Per dešimtmetį krašto keliuose aukų sumažėjo kone perpus - nuo 700 žuvusiųjų 2001 metais iki 297 - pernai. Nors ir matyti prošvaisčių, specialistams nerimą kelia faktas, kad žūties atvejų mažėja tik judriose magistralėse ir greitkeliuose, bet ne miestų gatvėse. Kritikos strėlės dėl to sminga į savivaldybes.
Krašto savivaldybėse avaringumas pernai kito nevienodai. Vienur jis didėjo, kitur mažėjo. Žuvusiųjų skaičius padidėjo beveik pusėje apskričių - pagal teritorinį administracinį pasiskirstymą 2011 metais daugiau tokių nelaimių užfiksuota Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Utenos apskrityse. Čia esančiose savivaldybėse žuvusiųjų daugėjo ir 10, ir 50 procentų.
Tuo metu valstybinės reikšmės keliuose avarijų aukų per metus sumažėjo. Nors magistralėse bei greitkeliuose ir eismas intensyvesnis, ir greitis didesnis, pernai, palyginti su užpernai, aukų sumažėjo 21 gyvybe.
Savivaldybių bėda
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis LŽ tvirtino jau prieš kelerius metus pastebėjęs, kad didžioji dalis savivaldybių yra abejingos savo prižiūrimų kelių ir gatvių eismo saugumui. Esą jos skiria per mažai lėšų avaringiems ruožams pertvarkyti, daugelis net neturi šių ruožų žemėlapių ir planų, kaip taisyti padėtį. Ministrui susidarė įspūdis, kad daugeliui merų jų miestų ir rajonų gyventojų saugumas nė motais. „Jiems atrodo, kad saugumas miestuose yra centrinės valdžios rūpestis, tačiau aš noriu priminti, kad už eismo saugą savivaldybių teritorijose atsako būtent vietos valdžia. Akivaizdu, kad valstybinės reikšmės keliuose padėtis gerėja tik dėl griežtesnės kontrolės ir didesnių investicijų į eismo saugumą. Tad ir savivaldybių vadovai turėtų nepamiršti, jog miestuose taip pat būtina didinti eismo kontrolę“, - LŽ sakė E.Masiulis.
Sostinės gatvėse - nesaugu
Didžiausiame Lietuvos mieste - Vilniuje - žuvusiųjų skaičius per metus išaugo beveik penktadaliu - nuo 21 iki 25 žmonių. Dar labiau, net trečdaliu, padaugėjo sužeistųjų - nuo 520 žmonių 2010-aisiais iki 705 - praėjusiais metais. Padėtis akivaizdžiai pablogėjo ir Vilniaus rajone. E.Masiulio teigimu, prie neigiamo rezultato Vilniuje galėjo prisidėti ir tai, kad sostinėje jau senokai tinkamai neveikia stacionarių greičio matuoklių tinklas. Esą tai jaučia ir žino daugelis piktybiškų vairuotojų, kurių viražai gatvėse pastaruoju metu gerokai suaktyvėjo. „Kai eismas prasčiau kontroliuojamas, iš karto blogėja ir avaringumo rodikliai“, - akcentavo E.Masiulis.
Didžiausią pažangą tarp didmiesčių pernai padarė Šiauliai, kur žuvusiųjų sumažėjo nuo 6 iki 2.
Užmiestyje tapo saugiau
Kelininkų teigimu, valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų sumažėjo dėl nuolat rekonstruojamų sankryžų, teikiant pirmenybę žiedinių ir skirtingų lygių sankryžoms, taip pat tiesiamų pėsčiųjų ir dviračių takų, naujų atitvarų, kelio ruožų apšvietimo, įrengtų saugumo salelių, inžinerinių greičio mažinimo priemonių. Magistraliniuose ir krašto keliuose avaringumą mažina sėkmingai funkcionuojanti automatinė stacionari greičio matavimo sistema. Ji ne tik fiksuoja eismo pažeidėjus, bet ir netiesiogiai įspėja vairuotojus apie pavojingus kelio ruožus.
