Turintiems ne žaliavalgių vaikų, dirbantiems ir nuolat negalintiems gaminti „naminio“ maisto iš ekologiškų produktų tėvams yra alternatyva – greitai apsipirkti artimiausiame prekybos centre. Parduotuvių lentynose – pakankamai gausus produktų, skirtų vaikams, pasirinkimas. Todėl šįkart išsirinkome keletą akivaizdžiai vaikams skirtų maisto produktų ir improvizavome vaikiškus pusryčius.
Rinkomės tokį maistą, kurio galima papildomai neberuošti, atsižvelgėme į tai, ką mėgsta vaikai, taip pat tikėjome etiketėmis, žadančiomis vitaminų, mineralų ir kitų naudingų dalykų porciją. Į krepšelį keliavo dviejų rūšių dešrelės vaikams, vaikiška varškytė, vaikiški riestainiai, braškių skonio gėrimas vaikams, kakava, biskvitinis pyragaitis, reklamuojamas kaip puikus vaikų užkandis su daug pieno. Parduotuvėse nenagrinėjome pasirinktų prekių sudėties, stengėmės pasitikėti daug žadančiais užrašais „vaikams“, „vaikiški“ ir pan.
Ne itin kreipėme dėmesį į kainas, tačiau už pusryčius, kurių užtektų ne vienam vaikui, suplojome ne taip jau daug – 17,08 Lt. Kur kas didesnės staigmenos laukė, pradėjus nagrinėti vaikiškų pusryčių sudėtį.
Atsakomybė, įsiklausymas, atvirumas, pasitikėjimas – tokias mantras gamintojams, verslininkams siūlė kartoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, dr. Jonas Milius, pernai sakęs kalbą konferencijoje apie maisto priedų vartojimą. Neseni Eurobarometro apklausų duomenys parodė, kad lietuviai labiausiai iš visų europiečių yra susirūpinę maisto priedų keliama rizika ir mano, kad jie kelia rimtą pavojų jų sveikatai. Iš tiesų, atidžiai tyrinėjant vaikiškų produktų sudėtį, kyla klausimas: ar po vaikiškų pusryčių augantys organizmai sugebės susidoroti su krūva cheminių priedų? Ir ką, po galais, daryti tėvams, kurie nėra chemikai, medikai, farmacininkai ir neturi laiko kiekvienos dešrelės sudėtį aiškintis rausiantis paieškos sistemose?
Taigi braukėme prakaitą nuo kaktos, sukonspektavome vaikiškų pusryčių cheminę sudėtį ir pabandėme šį tą suprasti. Bandydami išsiaiškinti, ką reiškia įvairių priedų pavadinimai, sugaišome nei daug, nei mažai – apie keturias valandas. Glumino tai, kad pasitaikė šaltinių, skirtingai traktuojančių įvairių maisto priedų kenksmingumą, todėl negalime būti tikri, kad surinkome objektyvią informaciją.
Vaikiški pusryčiai – sudėties nagrinėjimas
| Prekė | Savybės |
 | Riestainiai „Vaikiški“ Sudėtis: kvietiniai I rūšies miltai, vanduo, cukrus, augalinis aliejus, mielės, druska. Gamintojas „Danvita“, Lietuva. 300 g už 3,29 Lt Sudėties analizė: Sudėtis sąžininga ir aiški, išskyrus aliejaus klausimą. Būtų malonu žinoti, ar tai rapsų, ar saulėgrąžų, ar sojų, ar koks kitas aliejus ir kokiu būdu jis išspaustas. Sveikos mitybos specialistai aiškina, kad ne visas aliejus vienodai vertingas.
|
 | Negazuotas braškių skonio gėrimas „Limonadukas Gaja Kids“ Sudėtis: Natūralus mineralinis vanduo „Tichė“ (90 proc.), cukrus, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: citrinų rūgštis, natrio citratas; braškių kvapioji medžiaga (stabilizatorius akacijų sakai), juodųjų serbentų ir juodųjų morkų koncentruotos sultys, dažiklis sulfitinė amoniakinė karamelė, konservantai: natrio benzoatas, kalio sorbatas. Gamintojas „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, Lietuva. 0,33 litro už 1,99 Lt Sudėties analizė: Sudėtis verčia palaužyti galvą. Pirmas nežinomasis – stabilizatorius akacijų sakai. Pasirodo, tai natūralus polisacharidas, išskiriamas iš Acacia senegal medžio tropinėje Afrikoje, maiste naudojamų koncentracijų ribose pašalinio poveikio nepastebėta. Išskyrus dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą. Galbūt nieko baisaus. O štai dažiklis sulfitinė amoniakinė karamelė plačiai naudojamas „Coca cola“, „Pepsi“ ir kituose gėrimuose, gali sukelti vėžį. Taip teigia Amerikos vartotojus ginanti asociacija „The Center for Science in the Public Interest“, reikalaudama JAV Valstybinę Maisto ir Vaistų federaciją uždrausti šios medžiagos vartojimą ar bent sugriežtinti produktų, kuriuose jos yra, ženklinimą. Paprastą karamelę galima išgauti tiesiog pakaitinus cukrų keptuvėje, o sulfitinė amoniakinė karamelė padaroma kaitinant cukrų su amoniaku ir sulfitais aukštoje temperatūroje. Skamba ne itin patraukliai, tuo labiau kad „Limonaduke“ esantis šio priedo kiekis nenurodytas. Natrio benzoatas ir kalio sorbatas yra medžiagos, naudojamos ilginant maisto produktų vartojimo trukmę. Vienų šaltinių teigimu, moksliškai nenustatyta neigiamo jų poveikio sveikatai, kiti įspėja apie vėžinius susirgimus. Šiek tiek ramina tai, kad gėrime yra natūralaus mineralinio vandens.
