Neįperkantys būsto gyventojai vėl dažniau ir daugiau skolinasi kasdieniam vartojimui. Kai kurie komerciniai bankai pernai vartojimo paskolų išdavė beveik tokią pačią sumą, kaip ir būsto paskolų.
Nuotaikos pasikeitė
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika LŽ pasakojo, kad praėjusių metų pirmoje pusėje būsto paskolų rinka pamažu augo, tačiau jau antrąjį pusmetį skolinimo būsto pirkėjams apimtys ėmė mažėti.
„Tam įtakos daugiausia turėjo bendra ekonominė situacija, gyventojai neužtikrinti dėl ateities. Be abejonės, yra žmonių, kurie domisi būsto paskolomis. Šiuo metu tai dažniausia stabilias pajamas turintys jauni žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, kurie dairosi pagrindinio šeimos būsto, t. y. tokio, kuriame patys ar su šeima gyventų. Mūsų banko suteiktų būsto paskolų portfelio analizė rodo, jog maždaug pusė būsto paskolų yra suteikta 25-34 metų gyventojams“, - teigė jis.
2011 metais SEB bankas išdavė 391 mln. litų būsto paskolų, t. y. 20,3 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Pernai išduota 2672, 2010 metais - 2160 būsto paskolų, t. y. 23,7 proc. daugiau. Vidutinė būsto paskolos suma ir praėjusiais ir ankstesniais metais buvo apie 150 tūkst. litų.
Skolinasi pragyvenimui
Gerokai labiau augo bankų išduotų vartojamųjų paskolų portfelis. 2011 metais SEB bankas gyventojams išdavė 66,5 mln. litų vartojamųjų paskolų, t. y. beveik 40 proc. daugiau nei 2010 metais. Vidutinė vartojamoji paskola pernai buvo apie 11 tūkst. litų (2010-aisiais - apie 10 tūkst. litų). Vidutinis kredito kortelės limitas yra apie 4 tūkst. litų.
Banko „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė LŽ teigė, kad gyventojai pernai skolinosi daugiau nei 2010 metais. „Swedbank“ per 2011-ųjų tris ketvirčius būsto paskolų išdavė 224 mln. litų. Palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu - apie 40 proc. daugiau. Vidutinė paskolos suma pernai buvo apie 160 tūkst. litų, per metus ji sumažėjo apie 10 procentų.
„Swedbank“ per tą patį laikotarpį išduotų vartojamųjų paskolų suma beveik prilygsta būsto paskoloms - jų per tris ketvirčius išduota apie 206 mln. litų. Tai apie 8 proc. mažiau nei prieš metus. Vidutinė vartojamoji paskola litais pernai siekė 8 tūkst. litų. Šis bankas pernai per tris ketvirčius išdavė apie 14,5 tūkst. kreditinių kortelių. Jų vidutinis kredito limitas siekia apie 2 tūkst. litų.
J.Gumuliauskienė teigė, kad tarp banko klientų populiarios ir vartojamosios paskolos, ir kreditinės kortelės: jei skolintis norima brangesniam pirkiniui įsigyti, esą imama vartojamoji paskola, o kasdieniniam vartojimui pasirenkamos kreditinės kortelės.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė negalėjo LŽ pateikti duomenų apie šių bendrovių išduodamas paskolas. Tačiau ji teigė, kad nuo šių metų įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymui, smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių subjektų Lietuvoje mažėja. To priežastis - minėtame įstatyme įtvirtinta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos riba, kuri esą užkerta kelią įmonėms skolinti mažas sumas trumpam laikotarpiui. „Įmonės savo veiklą perkelia į kitas Europos Sąjungos šalis, kur tokio ribojimo nėra. Aktyviausiai įmonės traukiasi į Latviją, Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją“, - LŽ teigė K.Nemaniūtė.
Stabdo menkos pajamos
“Swedbank“ atstovė J.Gumuliauskienė pripažino, kad rinkoje sumažėjus nekilnojamojo turto kainoms, susidomėjimas būstu didėja, tiesa, dažnai klientus stabdo finansinės galimybės ar neužtikrinta finansinė padėtis ateityje. „Tačiau pastaruoju metu naujų klientų, susiduriančių su finansiniais sunkumais, pasitaiko retai. Klientai, imantys tiek būsto, tiek vartojamąsias paskolas konsultuojasi banke. Jie skolinasi tokiu atveju, kai yra tikri dėl savo darbo vietos stabilumo, įvertinę savo finansines galimybes. Imdami būsto paskolas visada įvertina, ar turi sukaupę dalį lėšų, kurių reikia pradiniam įnašui. Skolinantis svarbu įvertinti ne laikinas ar būsimas, o tvarias ir reguliarias pajamas“, - dėstė pašnekovė.
