Krizės metais pagal inovacijų veiklą Lietuva atsidūrė trečioje nuo galo vietoje tarp 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai rodo Europos Komisijos (EK) sudaryta vadinamoji globalių inovacijų švieslentė.
Lietuva inovacijų srityje lenkia tik Latviją ir Bulgariją. Šios valstybės kartu su Lietuva ir Rumunija vadinamos tik „kukliomis“ inovatorėmis. Mokslininkai teigia, kad norint pasivyti Estiją kraštui reikia keisti inovacijų politiką: pinigus leisti ne pastatams, o patyrusiems ekspertams.
EK statistika remiasi 2008-2010 metų duomenimis, kurie atspindi situaciją tyrimų ir inovacijų srityse. Europos inovacijų švieslentė (angl. European Innovation Scoreboard) yra EK instrumentas, skirtas inovacinei veiklai ES šalyse narėse įvertinti ir palyginti.
Inovacijų neapskaito
Vieni LŽ kalbinti pašnekovai sako, kad ši statistika neatspindi Lietuvos įmonių inovatyvumo, kiti - kad lietuviai bent porą metų atsilieka nuo estų inovacijų veikloje ir norint pasivyti bent Estiją, kuri užima vidurinę 14 vietą, reikia keisti pinigų naudojimo politiką: pirmiausia juos skirti protui - t. y. patyrusiems mokslininkams ir inovacijų vadybos specialistams samdyti, o ne naujiems pastatams ir brangiai įrangai pirkti.
VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas mano, kad situacija Lietuvoje nėra tokia baisi, kaip rodo europinė statistika.
„Lietuvos įmonės yra gana inovatyvios. Globalus inovatyvumo indeksas nustatomas pagal 23-26 rodiklius, vienam jų - patentavimui - skiriama daug dėmesio. Per daugiau kaip 20 nepriklausomybės metų intelektinės nuosavybės vadyba nebuvo išplėtota, tačiau tai nereiškia, kad intelektinio kapitalo nėra. Be to, yra problemų dėl inovacijų apskaitos. Jeigu paklausi bet kurios įmonės, kiek lėšų ji skiria moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, ji pasakys, kad neskiria nieko. Dažnai įmonės neišskiria inovacijų kaip atskiros veiklos ir jos neapskaito, nes tai nėra paprasta. Taigi daugeliu atveju problema yra inovacijų veiklos, kaip atskiros veiklos, identifikavimas“, - mano K.Gečas.
Jis priduria, kad yra ir vadinamosios paslėptos inovacijos, kurių „nepagauna“ statistika. Pavyzdžiui, naujos ES narės yra gana stiprios netechnologinių inovacijų srityje. Tai - rinkodaros, vadybos, organizacijos valdymo inovacijos.
„Statistika mažiau vertina netechnologines inovacijas. Pavyzdžiui, Šilutėje veikia įmonė „Goldengrass“, kuri yra viena pažangiausių ir didžiausių Europoje žolinių, kombinuotųjų pašarų sportiniams žirgams gamintojų ir pardavėjų. Klausimas - ar jos veikla pagrįsta inovacijomis? Atsakymas - statistikoje toks inovatyvumas neatsispindi“, - sako Lietuvos inovacijų centro direktorius.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia, 26,9 proc., Lietuvos įmonių, 2008-2010 metais diegusių inovacijas, yra organizacijos arba rinkodaros novatorės.
Mėsos produktus gaminančios AB Krekenavos agrofirmos rinkodaros vadovas Gytis Svilainis LŽ sakė, kad įmonėje dirba inovacijų technologas, kuris vadovauja darbuotojų grupei, tačiau kiek per metus skiriama išlaidų inovacijoms, bendrovė atskira eilute apskaitoje neišskiria. „Iš anksto nenumatome, kiek per metus skirsime išlaidų inovacijoms. Naujus gaminius kuriame atsižvelgdami į rinkos poreikius. Nors važiuojame į parodas, sekame naujas tendencijas ir technologijas, perkame naują įrangą ir gaminame naujus produktus, šių išlaidų atskirai neapskaitome. Manau, tokias išlaidas tiksliai apskaito didesnės tarptautinės kompanijos, bet ne smulkios lietuviškos“, - mano jis.
Mokslas - sau, verslas - sau
Tuo tarpu kelių skyrių vadovais mokslo darbuotojus paskyrusi UAB „Arginta“ išlaidas inovacijoms kruopščiai apskaito. Pernai bendrovė mokslinei techninei ir eksperimentinei plėtrai išleido 450 tūkst. litų. Vandenvalos, metalo apdirbimo ir atsinaujinančios energetikos srityse dirbančios bendrovės inovacijų ir investicijų direktorius Vitas Mačiulis sakė, kad nėra paprasta išskirti išlaidas inovacijoms, nes reikia kasdien apskaičiuoti, kiek laiko nauja įranga buvo naudojama tyrimams, o kiek laiko ji dirbo įprastu darbo režimu. „Tačiau įmonės yra suinteresuotos išskirti išlaidas inovacijoms, nes jas apskaičiavus galima trigubą sumą priskirti sąnaudoms“, - įsitikinęs pašnekovas.
Pasak V.Mačiulio, „Arginta“ be sunkumų įtraukia mokslininkus į savo inovacinę veiklą - Vandenvalos skyriaus vadovo pareigas eina Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, o pats pašnekovas 14 metų dirbo Lietuvos mokslų akademijoje. Jis pripažįsta, kad apskritai nelengva mokslininkus įkalbėti dirbti privačiame versle, nes jiems dabar sudarytos neblogos veiklos sąlygos - aktyvūs mokslininkai ir gali gerai uždirbti, ir turi gerą tyrimų aparatūrą. Blogiausia, kad mokslas nuo verslo nutolęs.