|
 | Tirpi kakava „Nesquik“ su vitaminais ir mineralais Sudėtis: cukrus, mažesnio riebumo kakavos milteliai 18 proc., emulsiklis (sojos lecitinas), druska, kvapioji medžiaga, magnis, kalcis, vitaminai (folinė rūgštis, vitaminas C, niacinas, vitaminas E, pantoteno rūgštis, vitaminas B6, vitaminas B1). Gali būti pieno pėdsakų. Gamintojas „Nestle“, Vengrija. 15 g už 0,44 Lt Sudėties analizė: Emulsiklis (sojos lecitinas), pasirodo, pramoniniu būdu išskiriamas iš sojų pupelių, tačiau gali sukelti tokius šalutinius požymius, kaip alergija, astma, migrena. Įdomu būtų sužinoti, kokios kilmės yra sudėtyje esanti kvapioji medžiaga. Niacinas, dar žinomas kaip B3 vitaminas, naudingas didinant gerojo cholesterolio kiekį. Jei ne tas alergijos, astmos ir migrenos derinys, kakavos sudėtis didesnių rūpesčių nekeltų.
|
 | Biskvitinis pyragaitis su šokoladiniu įdaru „Barni“ Sudėtis: Kvietiniai miltai, gliukozės-fruktozės sirupas, cukrus, kiaušiniai, rapsų aliejus, šokoladas 6 proc. (trinta kakava, kakavos sviestas, cukrus, liesi kakavos milteliai, emulsiklis (sojų lecitinas), kvapioji medžiaga), nugriebto (3,3 proc.) ir nenugriebto (2,3 proc.) pieno milteliai (pieno ekvivalentas 53 proc.), palmių aliejus, tešlos kildymo medžiagos (dinatrio difosfatas, natrio rūgštusis karbonatas), pieno išrūgų produkto milteliai, emulsikliai (E472b, E475), liesi kakavos milteliai, druska, kvapiosios medžiagos. Sudėtyje yra kviečių, kiaušinių, sojų, pieno, gali būti riešutų pėdsakų. Gamintojas Lenkija. 30 g už 0,99 Lt Sudėties analizė: Ir vėl emulsiklis su kvapiąja medžiaga. Dar įdomesnė medžiaga – dinatrio difosfatas, pristatomas kaip gana kenksmingas priedas, kurio didelės dozės gali sukelti kaulų retėjimą, šlakų nusėdimą ir vaikų hiperaktyvumą. Natrio rūgštusis karbonatas, nors skamba grėsmingai, yra išgaunamas iš jūros vandens ar druskos natūralus mineralas. Pašalinis poveikis nėra žinomas. E472b priklauso riebalų rūgščių mono ir digliceridų pieno rūgšties esteriams ir, rodos, nėra kenksmingas. Internete – daugybė diskusijų dėl palmių aliejaus, kuris yra pakankamai pigus, vertinamas kaip didinantis cholesterolį ir prastai įsisavinamas.
