Kovo mėnuo gali tapti išbandymu vairuotojams, kurie turi dyzelinius automobilius. Pagal ES teisės aktus griežtinami dūmingumo reikalavimai. Trumpai tariant, kaip rodo kaimyninės Latvijos pavyzdys, dėl minėtos bėdos techninės apžiūros nepereinančių automobilių skaičius gali išaugti penkis kartus. Maža to, pati apžiūra brangs, sankcijų gali susilaukti ir nemažai variklių patobulinimų, o kur dar psichologinės vairuotojų bėdos.
„Latvijoje jau seniai taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei pas mus. Aiškios ir pagrindinės bėdos, dėl kurių dyzeliniai automobiliai neatitinka reikalavimų: netvarkingi oro filtrai, nusidėvėjusi variklio mechaninė dalis, problemos su elektros instaliacija“, – Alfa.lt sakė asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glebus.
Nuo kovo 1 dienos į techninės apžiūros (TA) padalinius atriedėję dyzeliniai automobiliai susidurs su sugriežtinta patikra. Pakeitimais esą siekiama suderinti ES valstybėse narėse TA metu taikomus reikalavimus. Be to, tai turėtų užtikrinti, kad transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jų naudojimo laiką, kartu garantuojant, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos.
Šiuo metu Lietuvoje dyzeliniai automobiliai sudaro 48 procentus viso šalies transporto parko. Reikalavimai dėl dūmingumo, kaip ir iki šiol, nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1 d.
Visiems kitiems automobiliams patikra griežtės. Ypač atidžios patikros sulauks nauji ir apynaujai automobiliai.
Perspėja dėl psichologinių problemų
Esminių pokyčių, galinčių nemaloniai nuteikti transporto priemonių savininkus, esama ir pačioje kontrolės atlikimo procedūroje. Tikrinimo metu bus privalu akceleruoti iki sūkių ribotuvo suveikimo, iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Akceleravimo trukmė apibrėžta taip pat griežtai – patikros metu akceleratoriaus pedalas turės būti nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sekundę. Taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu.
Specialistai iškart perspėja, kad tvarkingiems automobiliams tokie bandymai tikrai nepakenks.
„Dyzelinių variklių dūmingumo matavimo procedūros pokyčius vadinti naujove tiktų tik pas mus. ES valstybėse senbuvėse toks tikrinimo metodas taikomas ganėtinai seniai“, – teigė asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka.
Pradėjus taikyti naują dūmingumo matavimo metodą, atvykusiems į TA vairuotojams gali kilti psichologinio pobūdžio problemų. Pirmiausia, kad dyzelinis variklis per trumpą laiką bus akceleruojamas iki aukščiausios variklio sūkių ribotuvo padalos. Tai natūraliai sukels daugiau triukšmo, padidės agregato vibracija.
„Tokia tikrinimo technologija leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą apie bendrą variklio techninę būklę ir nuspręsti, ar tikrinamas automobilis nebus pernelyg didelis aplinkos teršėjas. Iš automobilių vairuotojų dažnokai girdimas teiginys, kad įprastai važinėjant dyzelinis variklis niekada nepasiekia aukščiausios sūkių ribos. Jis nesuteikia pagrindo nukrypti nuo nustatytos patikros technologijos, nes kontrolės esmė – dūmingumo kontrolė, kai įpurškimo siurblys veikia didžiausiu pajėgumu“, – teigė bendrovės „Transporto studijos“ ekspertas Ramūnas Vėlavičius.
Anot jo, galima prognozuoti, kad pradėjus taikyti naują dyzelinių variklių dūmingumo matavimo procedūrą techninių reikalavimų netenkins daugiau transporto priemonių, ypač tos, kurios nebuvo tinkamai prižiūrimos.
Kentės nuo tradicinių bėdų
Besirengiantiems vykti į apžiūrą vairuotojams pirmiausia rekomenduojama patiems pasitikrinti, ar nėra užterštas oro filtras. Net gamintojo numatytas intervalas, kuris gali būti ganėtinai didelis, tarkime, 60 tūkst. kilometrų rida, neužtikrina, kad filtras nėra pernelyg užterštas.