„Swedbank“ atlikto būsto įperkamumo įvertinimo duomenimis, šiuo metu nukritus nekilnojamojo turto kainoms standartinis būstas imant banko paskolą yra įperkamas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
SEB banko prezidento pavaduotojas V.Doveika teigė, kad šeimos, neišgalinčios mokėti būsto paskolos įmokų, kviečiamos bendradarbiauti, kartu ieškoma sprendimo restruktūrizuoti paskolą, laikinai atidėti paskolos mokėjimus ar rasti kitus abiem šalims priimtinus sprendimus.
„Paskolos išieškojimo procedūras bankas pradeda tik tuomet, jeigu klientas ignoruoja banką, neatsako į raginimus ieškoti išeičių, pavyzdžiui, išvažiuoja į užsienį, ignoruoja banko siunčiamus pranešimus, piktybiškai vengia ieškoti sprendimo“, - aiškino jis.
Baisūs scenarijai nepasitvirtino
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas prof. Stasys Kropas tvirtina, kad per praūžusios krizės metus Lietuvoje nebuvo atvejų, kad bankai iš finansinės naštos nebepakeliančių ir būsto paskolą prisiėmusių gyventojų nusavintų jų gyvenamąsias patalpas, o skolininkai su baldais būtų išmesti į gatvę.
„Nepasitvirtino tie gąsdinantys scenarijai, kad gatvėje atsidurs apie 3 tūkst. šeimų. Buvo atvejų, kai gyventojams teko kraustytis iš didesnio į mažesnį butą. Kai kam teko iš savininko tapti nuomininku, nors jis ir liko gyventi tame pačiame bute. Bet su baldais išmestas į gatvę nebuvo nė vienas. Bankai visiems sudarė galimybę iki dvejų metų atidėti mokėjimus ir nesiėmė griežtesnių žingsnių prieš tuos, kurie bendradarbiavo. Kas per dvejus metus nesugebėjo surasti darbo, pagerinti savo finansinės padėties, skolon paimtą būstą ėmė nuomotis, bet tikrai gatvėje nešalo“, - teigė S.Kropas.
LBA prezidento nuomone, Lietuvos gyventojai bankams yra įsiskolinę gerokai mažiau nei daugumos Europos Sąjungos valstybių piliečiai ir mažiau nei latviai bei estai. Lietuviai skolinosi nedaug, tačiau skolinimosi augimo pagreitis iki krizės buvo nepaprastai spartus. „Įprotį skolintis perėmėme labai greitai, nelabai suvokdami savo galimybes ir galimas krizes. Kai bankai skolinimosi sąlygas sugriežtino, iš to paties įpročio žmonės nuskubėjo į greitųjų kreditų rinką, kuri yra labai brangi ir gyventojams nepalanki“, - dėstė LBA prezidentas.
Lietuvos bankų skolinimo gyventojams politika šiuo metu sugriežtinta, nuo lapkričio 1 dienos jie įpareigoti laikytis centrinio banko parengtų atsakingo skolinimosi reikalavimų. „Manau, ta politika pakankamai griežta, bet subalansuota ir normali. Kas dabar gali pasiskolinti, skolinasi gana saugiai, nes bankai skolina tik tvirtą finansinį pamatą ir pajamas turintiems žmonėms. O pasiskolinti negalintys yra apsaugomi nuo galimų bėdų. Gyventojai kartais pernelyg optimistiškai žiūri į ateitį. Tačiau iš šalies pažiūrėjus, galimos bėdos geriau matyti“, - tikino S.Kropas.
Paskolų kokybė gerėjo
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais komercinių bankų paskolų portfelio kokybė gerėjo. Bankai skolininkus vertino kaip mažiau rizikingus ir todėl mažino ankstesniais metais sudarytus atidėjinius. 2011 metais veikiančių bankų specialieji atidėjiniai paskoloms sumažėjo 861 mln. litų arba 18 proc., tačiau 2012 metų sausio 1 dieną vis dar sudarė 4 mlrd. litų.
Būsto paskoloms sudarytų specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykis per metus padidėjo 0,3 proc. punkto, bet ir toliau šio paskolų portfelio segmeno kokybė yra gana gera - specialieji atidėjiniai sudaro 3,3 proc. tokių paskolų portfelio.
Iš viso krašto bankai šių metų pradžioje buvo išdavę būsto paskolų už 19 mln. 555 tūkst. litų, per metus ši suma sumažėjo nedaug - vos 1,5 procento.
Gerokai prastesnė yra vartojamųjų paskolų kokybė. Tokių paskolų specialiųjų atidėjinių rodiklis 2012 metų sausio 1 dieną sudarė 11,7 procento.
Ilgiau kaip 60 dienų uždelstų paskolų ir paskolų portfelio santykis per metus sumažėjo 0,5 procentinio punkto ir 2012 metų sausio 1 dieną sudarė 2,5 procento.
Rašyti komentarą