Tai, kad valstybinės reikšmės keliuose tikimybė žūti arba būti sužeistam per eismo įvykį tapo mažesnė, įrodo ir „juodųjų dėmių“ skaičius. Jų per 5 metus Lietuvoje sumažėjo net 67 procentais. Tai irgi technologinių bei švietėjiškų priemonių pasekmė.
Anot E.Masiulio, tos savivaldybės, kurių keliuose avaringumas didėjo labiausiai, turėtų imti pavyzdį iš valstybinės reikšmės kelių prižiūrėtojų. „Avaringumą tikrai įmanoma sumažinti ir tai puikiai įrodė valstybinės reikšmės keliuose įdiegtų priemonių įvairovė. Žinoma, jeigu nieko nedarysi, padėtis nesikeis - ji tik blogės“, - LŽ pabrėžė E.Masiulis.
Labai svarbus veiksnys kovojant su nelaimėmis keliuose - aktyvus policijos dalyvavimas. Ministras ragino miestų bei rajonų vadovus aktyviau bendradarbiauti su policija ir prašyti, kad pareigūnai tam tikru metu ir tam tikrose vietose pasirodytų dažniau.
Ieškos sprendimo
Vilniaus savivaldybės mero pavaduotojas Romas Adomavičius pripažino, kad pernykštė avaringumo statistika verčia nerimauti ir ieškoti galimybių, kaip sumažinti aukų miesto gatvėse. Anot jo, šiuo klausimu buvo aktyviai diskutuojama ir artimiausiu metu bus imamasi konkrečių priemonių. Pašnekovo teigimu, ledai pajudės iš karto, kai tik apie avaringumo priežastis bus gauta visa informacija iš policijos įstaigų. „Iš tiesų padėtis Vilniaus mieste per pastaruosius metus pablogėjo: įvyko daugiau eismo įvykių, padidėjo žuvusiųjų skaičius. Kol kas sunku pasakyti, kur slypi tragizmo priežastys. Konkrečias aplinkybes, tikiuosi, pavyks išsiaiškinti gavus ekspertų išvadas. Tai turėtų įvykti maždaug po mėnesio“, - LŽ sakė R.Adomavičius.
Pašnekovas tikino, kad neatsižvelgiant į išvadų turinį šiemet Vilniaus mieste bus siekiama išplėsti „juodųjų dėmių“ žemėlapį. Be to, bus diegiama daugiau inžinerinių eismo saugumo priemonių. Mero pavaduotojo teigimu, savivaldybei pavyko gauti lėšų iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialioms perėjoms mieste įrengti. „Labai tikiuosi, kad šiemet tokių pėsčiųjų perėjų bus įrengta apie 40. Čia svarbu vaidmenį vaidins apšvietimas, specialūs mirksintys ženklai“, - teigė R.Adomavičius.
Kontrolės stoka
Buvęs legendinis lenktynininkas, dabar Susisiekimo ministerijos visuomeninis konsultantas saugaus eismo klausimais Stasys Brundza įžvelgia dvi priežastis, kodėl miestų gatvėse daugėja žuvusiųjų ir sužeistųjų. Anot jo, prie tragizmo prisideda inžinerinių priemonių stoka. Šiuo atveju esą taupyti negalima, nes įrodyta, kad šiuolaikinės technologijos padeda mažinti avaringumą.
Kita blogybė - gerokai suprastėjusi eismo kontrolė. S.Brundzos teigimu, Vilniuje policijos patrulių akivaizdžiai sumažėjo ir tą jau pajuto eismo chuliganai. „Negalima atleisti vadelių - policijos patruliavimas gatvėse yra būtinas. Vairuotojai turi matyti, kad kontrolė gatvėse vykdoma. Dabar padėtis tikrai kelia nerimą - eismo priežiūra sostinėje akivaizdžiai sumenko“, - LŽ sakė S.Brundza.
Rašyti komentarą