Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus asmens tapatybės dokumentai. Tarp jų - J. Basanavičiaus ranka rašyti prašymai išduoti liudijimus, pildytos anketos ir gimimo liudijimas, antradienį pranešė Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.
Artėjant Vasario 16-ajai paskelbtame pranešime nenurodoma, kada archyvai buvo rasti.
„Yra gimimo liudijimas, jo ranka rašyta autobiografija, pasai - carinės (Rusijos) ir vokiškas, įvairios anketos, prašymai išvykti. Jis nurodo, kad yra lietuvių tautybės, nors pavardė rašoma lenkiška transkripcija, kokias moka kalbas. J. Basanavičius buvo poliglotas. Yra išlikusių keletas nuotraukų. Jos gana unikalios, kai kurios niekur nematytos“, - sakė Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.
Pasak pranešimo, vieną šių dokumentų atsitiktinai rado režisierius Vytautas Damaševičius.
„Einu aš paraidžiui, žiūriu: Jan Basanovič. Tai yra archyvo medžiaga, bet niekas jos kaip sensacijos nepriima. Nežinau, aš tokios nuotraukos kaip vokiškam pase nesu matęs, tas tradicines esu matęs. Yra autografai Basanavičiaus, jo ranka rašyta. Jis vienas iš nedaugelio užsirašęs lietuviu“, - teigė V.Damaševičius.
J.Basanavičius - viena ryškiausių 19 amžiaus lietuvių tautinio atgimimo figūrų. 1883 metais, gyvendamas užsienyje, J.Basanavičius pradėjo leisti lietuvybę propagavusį mėnraštį „Aušra“.
1905 metais, Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, J.Basanavičius iniciatyva buvo sušauktas lietuvių suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo priimtas memorandumas, kuriuo Rusijos reikalauta Lietuvai suteikti autonomiją su Seimu Vilniuje.
1918 metais vasario 16 dieną J.Basanavičius pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją, kuria buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.
J.Basanavičius mirė 1927 metais ir buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Rašyti komentarą