|
 | Vaikiškos dešrelės „Bebe“ su kalciu Sudėtis: kiauliena, kiaulių pažandės, vanduo, jautiena, prieskonių ekstraktas, druska, gyvūniniai baltymai, dekstrozė, prieskoniai, tropinių trešnių milteliai, konservantas – natrio nitritas, kalcis – 31 mg (3,9 proc. RPN 100 g produkto). Gamintojas „Klaipėdos mėsinė“, Lietuva. 210 g, 5,49 Lt Sudėties analizė: Retorinis klausimas – kodėl mėsos gamintojai nenurodo, kiek vandens yra jų produktuose? Kitas retorinis klausimas – kokių prieskoninių žolelių ekstraktas slypi vaikiškose dešrelėse ir kaip jis išgautas, galų gale, kiek jo? Jei dekstrozė – vynuogių cukrus, tai šis priedas gana kaloringas reikalas ir kenkia dantims, virškinimui. Jei išgauta iš medžio, kaip naudojama klevų sirupe, tai – kur kas natūralesnis dalykas. O kas slepiasi po bendriniu žodžiu „prieskoniai“ – paprastos žolelės ir pipirai, ar saujos prieskonių su įvairiais priedais? Dar įdomesnis dalykas – tropinių trešnių milteliai. Skamba nekaltai, o iš tiesų ši žaliava specialistų dažnai įvardijama kaip nitritų šaltinis. Be to, Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos įspėja dėl mėsoje naudojamo maisto priedo natrio nitrito (E250). Vartojant šiuo konservantu apdorotą mėsą, organizme gali susidaryti žinomi kancerogenai – nitrozaminai. Rizika padidėja kaitinant mėsą aukštesnėje nei 130 laipsnių temperatūroje, taigi dešreles vaikams tikriausiai pravartu valgyti nevirtas.
|
 | Virtos dešrelės „Vaikiškos magiškos“ su kalciu ir vitaminais Sudėtis: kiauliena, vanduo, druska, kalcio karbonatas, prieskoniai, cukrus, vitaminai, antioksidatorius natrio askorbatas, stabilizatorius natrio karbonatas, konservantas natrio nitritas, kvapiosios medžiagos. Gamintojas „Samsonas“, Lietuva. 170 g už 3,59 Lt Sudėties analizė: Ir vėl vanduo, neaiškios sudėties ir kilmės prieskoniai, ne itin vertingas produktas vaikams – cukrus. Ironiškai nusišypsoti priverčia žodis „vitaminai“: kokie, kiek, iš kur? Ar tai natūralūs mėsoje esantys vitaminai, tarkime, B grupės, ar papildomai įšvirkšta vitaminų injekcija? Tiesa, natrio askorbatas – viena vitamino C atmainų, daug kur įvardijamas kaip nekenksmingas. Natrio karbonatas turėtų būti paprasčiausia soda. Nitratai skyla į nitritą, kuris, jungdamasis su aminais, sudaro nitrozaminus – stiprius kancerogenus. Šie pokyčiai greičiausiai įvyksta kepant mėsą, taigi vėl – jokių keptų dešrelių.
|
 | Varškytė „Joy vaikams“ su braškių uogiene Sudėtis: liesa varškė, cukrus, braškių uogienė 9 proc. (cukrus, braškių 30 proc., tirštiklis karageninas, kvapioji medžiaga, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: natrio citratas, citrinų rūgštis), tirštiklis modifikuotas krakmolas. Gamintojas „Rokiškio pienas“, Lietuva. 100 g už 1,29 Lt Sudėties analizė: Šiokių tokių neaiškumų kelia braškių uogienė. Joje – tirštiklis karageninas, natūralus polisacharidas, išskiriamas skirtingų jūros dumblių šeimų Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Kitų šaltinių duomenimis, tai – Airijos samanos. Abiem atvejais tai lyg ir nekenksmingas produktas. Natrio citratas – leidžiamas naudoti maisto priedas, bet gali sukelti alergijas. Modifikuotą krakmolą, jei jis nepagamintas iš genetiškai modifikuotų produktų, leidžiama laikyti nekenksmingu priedu.
|
Skonis – nuo liaupsių iki kritikos
Po visų kančių aiškinantis maisto priedų kilmę ir (ne)kenksmingumą lieka dar vienas rodiklis – skonis. Tiesa, šiuos vaikiškus pusryčius sukirtę redakcijos darbuotojai buvo nevieningos nuomonės. Vieniems viskas buvo skanu, kitiems patiko tik vaikiški riestainiai, treti palankiai įvertino kakavą. Vaikiškas limonadukas ir varškytė vieniems priminė vaikystės maistą, kiti mieliau rinktųsi paprastą varškę su uogiene ir arbatą arba sultis. Tiesa, abu šiuos produktus suaugę ragautojai įvertino kaip per saldžius, bet gal vaikų skoniui jie tinkami?
Nuomonės išsiskyrė ir dėl dešrelių – vieni gyrė „Vaikiškas magiškas“ ir peikė „Vaikams Bebe“ kaip nenatūralaus skonio, kiti – atvirkščiai. Skirtingų vertinimų sulaukė ir pyragėlis „Barni“ – nuo „skanu“ iki „visiška sintetika“.
„Skaniausi buvo riestainiai“, – beveik vieningai nusprendė vaikiškų pusryčių ragautojai.
Rašyti komentarą