Kiek Lietuvoje pavagiama automobilių ir kiek jų pavyksta išplėšti iš grobikų rankų? Ar netekus brangaus turto yra vilties jį susigrąžinti? Kaip svarbius postus užimantys žmonės pavogtus automobilius sugeba atgauti mažiau nei per 72 valandas?
Tikimybė nukentėti nuo ilgapirščių ir netekti automobilio Lietuvoje - santykinai menka. Per parą savo mašinų netenka vidutiniškai 4 tautiečiai. Tačiau jei likimas iškrės pokštą ir neteksite automobilio, nuleisti rankų nereikėtų. Gal būsite vienas iš tų laimingųjų, kuriems prarastą turtą ant 4 ratų pavyksta atgauti sveikutėlį ir be nuostolių.
Pasak Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Dariaus Zaso, tokių nusikaltimų išaiškinamumas Lietuvoje siekia maždaug 50 procentų. Tiesa, draudimo bendrovės piešia kur kas niūresnį vaizdą. Jos tvirtina, kad pavogtus automobilius atgauna mažuma klientų.
Nors vagišių apetitas automobiliams smunka kelinti metai iš eilės, šio amato nusikaltėliai mesti nesiruošia. Iš viso pernai ilgapirščiai pasikėsino į 1521 transporto priemonę. Tai mažiau nei užpernai, kai vagys nuvarė 1734 automobilius.
Susigrąžina vienetai
Bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio teigimu, pavogti automobiliai savininkams sugrąžinami itin retai. Anot jo, praėjusiais metais buvo surastas vos vienas, o užpernai - tik trys vogti automobiliai. „Skaičiuojant procentais, tai atitinkamai 2 proc. pernai ir 8 proc. - užpernai. Be to, rasti automobiliai dažnai būna apgadinti: išlaužytomis spynelėmis, išdaužtais stiklais, perkaltais kėbulų numeriais ar sugadintais elektronikos įrenginiais“, - LŽ vardijo N.Giedraitis.
„Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas LŽ tvirtino, kad iš pernai pavogtų 102 mašinų pavyko rasti tik 21. Be to, surasti automobiliai net ne visada pasiekia šeimininkus.
„Pavogto automobilio ieškome patys ir padedame tai daryti policijai. Taip pat periodiškai išsiunčiame informaciją apie mūsų draustus pavogtus automobilius detektyvams užsienyje, kurie specializuojasi vogtų mašinų paieškos srityje. Dažnai pasitaiko, kad jie suranda jas, tačiau, įvertinus detektyvų paslaugų kainą ir automobilio pargabenimo išlaidas, paaiškėja, kad neapsimoka užsiimti mašinos sugrąžinimu į Lietuvą, nes neatsipirks patirtos išlaidos“, - LŽ sakė G.Matiukas.
Bendrovės „PZU Lietuva“ Masinių žalų skyriaus vadovas Gediminas Urbonavičius iš viso nepamena, kad nuo vagių nukentėję klientai surastą automobilį pageidautų atgauti. „Per mano darbo metus tokio atvejo nebuvo. Juk dažniausiai mašinos surandamas jau praėjus tam tikram laikui, žmonės būna įsigiję naujus automobilius, be to, ir mašinos vertė būna gerokai sumažėjus“, - kalbėjo G.Urbonavičius.
Po atakų - atoslūgis
Statistika rodo, kad automobilių vagysčių intensyvumas Lietuvoje banguoja. Kartais ilgapirščiai padidina apsukas, kartais atleidžia vadeles. Pavyzdžiui, pernai net 8 mėnesius buvo fiksuojamas vagysčių atoslūgis, o metų pradžioje ir jų pabaigoje vagysčių skaičius gerokai viršijo „normą“. Anot G.Matiuko, vagysčių skaičiaus mažėjimas ar didėjimas priklauso ir nuo to, kaip policijai sekasi pažaboti organizuotas automobilių vagių gaujas.
„Vagysčių sumažėjimas fiksuojamas tuomet, kai pareigūnai būna sulaikę, o teismai nuteisę pulką vagių grupuočių, nes specialistai jau seniai nustatė, kad automobiliai dažniausiai vagiami organizuotai ir daugeliu atvejų tai nėra pavienės ar atsitiktinės vagystės“, - dėstė pašnekovas.
Jau tapo „tradicija“, kad Lietuvoje pavogti automobiliai iškeliauja už krašto ribų. Pernai kriminalistai ir draudikai vogtas mašinas aptiko Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Latvijoje ir Estijoje. Anot G.Matiuko, vagių braižas jau daugelį metų išlieka toks pats - automobiliai vagiami pagal užsakymą ir išvežami į užsienį.
