„Bobber“ motociklų stilius atsirado maždaug 1950 metais, kai po Antro pasaulinio karo namo grįžę amerikiečių karo veteranai pradėjo modifikuoti savo motociklus ir daryti juos panašesnius į tuos, kuriuos matė Europoje.
Modifikuoti savo didelius ir sunkius amerikietiškus „HD“ ir „Indėnus“ jie pradėjo nuimdami priekinius ir trumpindami galinius sparnus. Po to sekė rimti pjaustymo darbai ir ne itin reikalingų detalių nuiminėjimas, paliekant tik tai, kas yra gyvybiškai svarbu važiuojant, neliečiant rėmo ir važiuoklės gamyklinių konstrukcijų. Pagrindinė „bobber’istų“ idėja buvo pagaminti lengvą, greitą, manevringą ir ištvermingą gatvės motociklą.
„Bobber’ių“ savininkai neretai naudodavo dėvėtas detales, gautas iš draugų ar laužynų. Todėl jų motociklai ne visada turėjo atrodyti išvaizdžiai. Taigi, jeigu „Bobber’į“ reikėtų apubūdinti vienu žodžiu – tai būtų praktiškumas.
Skirtumas tarp „Bobber’io“ ir „Chopper’io“
Neretai šie du stiliai yra maišomi vienas su kitu dėl jų panašumo, tačiau tai nėra tas pats. Ryškiausias šių motociklų skirtumas yra tai, kad „Chopper’ių“ rėmas ir važiuoklė yra keičiami bei modifikuojami, kai tuo tarpu „Bobber’iai“, siekiant gero sukibimo ir patikimumo, kaip jau minėta, paliekami su originaliais komponentais.
Taigi, visiem gerai žinomos ilgintos šakės, aukštas vairas ir suktas metalas yra „Chopper“ stiliaus išraiška. Dar vienas šių dviejų motociklų skirtumas yra neretai aiškus chromuotų detalių perteklius „Chopper’iuose“ ir išskirtinis jų dažymas, naudojant maksimaliai perlamutrinius ryškius dažus, bei spalvų kontūrus, darant motociklą tikrai išskirtinį.
Trumpai tariant, kai „Bobber’iai“ buvo gaminami kuo praktiškesni, „Chopper’iai“ atliko labiau demonstracinę funkciją, jo kūrėją kitų akyse palikdami labiau kaip menininką ir auksinių rankų savininką, nei gatvės chuliganą.
Didelę įtaką „chopper’istams“ padarė 1969 metais žolės apsirūkiusių hipių sukurtas legendinis filmas „Easy Rider“, išpopuliarinęs „Chopper“ stilių visoje Amerikoje ir dalyje Europos valstybių.
Skirtumas tarp „Chopper’io“ ir „Kruzerio“
Dėl velniai žino kokių priežasčių ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje dideliems ir sunkiems „Kruizeriams“ suteikiamas „Chopper“ pavadinimas, nors šie du motociklai, iškyrus du ratus ir variklį, visiškai neturi nieko bendro.
Neretai net ir modifikuoti kruizeriai nenusipelno būti vadinami „Chopper’iais“, nes dažniausiai tokios modifikacijos užsibaigia chromuotų dangtelių ir sidabrinių kaukolių bei veidrodėlių užsakymu iš katalogo, kai tikrieji „Chopper’iai“ būdavo kuriami savomis rankomis, turint tik nedidelį kiekį instrumentų ir didelį kiekį idėjų.
Nereikia net minėti pagrindinės Chopper’io idėjos “nukapoti” motociklą, palikti jam tik tai kas reikalingiausia, o ne pripirkti blizgių nesamonių ir jomis apkarstyti savo brangų, švelniai važiuojantį, be abėjo galingą ir didelį, turintį dydžio su lyg foteliu sedynę, neduok Dieve ne senesnį nei 2003 metų, japonišką inžinerinį stebuklą, sukurtą baltais chalatais apsirengusių ir į darbą Toyota Prius’u važinėjančių knygų žiurkių. Nesakau, kad tokie motociklai yra kažkuom blogesni, tačiau jie tikrai nenusipelno būti vadinami Chopper’iais.
Rašyti komentarą