbti čia abiem labai patinka. Čia jaučiamės kaip namuose, ypač aš. Savo gamtos grožiu jūsų kraštas labai panašus į JAV vidurio rytų regioną, iš kurio esu kilusi. Panašus kraštovaizdis, pušys, ežerai, upės, taip pat šaltos žiemos. Dievinu šaltas žiemas! Džiaugiuosi, kad šiemet yra sniego.
Kaip ambasadorei, man labai patinka žmonės, su kuriais Lietuvoje tenka dirbti: Vyriausybėje, nevyriausybinėse organizacijose, kultūros srityje. Keliaudama po regionus patyriau ir lietuvišką svetingumą.
Man taip pat labai patinka Europa. O Lietuvoje jaučiuosi kaip tikroje Europoje. Jūsų kultūra, muzika, dailė, teatras - nuostabūs.
Lietuvoje dirbate beveik trejus metus. Kokį įspūdį susidarėte?
Norėčiau pasidalyti pastebėjimu apie Lietuvą ir lietuvius. Kartais manau, kad jūsų žmonės yra pernelyg kuklūs ir nuvertina Lietuvos pasiekimus bei potencialą. Galite pasigirti didžios istorijos Europoje šimtmečiais, tačiau praėjusį šimtmetį patyrėte labai sudėtingą ir tragišką laikotarpį. Pažvelgus į Lietuvą šiandien, praėjus vos dvidešimčiai metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo, nuostabu, kaip toli nukeliavote. Lietuviai dažnai sako, kad stiklinė yra pustuštė, nepasiekėme visko, ko tikėjomės. Tačiau iš JAV atvykstantys vyriausybės atstovai ar draugai stebisi, kiek daug Lietuva pasiekė. Manau, lietuviai turėtų labiau didžiuotis.
Naujas santykių etapas
Kaip vertinate JAV ir Lietuvos dvišalius santykius?
Mūsų valstybių dvišaliai santykiai - puikūs ir, jei keičiasi, tai tik dar labiau į gera. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, JAV buvo labai stipri partnerė, padedanti siekti užsibrėžtų tikslų - narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Buvome laimingi, galėdami padėti, nes tikėjome, kad Lietuvos ateitis yra būtent Europoje.
Šiandien Lietuva yra visų svarbiausių transatlantinių organizacijų narė, vertiname jus kaip lygiavertę ir įtaką vis didinančią partnerę. Su Lietuva kalbamės visais klausimais, kurie susiję su svarbiausia JAV partnere pasaulyje - Europa. Pastaraisiais metais jūsų šalis tarptautinėje arenoje buvo labai aktyvi: pirmininkavo Demokratijų bendrijai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), šiemet koordinuoja Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą, artėja pirmininkavimas ES.
Taigi, kaip kai kurie ekspertai, nemanote, kad Lietuvos ir JAV dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pablogėjo?
Tikrai nemanau. Priešingai, manau, kad pasiekėme naują dvišalių santykių etapą. Jus vertiname kaip lygiaverčius partnerius, o ne mažesniuosius brolius. Jeigu JAV, tarsi vyresnysis brolis, galėtų Lietuvai nurodinėti, ką ir kaip daryti, mano darbas čia būtų labai lengvas. Tačiau taip nėra. Lietuvos valdžios atstovai gina valstybės interesus. Kai mūsų šalių požiūriai išsiskiria, kalbamės, aiškinamės ir ieškome bendro sprendimo.
Kaip jau minėjau, mūsų valstybes vienija tokios pačios vertybės, sieja ir bendri politiniai, ekonominiai interesai. Būtent dėl to JAV santykiai su Lietuva yra labai stiprūs. Praėjusiais metais Lietuvoje pirmą kartą lankėsi JAV verslo misija. Pastebime, kad vis daugiau Amerikos kompanijų domisi verslo galimybėmis čia.
Politiniu ir saugumo lygmeniu mūsų valstybių dialogas taip pat labai intensyvus. Labai vertiname Lietuvos įnašą į taikos palaikymą Afganistane. Goro provincijoje jūsų valstybė nuveikė didžiulį darbą. Buvau ten dusyk, mačiau savo akimis.
Glaudus ir mūsų valstybių karinis bendradarbiavimas. Visada pabrėžiu, kad Pensilvanijos nacionalinė gvardija nuo 1993 metų yra Lietuvos partnerė daugelyje karinių ir civilinių projektų. Bendradarbiaujame ir kultūros bei mokslo srityje, turime moksleivių mainų programas.
Vašingtono dėmesys
Lietuvos politikai JAV laiko svarbiausia partnere saugumo srityje. Kaip mūsų kraštas vertinamas Vašingtone?
Esu informuota, kad Lietuva Vašingtone sulaukia daug dėmesio. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir jos komanda labai domisi jūsų šalimi. Paminėsiu, kad pernai H.Clinton 27 kartus lankėsi Europoje, iš jų du kartus - Lietuvoje. Manau, tai labai daug pasako.
Ar per gegužę Čikagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą planuojamas prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Baracko Obamos dvišalis susitikimas?
Apie Baltųjų rūmų planus šiuo klausimu nieko nežinau. Tačiau noriu pažymėti, kad prezidentai B.Obama ir D.Grybauskaitė ne kartą yra susitikę svarbiuose tarptautiniuose renginiuose. Man regis, jųdviejų asmeniniai ryšiai labai geri.