Sutapimas ar tendencija?
Nuo automobilių grobikų kenčia ne tik paprasti piliečiai ar turtingi verslininkai. Nusikaltėliai nebijo gvieštis ir aukštų valstybės pareigūnų mašinų. Tiesa, tokiu grobiu džiaugtis ilgapirščiams ilgai netenka - įtakingų valdžios atstovų automobilius kriminalistams pavyksta rasti operatyviau.
Prieš keletą savaičių dingusiam Užsienio reikalų ministerijai priklausančiam prabangiam visureigiui BMW X5 surasti policijos operatyvininkams užteko vos 3 parų. Ištaiginga mašina buvo pavogta tada, kai ja naudojosi Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius. Mašiną pagrobė „profesionalas“. Bet pareigūnai sureagavo žaibiškai - visureigį jie netrukus surado Šilutės pakrašty esančiame apleistų dirbtuvių angare.
Panašus atvejis buvo nutikęs ir maždaug prieš penkerius metus. Tada nuo vagių nukentėjo Lietuvoje viešintis aukštas Estijos valstybės pareigūnas. Vidury dienos iš jo buvo pavogtas tais laikais prabangiu vadintas limuzinas „Audi A6“. Tąkart Lietuvos kriminalistai gerai padirbėjo - po kiek laiko pavogta mašina buvo sugrąžinta svečiui.
Po šių incidentų liežuviai ėmė plakti, kad toks policijos operatyvumas ir sėkminga medžioklė pademonstruoti tik todėl, kad automobilis priklauso diplomatinei tarnybai. Esą sučiupti grobikus ir susigrąžinti mašiną pavyko tik dėl aukšto nukentėjusiojo statuso.
Pareigybė neįpareigoja
Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas D.Zasas tokias kalbas pavadino niekinėmis. Anot jo, generalinio konsulo visureigį pavyko rasti dėl automobilyje sumontuotos pažangios apsaugos sistemos. „Nieko bendra neturi minėto pareigūno statusas su sėkminga operacija. Tiesiog tame BMW buvo sumontuota pažangi signalizacija, kuri ir padėjo greitai atgauti prarastą turtą. Nepasakyčiau, kad nuo užimamų pareigų ar padėties visuomenėje priklauso, kaip greitai pavyksta surasti vieną ar kitą pavogtą mašiną. Čia visi lygūs“, - LŽ tvirtino kriminalinės policijos pareigūnas.
Draudikai taip pat sakė neturintys duomenų, kad aukštas pareigas einančių valdžios pareigūnų pavogti automobiliai randami operatyviau nei kitų. Esą visų klientų pavogtų automobilių ieškoma vienodai ir žala atlyginama vienodai. „Pavogtų mašinų radimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių, o taip pat nuo to, kokia apsaugos sistema saugo turtą. Tikėtina, kad brangiuose automobiliuose montuojama aukščiausio lygmens signalizacijos sistemos, leidžiančios identifikuoti mašinos buvimo vietą. Sekimo įrenginiais aprūpintas mašinas pavogti įmanoma, tačiau beveik visi nuvaryti automobiliai vėliau surandami“, - akcentavo G.Matiukas.
Grobia nesirinkdami
Kriminalistai netiki mitu, kad vagys privengia aukštus postus užimančių valstybės tarnautojų ar pasiturinčių verslininkų ir į jų prašmatnius automobilius nesikėsina. D.Zaso teigimu, jei ilgapirščiai nusitaikė pagrobti mašiną, jiems nesvarbu, kam ji priklauso - paprastam piliečiui ar aukštas pareigas einančiam valdžios tarnautojui. „Jokio skirtumo, ar verslininkas, ar politikas. Jei norės, pagrobs ir iš vieno, ir iš kito. Vagys neskirsto aukų, jiems svarbu, kaip objektas saugomas ir kokia galimybė jį pavogti“, - kalbėdamas su LŽ pabrėžė D.Zasas.
Sutapimas ar ne, tačiau įvykių suvestinėse žinių apie politikų, žinomų verslo ar visuomenės atstovų akistatas su automobilių vagimis pasirodo itin retai. Tai reiškia, kad arba tokia informacija kruopščiai slepiama, arba ilgapirščiai iš tiesų vengia kėsintis į žinomų žmonių automobilius.
Rašyti komentarą