Taip yra dėl to, kad transporto priemonės naudojamos labai skirtingomis eksploatavimo sąlygomis. Pavyzdžiui, nuolatos važinėjant gruntiniais keliais, o kartais ir miesto, kur keliai nėra reguliariai valomi, gatvėmis, filtras gali užsiteršti kur kas greičiau, nei tai numatė gamintojas. Todėl jis turi būti keičiamas atsižvelgiant į užterštumą, nepriklausomai, kiek transporto priemonė nuvažiavo po oro filtro keitimo.
Atsižvelgiant į patikros technologijos pasikeitimus, griežtesni reikalavimai bus keliami ir bendrai variklio techninei būklei. Atsakomybė už ją TA metu teks pačiam vairuotojui.
„Įsigaliojus naujiems reikalavimams, į variklio patobulinimus, tarkime, oro tiekimo ir aušinimo sistemų konstrukcijų bei įvairius kitų elementų pakeitimus, bus žiūrima griežčiau. Tai didina variklio gedimo, galinčio pasireikšti patikros metu, riziką, be to, mažina paties matavimo patikimumą“, – teigė R.Vėlavičius.
Yra numatyta ir variklio bendrosios techninės būklės įvertinimo procedūra. Pagal ją pirmiausia turėtų būti atliekama vizuali neveikiančio variklio ir jo skyriaus apžiūra, patikrinamas alyvos bei aušinimo skysčio lygis, išsiplėtimo bakelio ir jo dangtelio būklė, patikrinami identifikaciniai žymenys. Nenustačius trūkumų, bus atliekama veikiančio variklio vizuali apžiūra pastarajam dirbant tuščiosios eigos minimaliais sūkiais ir padidintais tuščiosios eigos sūkiais.
Apžiūrą atliekančiam kontrolieriui stovint šalia automobilio, vairuotojo bus paprašyta nuspausti akceleratoriaus pedalą iki galo arba bent jau iki sūkių, artimų maksimaliems ribotuvo ribojamiems alkūninio veleno sūkiams. Jei tokio patikrinimo metu bus nustatyti trūkumai, dūmingumo patikra neturėtų būti atliekama, kol pastarieji nebus pašalinti.
Kenks ir įpročiai
Specialistai taip pat perspėjo, kad ne vien techniniai trūkumai ar nepakankama automobilio priežiūra gali pakišti koją atliekant dūmingumo patikrą TA metu. Pernelyg aukštas, reikalavimų neatitinkančias variklio dūmingumo reikšmes gali nulemti ir ilgalaikis važinėjimas trumpais atstumais ir važinėjimas mažais sūkiais.
Tokia rizika ypač reali esant šaltesniam orui, kai automobiliai šildomi varikliui dirbant tuščiąja eiga. Taip užteršiamos ne tik variklio degimo kameros, bet ir visa išmetimo sistema. Siekiant sumažinti tokių problemų tikimybę, prieš apžiūrą patariama nuvažiuoti ilgesnį atstumą varikliui dirbant maždaug trijų tūkstančių per minutę sūkiais.
Prieš pat patikrinimą pravartu ir pačiam vairuotojui papildomai „prapūsti“ išmetimo sistemą. Tai atliekama keletą kartų akceleruojant iki aukščiausios variklio sūkių ribos.
„Jeigu akceleravus pirmą kartą bus išmestas ganėtinai sodrus debesis, o atliekant pakartotinius bandymus dūmai blės, galima spręsti, kad išmetimo sistema valosi. Tačiau apžiūros metu numatytas ribotas akceleracijų skaičius, todėl išmetimo sistemą tikslinga pravalyti dar iki pristatant automobilį, nes priešingu atveju apžiūrą gali tekti kartoti. Dūmingumo matavimus numatoma atlikti tik varikliui pasiekus darbinę temperatūrą“, – patarė R.Vėlavičius.
Dyzelinių automobilių išmetamųjų dujų dūmingumo patikros pasikeitimai ženkliai išplečia pačią patikros procedūrą. Įsigaliojus pasikeitimams, pailgės vidutinės laiko sąnaudos, reikalingos apžiūrai, reikės papildomos įrangos. Todėl apžiūra dyzeliniams automobiliams gali brangti iki 12 litų.
Rašyti komentarą