“Perkrovimas“ davė rezultatų
Rusija dar šiemet Kaliningrado srityje planuoja dislokuoti balistines raketas „Iskander“. Kaip vertinate tokią Kaliningrado militarizaciją?
NATO priešraketinio gynybos skydo dislokavimas Europoje nekelia jokio pavojaus Rusijai ar Rusijos strateginėms atgrasinimo priemonėms. Su Rusija vyksta intensyvios diskusijos apie priešraketinę gynybą ir NATO planus Europoje dislokuoti priešraketinį gynybos skydą. Jis saugotų Europą nuo balistinių raketų iš Artimųjų Rytų. NATO kviečia Rusiją dalyvauti priešraketinėje gynyboje. Tikime, kad bendradarbiavimas tarp Europos ir Rusijos šioje srityje būtų sveikintinas.
Mes nesutiksime su jokiais suvaržymais ar apribojimais įgyvendinant priešraketinės gynybos sistemą Europoje. Tik NATO gins NATO. Šiame kontekste esame pasiruošę ir toliau dirbti su Rusija bei padėti jai suprasti, kad NATO priešraketinės gynybos skydas nekelia grėsmės Rusijai, todėl mes ir toliau sieksime įgyvendinti šį projektą.
Prieš trejus metus JAV Rusijos atžvilgiu pradėjo „perkrovimo“ politiką. Ar ji sėkminga?
Pirmiausia norėčiau priminti, koks buvo šios politikos tikslas. Prezidentas B.Obama kadenciją pradėjo netrukus po Rusijos ir Gruzijos karo. Tuomet santykiai su Rusija nebuvo nei produktyvūs, nei konstruktyvūs. „Perkrovimo“ politikos tikslas buvo pripažinti, kad yra tam tikrų sričių, kur konstruktyvus bendradarbiavimas su šia valstybe būtų labai svarbus ir nacionaliniams, ir pasaulio interesams. Nurodėme norintys identifikuoti tas sferas ir jose pragmatiškai siekti progreso.
Tačiau taip pat nubrėžėme ir „raudonų linijų“. Tai reiškė, kad neišduosime savo esminių principų, susijusių su demokratija ir žmogaus teisėmis, remsime Gruzijos teritorinį vientisumą ir neapleisime savo sąjungininkų.
Jaučiame, kad „perkrovimo“ politika atnešė tam tikrų rezultatų, ir tikime, jog turime ją tęsti tam, kad išlaikytume abipusį pragmatišką bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, NATO lėktuvai kerta Rusijos oro erdvę, kad palaikytų operacijas Afganistane. Svarbus laimėjimas, kad Rusija Iranui nepardavė 300 raketų kompleksų. Taip pat norėčiau paminėti pasirašytą ir labai efektyviai įgyvendinamą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį. Tai, kad Rusija priimta į Pasaulio prekybos organizaciją, - ne dovana. Priešingai, tai reiškia, kad Rusija su prekybos partneriais turės elgtis atsakingai, o tai yra labai naudinga mažoms valstybėms, taip pat ir Lietuvai.
Remia energetinius projektus
JAV yra svarbi Lietuvos verslo partnerė. Tačiau, daugelio ekspertų vertinimu, dvišalis bendradarbiavimas šioje srityje galėtų būti dar intensyvesnis. Kokių veiksmų reikėtų imtis?
Šis klausimas mūsų dvišalių santykių darbotvarkėje yra labai svarbus. Lietuvos pareigūnai turėtų galvoti apie tai, kad dėl užsienio investicijų jūsų valstybė turi konkuruoti su visomis pasaulio valstybėmis. Kaip maža valstybė, turite reklamuoti save. Lietuva turi atsidurti užsienio investuotojų akiratyje. Tiesa, šioje srityje jau matomas aktyvumas. Žinau, kad mano kolega, Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis tuo labai rimtai užsiima. Lietuva atidarė prekybos biurą Čikagoje, yra įkūrusi atstovybę ir Silicio slėnyje. Premjero Andriaus Kubiliaus delegacija lankėsi JAV. Tai tikrai padėjo pritraukti kelių didelių kompanijų dėmesį. Tačiau šios pastangos turėtų ir toliau nemažti.
Lietuva planuoja statyti atominę elektrinę ir suskystintų dujų terminalą. Kokios įtakos šie objektai turės mūsų krašto energetinei nepriklausomybei?
Lietuvoje neseniai jau trečią kartą lankėsi JAV valstybės sekretorės specialusis įgaliotinis energetikai ambasadorius Richardas Morningstaras. Jis dar kartą patvirtino ilgalaikę JAV poziciją remti atvirą, konkurenciją energetikos rinką, resursų tiekėjų įvairovę ir energetinį saugumą visame pasaulyje. H.Clinton ir R.Morningstaras ne kartą yra išsakę paramą Lietuvos pastangoms užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.
Lietuvos Vyriausybės parengta nacionalinė energetikos strategija yra labai išsami. Atominė elektrinė padidins ne tik jūsų valstybės, bet ir viso regiono energetinį saugumą. Šį projektą vertiname kaip labai reikšmingą. Jūsų siekis pasistatyti jėgainę, suskystintų dujų terminalą, dujų ir elektros jungtis su Europa turi visišką mūsų paramą.
Rašyti komentarą