Dar neseniai sviestas, kaip gyvulinės kilmės riebalas, buvo prilyginamas blogiui. Bet kodėl pastaruoju metu jį graibsto skandinavai? Ir ar tokie požiūrio pokyčiai turi rimtą pagrindą?
Pernai metų pabaigoje suomiai ir norvegai tiesiog iššlavė sviestą iš parduotuvių, o šio produkto kilogramo kaina išaugo keturis kartus. Žiniasklaida tada aiškino, kad šių šiaurės kraštų gyventojai perka vis daugiau natūralių, mažiau priedų turinčių maisto produktų, o sviestas toks ir yra. Be to, riebūs produktai Skandinavijos valstybėse turi vis didesnę paklausą. Esą sviesto paklausa Suomijoje didėja taip greitai, kad kartais net pritrūksta šio produkto: vien pernai sviesto vartojimas išaugo 20 proc., palyginti su ankstesniais metais. Aiškinama, kad dauguma Suomijos gyventojų ėmė vengti ne riebalų, bet angliavandenių. Be to, Skandinavijos valstybėse pastaruoju metu išpopuliarėjo dieta, siūlanti vartoti mažai angliavandenių, bet daug riebalų, tarp jų ir sviesto.
Lietuvoje sviestomanijos nepastebėta, tačiau prekybos tinklų duomenys rodo, kad ir pas mus žiemos mėnesiais šio produkto suvartojama kur kas daugiau. Štai „Rimi Lietuvos“ prekybos centruose žiemos laikotarpiu sviesto pardavimas kilo net ketvirtadaliu, palyginti su rudens mėnesiais. „Negalime teigti, kad taip yra dėl kainų akcijų. Greičiausiai tai lėmė pasikeitę maitinimosi įpročiai šaltuoju metų laiku: žmonės valgo sočiau, riebiau, daugiau suvartoja ir sviesto“, - sakė „Rimi Lietuvos“ Viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. „Maximos“ prekybos tinklo atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės duomenimis, žiemos mėnesiais tinklo parduotuvėse sviesto nuperkama 7-8 proc. daugiau nei kitais metų sezonais.
Stiprinanti mityba
Mitybos specialistai žiemą rekomenduoja valgyti sočiai ir kiek riebiau. Šaltuoju sezonu sunaudojame daugiau energijos kūnui sušildyti, tad prireikia kaloringesnio maisto. Riebalai turi daugiausia energijos, reikalingos organizmui aprūpinti šiluma. Primenama, kad stokojant jos iš vidaus, netruks pakenkti ir išorinis šaltis. Nepadės nei pavėluoti bandymai stiprinti imunitetą citrinos griežinėliu ar česnako skiltele.
Įdomu, kad kalbant apie tuberkuliozę, ligą, kurią išprovokuoja nusilpusi imuninė sistema, daugėja duomenų, kad jos gydymo efektyvumą gerina riebalai. Jie padeda rezorbuotis vaistams, leidžia imuninei sistemai geriau kovoti su tuberkuliozės mikobakterija.
„Sergantiesiems tuberkulioze tinkamas maistas prilyginamas vaistams. Pacientų mityba neturi būti sekinanti, bet palaikanti visas gyvybines funkcijas“, - pabrėžė Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė.
Ji pasakojo, jog mokslinėje literatūroje rekomenduojama, kad net 30 proc. sergančiųjų tuberkulioze maisto raciono sudarytų riebalai. Ir ne augalinės, bet gyvulinės kilmės. Žinoma, tie riebalai turi būti kokybiški, tarkim, grietinė, sviestas. Pastarasis tuberkuliozės ligoniams itin rekomenduotinas.
„Kai kurie vitaminai tirpsta tik riebaluose, tie vitaminai reikalingi aminorūgštims gaminti, o jos - imuninei sistemai palaikyti. Viskas susiję, kai viena grandis iškrinta, sutrinka visas mechanizmas“, - pabrėžė E.Davidavičienė.
Grįžtama prie ankstesnio požiūrio
Nedidelis sviesto kiekis naudingas ir sveikiems žmonėms. Ne veltui peršalus rekomenduojama šaukštelį sviesto ištirpinti piene ir išgerti. „Kai šalta, ryte jokiu būdu negalima išeiti į lauką nepavalgius. Išgerkite karštos arbatos su šaukšteliu cukraus, kurio reikia darbingumui, smegenų veiklai palaikyti. Ir, tarkime, sukrimskite sumuštinį su sviestu. Svarbu nepersistengti, vartoti šį produktą protingai. Per dieną pakanka 20 gramų: 10 gramų pusryčiams ir tiek pat vakarienei“, - sakė gydytoja.
