Per pastarąjį šimtą metų feministinis judėjimas pasaulyje įveikė daugelį įsigalėjusių profesinių stereotipų, tačiau bent vienas lieka itin gajus – kad moterims nederėtų kariauti. Net jeigu moterys kai kuriose šalyse įleidžiamos į kariuomenę, gauti kovinių užduočių, kurių metu joms gali tekti žudyti ar žūti, joms vis dar gana sudėtinga.
Regis, ne taip seniai netgi moteris su medicinos daktarės diplomu atrodė tarsi nedidelis stebuklas – o gal ir „natūralios tvarkos“ pažeidimas. Tačiau šiandien nieko nebestebina, kad moterys sudaro žymią medicinos personalo dalį, o kai kuriose srityse ir tiesiog dominuoja.
Atitinkamai ir karyba nuo seno buvo laikoma išskirtinai vyrišku užsiėmimu – su retomis išimtimis, tokiomis kaip senovės graikų dainių apdainuotos ir legendinį statusą įgijusios amazonės, šventąja paskelbta Prancūzijos gelbėtoja Žana d‘Ark ar žūstančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės idėjos gynėja Emilija Pliaterytė. Iš esmės jų pavyzdžiai tik patvirtino bendrą taisyklę, kad moterims prie ginklų – ne vieta.
Vis dėlto šiuolaikinėje visuomenėje, kur kalbos apie „nemoteriškas“ profesijas girdimos vis rečiau, o sėkmės atvejai noriai nušviečiami žiniasklaidos, diskusijos apie moterų vaidmenį kariuomenėje darosi vis aktualesnės.
Štai ir praėjusią savaitę JAV Gynybos departamentas priėmė sprendimą įsileisti daugiau moterų į potencialiai pavojingas sritis, tokias kaip tankų mechaninė priežiūra (reikalinga ir kovos veiksmų zonoje) bei žvalgyba priešakinėse pozicijose. Pentagonas iškart sulaukė puolimo iš dviejų pusių – vieni, kaip vienas iš respublikonų kandidatų šalies prezidento rinkimuose Rickas Santorumas, pradėjo aiškinti, kad moterims mūšio lauke – apskritai ne vieta, o kiti, kaip Atstovų Rūmų narė Loretta Sanchez, nusivylė, kad reformos nebuvo pakankamai ambicingos, nes moterims vis dar neleidžiama pirmosioms eiti į mūšį su pėstininkų, tankų ar specialiosios paskirties daliniais.
Duris atvėrė ir technikos pažanga
Iš tiesų diskusijos, ar moterims dera eiti į karą su ginklu rankose, nerimsta bent jau nuo XX amžiaus vidurio, kai Vakarų visuomenėse galutinai įsitvirtino didieji emancipacijos pasiekimai. Moterims gavus teisę balsuoti, ilgainiui ėmė griūti ir nuo senų laikų joms priskirti vaidmenys kariuomenėje. Kai kurios moterys nesutiko, kad jos gali būti vien tik medicinos seselės, virėjos, markitantės ar, tuo labiau, prostitutės – joms norėjosi daugiau.
Šiais laikais dažniausiai sutariama, kad moterys gali ne mažiau efektyviai nei vyrai atlikti daugelį pagalbinių užduočių – vairuoti karinę techniką, patruliuoti, atlikti įvairius žvalgybos veiksmus. Pripažįstama, kad, iškilus grėsmei, jos turi teisę ar net pareigą panaudoti ginklą.
Prie pasikeitusio požiūrio prisidėjo ir technologinė pažanga, gerokai sumažinusi (nors iki galo nepanaikinusi) fizinių reikalavimų – nes žudyti automatu yra lengviau, negu ietimi ar kardu, tačiau greitai bėgti ar įveikti įvairias gamtines kliūtis kariams reikėjo ir anksčiau, ir vis dar reikia šiandien. Vis dėlto dažnai aiškinama, kad bet kokiu atveju gali atsirasti tokių moterų, kurios pajėgtų fiziniais duomenimis prilygti bent jau vidutiniam vyrui. Todėl joms uždrausti eiti į kovą vien tik dėl to, kas suprantama kaip prigimtiniai „fiziniai trūkumai“, esą nėra pagrindo.
Ir vis dėlto moteris, siunčiama tiesiai į mūšio sūkurį, vis dar yra veikiau išimtis, o ne taisyklė. JAV leidinys „Foreign Policy“ nurodo, kad pasaulyje esama nemažai šalių, kurios formaliai nedraudžia moterims tiesiogiai dalyvauti kariniuose veiksmuose, tačiau labai retai tai iš tikrųjų leidžia. Kai kurios šalys, tokios kaip Šveicarija ir Japonija, tarsi ir leidžia moterims kovoti pirmosiose gretose, tačiau jau labai seniai pačios su kuo nors kariavo.
Kai mūšio laukas – visur
Vienas iš sudėtingiausių klausimų, iškylančių svarstant, kokį vaidmenį kariuomenėje turėtų atlikti moterys, yra tai, kaip apibrėžti kovines funkcijas. Kartą leidus moterims tarnauti kariuomenėje, neįmanoma garantuoti, kad joms apskritai neteks panaudoti ginklo.
Šiuolaikiniai karai, bent jau tie, kuriuos kariauja JAV, neturi aiškių fronto linijų, taigi ir saugaus užnugario, kur galima būtų „slėpti“ tarnaujančias moteris. Taigi jos jau dabar dalyvauja kariniuose veiksmuose – ir žūsta kartu su vyrais. Pentagono duomenimis, nuo 2001 metų Afganistane ir Irake žuvo 144 JAV karės, o 865 buvo sužeistos. Visa tai – nepaisant šiuo metu moterims karo veiksmų zonoje taikomų griežtų apribojimų. Daugiau>>
Rašyti komentarą