Teritorinės darbo biržos vilioja verslininkus kurti naujas darbo vietas pasinaudojant valstybės lėšomis. Tačiau patys verslininkai tikina, kad naudos iš to gali turėti ne tik jie ir bedarbiai, bet ir bankai.
Šiemet vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektams yra numatyta skirti beveik 10 mln. litų. Tai bus viena didžiausių valstybės subsidijų nuo pat 2001 metų, kai pradėta remti darbo vietų kūrimą. Mūsų krašte iš viso buvo įgyvendinti 49 projektai, įsteigtos 288 naujos darbo vietos.
Keliais - pas bankininkus
“Būtų gerai, kad kas nors apskaičiuotų, kokią iš to naudą turėjo bankai“, - LŽ teigė Vilkaviškio rajono verslininkas Gintautas Plečkaitis. Jis įsitikinęs, kad būtent bankai pelnosi iš minėtų projektų įgyvendinimo. Tokią išvadą G.Plečkaitis linkęs daryti, kai pats susipažino su galimybėmis dalyvauti projektų atrankoje, nes nori savo įmonėje įkurti 6 naujas darbo vietas. Joms visoms verslininkas tikisi valstybės paramos. Vienai darbo vietai įkurti numatyta skirti ne daugiau kaip 32 tūkst. litų.
„Kad gautum valstybės paramą, turi gauti paramos dydžio garantiją iš banko. Apėjau ne vieną banką, visur tas pats - garantiją išduos tik tuo atveju, jei sąskaitoje trejiems metams „įšaldysiu“ tokią pinigų sumą, kokią gausiu paramos“, - sakė G.Plečkaitis. Kitas būdas - gauti iš banko paramos dydžio kreditą, tik jo nenaudoti, o palikti sąskaitoje ir už jį dar mokėti palūkanas bei įkeisti bankui nekilnojamąjį turtą.
„Kaip garanto sąskaitoje saugomų pinigų naudoti negalėsi visus trejus metus. Už juos net ir procentų negausi. Tik bankas jais naudosis. O gal kaip tik tuo metu pritrūks apyvartinių lėšų?“ - nuogąstavo verslininkas. Jis tikino, kad dėl tokios tvarkos daugelis jo kolegų nesiryžta pasinaudoti valstybės parama.
Niekuo padėti negali
Marijampolės teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Stankevičienė neslėpė tokių verslininkų priekaištų girdinti neretai. „Tačiau ne nuo mūsų priklauso paramos taisyklės. Suprantame verslininkus, bet ir padėti jiems negalime“, - tvirtino ji. Anot A.Stankevičienės, nors žmonės nepatenkinti reikalavimu turėti bankinį garantą, norinčiųjų pasinaudoti valstybės parama steigiant naujas darbo vietas esą netrūksta.
A.Stankevičienės teigimu, kol kas dar neaišku, kiek projektų rengs Suvalkijos verslininkai, kiek jų pretenduos į valstybės subsidiją. „Net ir 10 darbo vietų įkūrimas ten, kur nedarbas didžiausias, yra nemenkas indėlis jį mažinant“, - pabrėžė Marijampolės teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Permainų nebus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė LŽ tikino, jog VUI projektais siekiama ne suteikti paramą verslui, bet padėti verslininkams, kurie steigtų naujas darbo vietas didžiausio nedarbo regionuose. „Banko garantas arba draudimo bendrovės laidavimo raštas yra reikalingi siekiant subsidijos davėjui - valstybei - užsitikrinti skiriamų lėšų susigrąžinimą, jeigu subsidijos gavėjas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ar įvykdys juos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, riziką dėl subsidiją gaunančio asmens mokumo prisiima bankas arba draudimo bendrovė. Šios įstaigos pačios nusistato garantuojamos sumos užtikrinimą“, - tvirtino SADM atstovė.
Rašyti komentarą