„Pagrindinė problema yra ta, jog Lietuvoje mokslas plėtojamas sau, o verslas - sau, nes mokslo finansavimo, vertinimo sistema visiškai nesusijusi su jo bendradarbiavimu verslo srityje. Bendradarbiauti su verslu mokslininkams labai sudėtinga, nes reikia ilgokai dirbti, kol gaunamas rezultatas. O norint sukurti naują produktą reikalingos milijoninės investicijos, nes už 100 tūkst. litų to nepadarysi. Milijonus inovacijoms leidžia tik didelės pasaulinės įmonės, tokios kaip „Philips“ arba „Toyota“, kokių Lietuvoje beveik nėra. Kai įmonės nedidelės, jos negali tokių pinigų leisti eksperimentams“, - atskleidžia esmę V.Mačiulis.
Moko patys save
Fizinių ir technologijos mokslų centro Nanoinžinerijos skyriaus vedėjas Ramūnas Valiokas LŽ sakė, kad nėra gerai, kai metai po metų norima viską paaiškinti bloga statistika. „Aš pasitikiu EK inovacijų švieslente. Verslo, kuris investuoja į mokslinius tyrimus, krašte yra mažai, bet nereikia jo dėl to kaltinti. Patentavimo srityje Lietuva atsilieka, nes nėra ką saugoti. Tik ši Vyriausybė padėjo pamatus mokslo, inovacijų skatinimo reformoms. Ūkio ministerija duoda 10 tūkst. litų čekius inovacijoms kurti, bet tai yra nedideli pinigai. Bėda ta, kad daug struktūrinių fondų pinigų išleista integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams, vadinamiesiems slėniams statyti. Penkiems slėniams skirta 2 mlrd. litų, už kuriuos, sakyčiau, stichiškai perkama brangi įranga, statomi pastatai, bet visiškai neskiriama dėmesio esminiam dalykui - kompetentingiems specialistams, kurie turi tokio darbo patirtį, iš užsienio pritraukti.
Prieš perkant įrangą reikėjo pirmiausia pakviesti žmones, kurie yra dirbę ir išmano apie tą įrangą. Be to, buvo galima pasirinkti vieną slėnių centrą Vilniuje arba kur nors tarp Vilniaus ir Kauno, o dabar jie kuriami trijuose miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Toks pinigų skirstymas vargu ar pasitvirtins, tempas nieko gera nežada. Slėniuose vykstantys kursai, kurių metų vieni kitus mokome ar stengiamės persiauklėti, nepadės pasivyti nei estų, nei pasaulio. Atseit esame vargana valstybė ir negalime įpirkti savo išeivių, kurie įgiję mokslinius laipsnius užsienyje dirba verslo struktūrose. Tačiau resursų tam iš struktūrinių fondų buvo daugiau negu reikia“, - atvirai dėstė mokslininkas.
Jis priminė, kad prieškario Lietuva į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą kvietėsi profesorius iš Prancūzijos, Šveicarijos. Airija taip pat daug investavo į talentingų airių sugrąžinimą, o Singapūras kyla tik dėl to, kad ten kviečiami dirbti inovacijų profesionalai iš viso pasaulio, net ir iš Lietuvos. R.Valiokui graudu girdėti, kai kalbama, jog ekonomikai pradėjus taisytis neva patys išeiviai sugrįš į Lietuvą, - to esą gali tekti laukti 50 metų. Pasak jo, yra tam tikrų teigiamų ženklų ir Lietuvoje - jaunimas jau pradeda girdėti apie mokslo vadybos poreikį, atsirado tokia specialybė - modernių technologijų vadyba. Tačiau, mokslininko teigimu, norint tokiu specialistu tapti, reikia būti toje aplinkoje, dirbti tokioje kompanijoje. „Tai yra daugiau negu kursų išklausymas. Reikia atrasti mokslininką, kuris turi verslininko gyslelę, o ji arba yra, arba jis nėra. Prie inkubatorių, slėnių vairo reikia pastatyti jau patyrusius žmones, kurie yra valdę panašius projektus ir procesus užsienyje. Tik kryptingas žinių ir kompetencijos pritraukimas gali padėti įveikti atsilikimą. Kuo ilgiau save apgaudinėsime, tuo ilgiau būsime atsilikusiųjų gretose“, - tvirtina mokslininkas.
Jis teigia pats dalyvavęs inovacijų projekte, kuriam buvo skirta 10 tūkst. litų inovacijų čekis. Kartu su viena nedidele įmone buvo sukurtas nedidelis prietaisas-testas, kuris greičiau ir pigiau padeda diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį. Jį galėtų naudoti ne laboratorija, o pats gydytojas ar net pats pacientas. „Tačiau, norint tokį testą pateikti rinkai, jį reikia sertifikuoti užsienyje, atlikti daugybę bandymų, o tam jį sukūrusi įmonė pinigų kol kas neturi. Čia prasideda verslo niuansai - kuo daugiau padarai savo ištekliais, tuo tavo verslo vertė didesnė. Bet gali jo įvedimą į rinką finansuoti europiniais pinigais, tik tada tyrimų rezultatai jau taps vieši. Taigi šiame etape reikia žmogaus, kuris žinotų geriausią lėšų pritraukimo schemą, kuris iš to duoną valgo“, - aiškina specialistų vertę R.Valiokas.
Rašyti komentarą