Ketvirtadienio popietę prie Signatarų namų Vilniuje susirinko šimtai vilniečių ir sostinės svečių. Čia 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Iš šio namo balkono į susirinkusiuosius tradiciškai kreipėsi politikas ir visuomenės veikėjas Vytautas Landsbergis.
„Susirinkome labai simboliškoje vietoje, tarp simbolių - pilies, kuri yra mano dešinėje ir Aušros vartų, kurie yra kairėje. Susirinkome, kad, kaip piliečiai, šis žodis kilęs nuo pilies gynėjų, paminėtume mums itin svarbią datą“, - sakė V. Landsbergis.
Tuo tarpu šimtai vilniečių - tiek vyresnio amžiaus žmonių, tiek studentų, tiek jaunimo, pasitiko politiko žodžius plojimais.
Tuo tarpu netyčia į Pilies gatvę užsukę praeiviai stebėjosi žmonių gausa. Vieni apsisukę patraukdavo atgal keliu, kuriuo atėjo, kiti dar bandydavo prasibrauti.
„O vaikeli, čia nepraeisim“, - nusistebėjo draugui vyras.
Alfa.lt pakalbino susirinkusiuosius, ką jiems reiškia Vasario 16 - osios šventė.
„Aš kiekvienais metais čia ateitnu, kad pagerbčiau signatarus, kurie padėjo savo parašus po dokumentu, paskelbusiu apie mūsų laisvę. Ši vieta ir pati Vasario 16 - oji, manau svarbi ne tik man, bet ir visai Lietuvai“, - sakė užkalbintas garbaus amžiaus vilnietis Petras.
„Mums tai yra laisvės šventė. Tai iš švenčiame, va, abidvi pasipuošėme“, - rodydama į savo ir trejų metų dukrelės šalikus sakė vis dar studentė Rūta.
„Mano senelis man pasakodavo apie laikus, kai Lietuva tuomet atgavo laisvę. Prisimenu, kad tada jo šeima ir džiaugėsi ir nerimavo, nes apskritai buvo neramūs laikai. Tačiau tai turbūt normalu, nes, kai vadavomės iš sovietinės priespaudos irgi visus kankino nerimas. Tačiau viskas galiausiai baigėsi, kaip turėjo baigtis. Todėl man visos šventės, kurios susijusios su Lietuvos laisve yra be galo svarbios“, - tikino pensininkė Aušra.
Alfa.lt primena, kad Signatarų namuose 1918 m. vasario 16 d. į istorinį posėdį susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Lenkijai užėmus Vilnių čia įsikūrė Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veiklos perėmėja – Lietuvos labdarybės draugija.
1928 m. šiame bute apsigyveno Povilas Karazija – pedagogas, kultūros ir visuomenės veikėjas. 1931 m. į butą atsikraustė Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas, daug nusipelnęs Vilniaus krašto kultūrai Antanas Krutulys. Kurį laiką jame gyveno būsimasis kultūros istorikas, muziejininkas, tuo metu Vilniaus universiteto studentas Vincas Žilėnas. Po Antrojo pasaulinio karo Akto pasirašymo kambaryje buvo įrengtas vieno kambario butas.
Pirmoji atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vilniaus miesto Taryba 1992 m. priėmė nutarimą šiame pastate įkurti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų namus. 1998 m. Vilniaus savivaldybė pastatą perdavė Kultūros ministerijai, nuo 2003 m. Signatarų namai – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas. Atidaryta nuolat papildoma ekspozicija, skirta Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarams. Signatarų namų salėje vyksta su Lietuvos valstybingumo istorija susiję renginiai.
Rašyti komentarą