Beje, sviestas - vienas tų retų produktų, kuriame yra vitamino D. Kaip tik šio vitamino, veiksmingo imuninės sistemos stiprintojo, labai stokojame tamsiuoju metų laiku. Vertinama ir kita teigiama sviesto savybė - nauda akims.
„Mūsų senoliai ir tėvai valgė duoną su sviestu. Tai buvo ypač populiarus maistas. Pastaruoju metu vyko kampanija prieš riebalus. Dar prieš dešimtmetį sviestas buvo vertinamas neigiamai, skatinta vartoti vien tik aliejų. Tačiau mūsų maitinimosi patirtis buvo įgyta ne per vieną dieną, o susiklostė per dešimtmečius bei šimtmečius. Ir ji vis dėlto atlaikė kritiką. Dabar grįžtama prie požiūrio, kad ir gyvulinės kilmės riebalai reikalingi. Galų gale ir suomių bei norvegų, išgraibsčiusių sviestą, pavyzdžiai tai patvirtina - nemanau, kad tuose kraštuose žmonės mažiau vertina savo sveikatą. Mano galva, einama teisinga kryptimi. Svorio mažinimas visko neatperka. Žinoma, kam nors tai galbūt ir labai reikalinga, bet jei žmogus jaučiasi gerai turėdamas nedidelį antsvorį, jo mažinimas neturėtų tapti gyvenimo tikslu“, - sakė žinoma medikė.
Patarė vartoti kitokius riebalus
Ar gyvulinės kilmės riebalų reabilitacija priimtina dietologams, nuolat pasisakydavusiems prieš jų vartojimą?
Dietologės Daivos Pipiraitės teigimu, šiuo metu pasirodė nemažai spekuliacijų minėtąja tema. „Daugiau kalorijų (energijos) turinčio maisto reikia tada, kai esant šaltam orui ilgiau būnama ar dirbama lauke. Bet jei taip nėra, suvartojamų kalorijų kiekio didinti nebūtina. Tokiu atveju energijos poreikis dėl žemos aplinkos temperatūros padidėja taip nereikšmingai, kad papildomai vartoti tokių kaip sviesto riebalų nereikia“, - tvirtino LŽ pašnekovė.
„Sergantieji tuberkulioze neretai būna išsekę arba nepakankamo svorio. Kad jo priaugtų, jiems rekomenduojamas riebesnis maistas. Nieko bendro su sveikaisiais, normalaus svorio ar antsvorio turinčiais žmonėmis tai neturi“, - komentavo dietologė.
Anot LŽ pašnekovės, įrodyta, kad imuninei sistemai reikalingos omega-3 riebalų rūgštys. „Tad esant labai žemai aplinkos temperatūrai vartokite daugiau riebios žuvies arba omega-3 riebalų rūgščių papildų“, - patarė D.Pipiraitė.
Per drąsūs teiginiai?
D.Pipiraitė priminė, kad svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba. Kraujo cholesterolio koncentracijos kaita priklauso nuo įvairių veiksnių, taip pat - ir nuo riebalų vartojimo.
Valgant sočiuosius riebalus, tarkime, riebią mėsą, sviestą, riebų sūrį, didėja blogojo cholesterolio kraujyje koncentracija. Bet, kita vertus, taip pat daugėja ir gerojo cholesterolio, mažėja trigliceridų.
Valgant maistą, turintį daug polinesočiųjų riebalų, pavyzdžiui, aliejų ar riebią žuvį, mažėja blogojo ir didėja gerojo cholesterolio koncentracija.
2010 metais buvo publikuotas didelis mokslininkų darbas, vadinamoji studijų metaanalizė, kurioje tyrėjai darė išvadą, kad nėra įrodymų, jog sotieji riebalai (svieste jų labai daug) yra susiję su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Tokie duomenys sudomino žiniasklaidą ir greitai išplito net neatkreipus dėmesio, ar publikuotos išvados buvo patikimos. Vėliau atsirado kitų mokslininkų komentarų, kad minėtosios studijos metodologija ir rezultatų interpretacija turi trūkumų. Tad taip drąsiai reabilituoti sočiųjų riebalų nederėtų“, - komentavo dietologė.
Anot jos, gerai žinoma ir nėra paneigta, kad sotieji riebalai didina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, o tai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis. „Neatsakytas klausimas yra toks: kuo pakeisti sočiuosius riebalus, tarkim, sviestą? Naujausi tyrimai patvirtina, kad tinkamas pakaitalas - polinesotieji riebalai, mažinantys širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų riziką“, - apibendrino D.Pipiraitė.
Citata: Mūsų maitinimosi patirtis buvo įgyta ne per vieną dieną, o susiklostė per dešimtmečius ir šimtmečius. Ir ji vis dėlto atlaikė kritiką.
Rašyti komentarą